Visų pirma kas ateina į galvą susipažinus su Bobcat Goldthwait kriminaline komedija „Dieve, laimink Ameriką“ tai, kad šis filmas labai teisingas. Filmas tiesiog skleidžia tiesą. O tiesa ta, kad dabar didžioji dalis išsivysčiusių ar besivystančių valstybių gyventojų gyvena pačiais geriausiais laikais. Neįtikėtinais laikais.
Tačiau šiuo neįtikėtinu laikotarpiu, šiame neįtikėtiname pasaulyje gyvena būrys išlepintų, nežinančių ko nori, nieko nevertinančių ir nesuvokiančių kokiame nuostabiame pasaulyje gyvena idiotų. Bobcat Goldtwhait pateikia ironijos ir idiotizmo kupiną kasdienybę, su kuria susiduria kiekvienas iš mūsų.
Dvasiška korozija
Toks vidutinio amžiaus vyras Frenkas diena iš dienos gyvena savo gyvenimėlį, kuris šiaip jau niekuo ypatingas. Jis kaip ir didžioji dalis populiacijos keliasi, keliauja į darbą, klauso atbukusių bendradarbių paistalų, tada grįžta namo ir susiduria su tokiu pačiu TV pasaulio atbukimu. Režisierius itin meistriškai pateikia kasdienybės tuštumą, ypač žmonių tuštybę, kurios dėka visa aplinka panašėja į kažkokį nevykusį šou. Viskas aplinkui tiesiog erzina – buki nedėkingi žmonės, apsimetėliai, dviveidžiai, melagiai, lepūnėliai, nedėkingieji, neprotingieji ir visi kitokie erzintojai.
Kino filmo “God bless America” kadras
Režisierius savo personažui Frenkui pametėja galimybę nutraukti šią erzinimo grandinę. Frenkas sužino, kad jam liko nedaug laiko šiame pasaulyje, todėl nusprendžia jį padaryti kiek švaresnį. Nevertini to, ką turi? Na, tuomet tu nevertas gyventi. Pykšt ir ramu. Ir pasauliui į naudą, ir pačiam ant dūšios geriau. Prie šio Frenko sumanyto, tiksliau išprovokuoto pačio gyvenimo, plano prisideda ir keistoka (todėl įdomi) paauglė Roksi. Pats Frenkas nelabai pageidauja jos kompanijos, tačiau mergiotės būta atkaklios, todėl ši keista pora sulimpa ir pradeda aplinkos valymą.
Kiek apkabų prireiktų tau?
Taigi, Frenkas sprendžia kas vertas gyventi, kas ne. Kitaip sakant jis atlieka aukščiausiojo vaidmenį, kuris kažkodėl tai laimina. Laimina ir pelijantį iš vidaus žmogų, laimina ir Frenko sumanytą teisingumą. Anas laimina viską. Taigi Frenko rankos atrištos. Čia jau atsiranda dar vienas režisieriaus siunčiamas klausimas: „kiek tavo manymu aplinkui slankioja žmogystų nevertų gyventi?“. Aišku, žinoma, be abejo, kas mes tokie, kad spręstume kas nusipelnė gyventi, o kas ne. Ir vis tik, kaip dažna tai daro kiekvienas žmogus, kiekvieną dieną.
Priežastis to fakto, kad žmonės, kaip vilkai nepuola vienas kitam į gerkles (kartais aišku taip nutinka) yra ta, kad įstatymai to neleidžia. Galima aiškinti viską iš moralinės pusės, kad neva žmogus iš prigimties geras ir visą kitą, tačiau jei žmogžudytės būtų leidžiamos ir netgi nelabai peiktinos arba draudžiamos tik kaip koks rūkymas (negalima žudyti kavinėse ir viešajame transporte, bauda už žudymą viešoje vietoje iki 50 litų ir t.t) jos sparčiai paplistų didesniu mastu. Net jeigu koks užkietėjęs gyvybės vertintojas atsisakytų ką nors nudaigoti, vėliau jaustų aplinkinių spaudimą ir ko gero kokį tai vieną kitą erzinantį padarėlį pribaigtų.
Kino filmo “God bless America” kadras
Taigi klausimas, kiek piliečių norėtų pašalinti kiekvienas iš mūsų? Kiek kulkų, apkabų prireiktų mums? Ir kiek būtų norinčių nutraukti mūsų bergždžią egzistenciją?
Niūriai profesionalu
Frenko vaidmenyje sutinkame Joel Murray, kuris šiaip jau nėra pirmo ryškumo žvaigždė, tačiau čia labai tinka. Niūrus, išraiškingas, šaltas, bet emocionalus. Šiame personaže, šiame aktoriuje sutelpa viskas ko reikia, norint atskleisti filmo nuotaiką ir ryškiai nupiešti Frenko asmenybę.
Labai maloniai susižiūri ir Tara Lynne Barr. Aktorė skleidžia įdomų misticizmą ir sukelia smalsumą. Nors Roksi kaip personažė nėra pati sudėtingiausia, tačiau vis tik, kaip byloja lietuviški filmai, įmanoma nesusitvarkyti ir su pačiu lengviausiu vaidmeniu. Šiuo atveju Tara Lynne Barr susitvarko labai gražiai ir, todėl bendras Joel Murray ir Tara Lynne Barr duetas dera labai harmoningai.
Verdiktas 9/10
„Dieve, palaimink Ameriką“ tai ironiškai sarkastiška ir dar cinizmu užsikrėtusi kriminalinė komedija, kuri gali susižiūrėti ne visai maloniai, tačiau įspūdis vis vien išlieka teigiamas. Bent jau turėtų toks išlikti, jeigu nepramesit tos teisingos režisieriaus žinutės.