„Phantom“ – taip save pavadinusi dviejų perspektyvių jaunuolių grupė iš Kauno (Eimantas Tomkevičius – idėjos autorius, Evaldas Virketis – dizaineris/konstruktorius), žadanti Lietuvoje dar neregėto nematyto dalyko – 3D spausdintuvų gamybos startą.
„Mes esame naujai įsteigta 3D spausdintuvų gamybos kompanija, siekianti revoliucionizuoti 3D spausdintuvus“, „Kiekvieniems namams – po 3D spausdintuvą!“ tokiais šūkiais socialiniame tinkle prisistato Lietuvos kūrėjų kolektyvas. Kalbamės apie lietuvių kūrėjų potencialą, tikslus ir vizijas, apie tai, kodėl 3D spausdintuvas greitai bus kiekvieno mūsų namuose.
Gal trumpai prisistatykite.
– Esame naujai įsikūrusi kompanija, siekianti supaprastinti 3D spausdintuvų naudojimą ir pritaikyti juos namų rinkai taip, kad kiekvienuose namuose atsirastų vietos „Phantom“ spausdintuvui. Kol kas dauguma mūsų gaminių dar embriono stadijoje, tačiau jau turime sukūrę pirmąjį spausdintuvą, tiesa, jam dar reikia įkvėpti sielą – suprogramuoti. Taip pat turime sąsają su „Google SketchUp“ programa, kuri ženkliai palengvins naudojimąsi mūsų prietaisu. Tai yra, pora žingsnelių greičiau bus galima maketą paversti realiu daiktu. Kol kas taikomės į kuriančius žmones. Norime suteikti naujus kelius saviraiškai. Taip pat supaprastinti senųjų amatų darbą, tokį kaip architektūra, inžinerija, juvelyrika ir daugelį kitų.
Dauguma žmonių vis dar nesupranta, kad toks yra trimatis spausdintuvas ir kaip jis veikia. Kaip numestumėte šį nejaukų paslapties šydą?
– Dažnai tenka draugams aiškinti kas ta stebuklingą dėžė. Paprasčiausias paaiškinimas būtų toks: dauguma žino kaip atrodo floristo pagrindinis įrankis – karštų klijų šautuvas, lydantis plastiką. Taigi 3D spausdintuvas veikia tokiu pat principu – lydo plastiką ir sluoksniuoja vieną sluoksnį ant kito, tik tai daro CNC staklių principu. Kompiuterizuotai ir labai tiksliai.
© Evaldo Virkečio nuotr.
Kada sugalvojote užsiimti tokiu, iš pirmo žvilgsnio, kebliu ir itin novatorišku verslu – kurti 3D spausdintuvus?
– Idėja galvą spaudė ilgiau nei metus, tačiau tik išgryninus viziją prasidėjo projektavimo darbai. O tai užtruko, nes neapsiribojome tradiciniams spausdintuvams būdingu veikimo principu. Norint išsiskirti teko sukurti kai ką naujo.
Kiek, jūsų žiniomis, panašių iniciatyvų yra Lietuvoje ir užsienyje?
– Nors pirmasis 3D spausdinimo prietaisas buvo sukurtas dar 1984 – aisiais, tačiau į šią trisdešimties metų technologiją žmonės žvelgia kaip į didžiausią šių dienų fenomeną. Nors tai retas įrenginys Lietuvoje, tačiau internete galima rasti Lietuvos įmonių, pardavinėjančių užsienyje pagamintus pramoninius ir namams skirtus 3D spausdintuvus. Mūsų žiniomis, Lietuvoje nėra masine 3D spausdintuvų gamyba užsiimančių įmonių.
Ką laikote savo pranašumu, leisiančiu Jums prasimušti pro kitus kūrėjus?
– Mūsų didžiausias koziris yra pagreitintas didelių (35x35x35cm) daiktų spausdinimo laikas. Tokio matmens objektai jau gali būti vadinami dideliais, nes dauguma šiandieninių namams skirtų trijų matmenų spausdintuvų „kuria“ 20x20x20cm tūrio objektus. „Phantom“ spausdintuvas gebės spausdinti dvigubai greičiau nei kiti, tačiau kokybė išliks tokia pat gera.
O ar gaminti 3D spausdintuvu apsimoka? Ar medžiagų sąnaudos neviršija pagaminto produkto vertės?
– Žinoma apsimoka. Puikus pavyzdys yra Mičigano technologijų universiteto profesoriaus Joshua Pearce atliktas tyrimas. Jis su komanda išrinko dvidešimt dažniausiai naudojamų namų apyvokos daiktų, tokių kaip telefonų aksesuarai, česnako spaustuvė, dušo galva, užuolaidų kabliukai, šachmatų figūrėlės ir įvertino, kiek kainuotų tai nusipirkti. Jo apskaičiavimais visus šiuos daiktus būtų galima nusipirkti nuo $312 iki $1944. Tačiau turint 3D spausdintuvą visa tai būtų galima atsispausdinti už $18 per savaitgalį. Todėl kuo dažniau naudojamas šis prietaisas – tuo greičiau atsiperka.
© Evaldo Virkečio nuotr.
Jei, kaip pastebėjote, sulūžta dušo galvutė, kokia seka turėtum veikti, norėdamas gauti identišką? Ar turėtum ieškoti, iš ko pasiskolinti identišką, ar būtų įmanoma rasti brėžinį internete ir viską susitvarkyti neiškeliant kojos iš namų?
– Priklausomai nuo vartotojo braižymo įgūdžių, galima objektą braižyti pačiam, arba nemokamai parsisiųsti išbaigtą brėžinį iš specialių duomenų bazių, pavyzdžiui iš „ google 3dwarehouse“. Būtų galima pastebėti, kad šiuolaikinės braižymo programos paprastėja. Drįstume pasakyti, kad dirbti su nemokama braižymo programa „google sketchup“ gali išmokti visi mokantys naudotis kompiuteriu.
Į žiniasklaidą yra „išėję“ keli atvejai, kai 3D spausdintuvu buvo pagamintas ginklas. Kokios tokio spausdintuvo techninių galimybių ribos, ar jis negali kelti pavojaus žmogaus gyvybėms?
– Visų pirma ne ginklai žudo žmones, o žmonės žudo vieni kitus. Į nusikalstamą veiklą linkę asmenys gali ginklus gauti ir nelegaliai, taip pat sėkmingai juos pasigaminti tradiciniais būdais. Nors 3D spausdintuvas lengvai gali atspausdinti plastikinį ginklą, tačiau paraku užtaisytų metalinių gilzių jis tikrai nepagamins. Todėl be kulkų toks daiktas yra žaislas, o kulkos be leidimo nepardavinėjamos.
Kokie svarbiausi darbai Jūsų laukia netolimoje atetityje?
– Šiuo metu programuojame naująjį kūrinį, pasibaigus šiam etapui laukia masinės gamybos optimizavimas. Tai tikrai atims daug laiko, tačiau rezultatas yra vertas dedamų pastangų.
