Tai viena paslaptingiausių žmogžudysčių istorijų, mįslė, kurios kriminalistai neįminė daugiau nei šimtmetį bei kuri davė peno knygoms, filmams ir kitoms istorijoms. Nepaisant didžiulių policijos pastangų, kaltininkas liko nerastas. Ši Istorija įkvėpė daugybę knygų, filmų bei TV programų. Teorijos dėl Skerdiko tapatybės beveik beribės. Su laiku jo vardas tapo sinonimu pačiam velniui, o jo nusikaltimai tapo siaubingu pavyzdžiu, pagal kurį gretinamos kitos šiurpios žmogžudystės.
Buvo ištirtas šalikas, rastas šalia Catherine Eddowes, vienos iš skerdiko aukų, ir ant jo rasta ne tik aukos kraujo DNR, bet ir žudiko DNR pėdsakai. Šis svarbus atradimas įvyko po to, kai verslininkas Russellas Edwardsas nusipirko šaliką aukcione, o jam ištirti į pagalbą pasitelkė Dr. Jari Louhelaineną, pasaulyje plačiai žinomą ekspertą, analizuojantį genetinius įkalčius iš nusikaltimo vietų.
Russelo susidomėjimas 126 metu senumo žmogžudysčių byla, kai penkios ar galimai daugiau prostitučių buvo kraupiai nužudytos Rytų Londone, prasidėjo po filmo „Iš pragaro“ kuriame vaidina Johnny Deppas peržiūros 2001-aisiais. Nuo to laiko skerdiko istorijos tyrinėjimas tapo jo hobiu. 2007-aisiais Russellas jautėsi išnaudojęs visas galimybes tiriant bylą, kol laikraštyje neperskaitė straipsnio apie šaliko, susijusio su Džeko Skerdiko byla, pardavimą. Jo savininkas tikėjo, kad šalikas priklausė jo šeimai nuo pat Catherine Eddowes žmogžudystės, kai jo prosenelis Amosas Simpsonas, tuo metu ėjęs policijos seržanto pareigas, gavo savo viršininkų leidimą šaliką pasiimti namo savo žmonai siuvėjai.
„Tikėjausi kažkaip įrodyti, kad šalikas nesuklastotas, bet net nenutuokiau, kad šis dėmėtas medžiagos gabalėlis lemtų Džeko Skerdiko tapatybės atskleidimą,“ – teigia Russellas. Dar prieš pirkdamas šaliką Russelas išsiaiškino, jog vyriausiasis inspektorius tuo metu atsakingas už bylą savo užrašuose įvardijo Skerdiko tapatybę: Aaronas Kosminskis, Lenkijos žydas, kuris su šeima pabėgo į Londoną nuo Rusijos pogromų. Kosminskis visada buvo vienas iš trijų pagrindinių įtariamųjų. Jis žinomas kaip Vaitčepelio kirpėjas bei psichiškai nesveikas, paranojiškas šizofrenikas, kuris kentėjo nuo klausos haliucinacijų ir apibūdinamas kaip nekenčiantis moterų.
Aaronas Kosminskis
Policija neturėjo pakankamai įrodymų nuteisti Kosminskį, nepaisant liudininko. Jis buvo patikėtas psichikos prieglaudom visą likusį savo gyvenimą. „Buvau įsitikinęs, jog tai tas žmogus. Jaučiausi sujaudintas perspektyvos tą įrodyti ir tikras, jog šiuolaikinis mokslas sugebės pateikti įrodymus iš kraujo dėmių šalike. Po kelių nesėkmingų bandymų radau mokslininką, kuris tikėjau, jog gali padėti,“ – pasakoja E. Russellas. Dr. Jari Louhelainenas, kuris yra molekulinės biologijos docentas sutiko atlikti testus. Naudojant pažangiausias technologijas, Dr. Louhelainenas galėjo išgauti 126-erių metų DNR iš medžiagos ir palyginti su Eddowes bei įtariamojo palikuonių DNR. Mėginiai idealiai sutapo.
DNR tyrimai iš rastų ląstelių pavyzdžių ant šaliko pareikalavo mėnesių kruopštaus ir novatoriško darbo. „Iki to momento mano jaudulys pasiekė piką, ir kai pagaliau sulaukiau žinutės iš Jari, jog mėginiai tobulai sutampa, buvau priblokštas. Po 7-erių metų, kai aš nusipirkau šaliką, mes prirėmėme Aarona Kosminskis prie sienos,“ – džiaugiasi Russelas.
Per šimtmetį susidomėjimas Džeku Skerdiku tik augo, pateikta daugiau nei 100 įtariamųjų, tarp kurių karalienės Viktorijos anūkas princas Albertas Viktoras, dailininkas Walteris Sickertas ir buvęs premjeras Williamas Gladstone. Netikėtas atradimas nutraukia karštligiškas spekuliacijas apie Skerdiko tapatybę, kurios truko nuo pat jo žudikiško siautėjimo skurdžiausiose ir pavojingiausiose Vaitčepelio gatvėse Rytų Londone pradžios.
