KINO ARCHYVAS: Animacija suaugusiems – „Merė ir Maksas“

Paskelbė: Data: 2015-07-12 06:07

Spausdinti | Komentarai

Jeigu šiandien manęs kas nors paklaustų, kokie trys dalykai gyvenime man atrodo patys svarbiausi, aš gerai pagalvočiau dėl trečio, tačiau be jokios dvejonės įvardinčiau pirmus du –  tai šeima ir draugai. Jei paklaustų kodėl, atsakyčiau, kad tai žmonės, kurių gyvenimuose visada atsiranda vietos paguodai, laimei, meilei, džiaugsmui ar liūdesiui – bet kam, ką noriu su pasidalinti su jais. Tai žmonės, kurie neleidžia jaustis vienišam. Būtent vienišumas sujungė ir Adamo Elijoto animacinio filmo „Merė ir Maksas“ (Mary and Max, 2009) herojus.

„Merė ir Maksas“– tai kiek neįprasta bet tuo pat metu ir nepaprasta draugystės istorija tarp dviejų, iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų, asmenybių. Merė (akt. Toni Collete) – aštuonerių metų australė, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be šokolado ir animacinio filmo apie Nobletus.

Animacinio filmo “Mary and Max” kadras

Mergaitės mama – alkoholikė, mėgstanti „pasiskolinti“ daiktus iš parduotuvių, kai niekas to nemato, o tėtis – arbatos maišeliams virveles tvirtinantis fabriko darbuotojas. Merė kenčia patyčias mokykloje, kompleksuoja dėl savo išvaizdos (ypač dėl kakučio spalvos apgamo ant kaktos), taupo, kad nusipirktų pilį Škotijoje ir ištekėtų už vyro, vardu Erlas Grėjus . Tačiau labiausiai mergaitė svajoja susirasti tikrą draugą. Maksas (akt. Philip Seymour Hoffman) – 44-ių metų nutukęs amerikietis, gyvenantis Niujorke. Jis serga Aspergerio sindromu, domisi religijomis, nekenčia šiukšlių gatvėse ir, kaip ir mažoji Merė, dievina šokoladą, Nobletus bei jaučiasi vienišas. Vieną dieną, kai Merės mamos vos nesučiumpa vagiant vokus laiškams, mergaitė iš telefonų knygos išsiplėšia atsitiktinio žmogaus adresą ir nusprendžia parašyti jam laišką, su prašymu tapti jos draugu. Tas laimingasis, kurio adresą Merei pavyksta paskubomis išplėšti, pasirodo esantis Maksas. Laiškuose besidalindami jausmais, problemomis, išgyvenimais, patarimais bei skanėstais, Merė ir Maksas įgyvendina savo svajonę – turėti tikrą draugą.

Animacinio filmo “Mary and Max” kadras

Nuo pat filmo pradžios matyti juodai baltas vaizdas. Pirmiausia pamaniau, kad tokia bus tik pradžia, tačiau iš tikrųjų toks yra visas filmas, nors kartais ekrane pasirodo rudi ir raudoni atspalviai. Pats nufilmavimas labai skiriasi nuo šiuolaikinių holivudinių animacinių filmų ir tuo, kad personažai yra pagaminti iš plastilino – tai ne tik brangus, bet ir daug laiko bei kruopštumo reikalaujantis darbas. Čia nepamatysime ir mums jau įprastomis tapusių aplinkų – prabangių namų, besišypsančių veikėjų, prie kojų besiglaustančio katino ar jaukumo suteikiančio židinio. Priešingai – veikėjai hiperbolizuoti, neturi dabartiniame pasaulyje grožio idealams būdingų išorinių savybių, namai niūrūs ir tamsūs. Režisierius keičia nusistovėjusius standartus bei kuria kitokią grožio sąvoką.

Animacinio filmo “Mary and Max” kadras

Per mažos mergaitės ir ligoto vyro pasaulėžiūrą atskleidžiamos pasaulyje vyraujančios problemos – skurdas, patyčios, socialinė atskirtis, alkoholizmas, nerimas, depresija, abejingumas aplinkai ir aplinkiniams. Filmas labai paprastas ir lengvai suprantamas, tačiau jame kalbama apie itin sudėtingai išsprendžiamus dalykus. Veiksmas trunka beveik dvidešimt metų, todėl puikiai parodoma žmogaus kelionė per gyvenimą – Merės virsmas suaugusia mergina, o Makso – pasenusiu vyru. Vaizduojama kaip bėgant laikui keičiasi žmonių mąstysena, tam tikrų dalykų suvokimas, prioritetai. Pradžioje nuotaikingas atrodęs filmas įtraukia į gyvenimišką dramą, kurioje tenka susidurti su kartais absurdiška, kartais džiuginančia, o kartais beprotiškai skaudinančia ir šokiruojančia realybe. Atskleidžiami ne tik gyvenimo, bet ir pačios draugystės sunkumai, įvairios negandos, pakilimai bei nuosmukiai.

Animacinio filmo “Mary and Max” kadras

Nors kalbama apie rimtus dalykus, gyvenimiškas problemas, tačiau filmas nėra labai liūdnas ar graudus. Netgi atvirkščiai – jis paskanintas sveiku juodojo humoro prieskoniu, kuris įtraukia žiūrovą, neleidžia per daug liūdėti, bet neabejotinai priverčia susimąstyti. Naudodamas paprastą ir aiškų žodyną, dialogus, režisierius garsiai ir be užuominų prabyla apie dalykus ir paliečia temas, kurių kiti įprastai stengiasi išvengti, temas, kurios dažnai nutylimos, tačiau tebėra aktualios. Pasirinkdamas skirtingo amžiaus herojus, gyvenančius skirtinguose žemynuose, režisierius parodo, kad yra dalykų, kurie svarbūs ir būdingi visai žmonijai, ir visai nesvarbu, kokio amžiaus, lyties ar kokios šalies gyventojas bebūtum.

Verdiktas 10/10

„Merė ir Maksas“ prikaustys jūsų dėmesį nuo pat pirmų filmo minučių, nustebins netikėta pabaiga, ši tikrais faktais paremta drama nepaliks nė vieno abejingo, nes kiekvienas žiūrėdamas atras kažką, kas bus artima jam ir privers susimąstyti. Ypač rekomenduoju pažiūrėti visiems skeptikams, kurie vis dar stereotipiškai galvoja, kad animaciniai filmai skirti tik vaikams. Pasirodo, kad pasirinkus gerą istoriją ir animacija gali būti prasminga.

Taip pat skaitykite: „Amžinai stilingos“ – odė gyvenimo džiaugsmui

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt