Iš Brazilijos kilęs fotografas Ricardo Stuckertas liko kiek nustebintas, kuomet didelės audros metu jo sraigtasparnis nuklydo link Amazonės. Jis dirba ties įdomiu projektu ir siekia užfiksuoti sunkiai pasiekiamas arba išvis nepasiekiamas gentis Brazilijoje. Kartu su vietinių gyventojų ekspertu Jose Carlos Meirellesu, gyenančiu šiaurės vakarų Brazilijoje, Akrės regione, netoli Peru sienos, jiedu siekė užfiksuoti nuo civilizacijos atsiskyrusias gentis, kuomet skrisdami jie netikėtai pamatė ilgą namą tankmėse.
Nedelsiant išsitraukus fotoaparatą, Stuckertas sugebėjo užfiksuoti unikalius, nuo civilizacijos atsiskyrusių žmonių kadrus, kadangi jie skrido tiesiai šiems virš galvų. Kadruose matyti, jog gentys akimirksiu pamatė, jog kažkas juos stebi – nuo civilizacijos atsiskyrę žmonės užfiksuoti su strėlėmis rankose, taip pat su nustebimo ir išgąščio išraiškomis jų veiduose. Šie legendiniai kadrai pabrėžia tai, kiek nedaug mes žinome apie šias izoliuotas tautas, kurių egzistavimą dažniausiai išgirstame tik tada, kai juos išgąsdina ar bando užkariauti jų teritorijas nelegalūs miško kirtėjai, kalnakasiai ar kakavos gamintojai.
Pasak Meirelesso, net trys nežinomos tautos gyvena Akrės regione. Jis ir ankščiau turėjo patirties su gentimi, kurią fotografas Stuckertas užfiksavo savo kadruose. Meirelessas juos buvo nufotografavęs 1988 metais, taip pat jis dalyvavo BBC ( didžiausio pasaulio transliuotojo) skrydyje ir filmavo gentis iš labai didelio aukščio. „Jie naudojo kirvius, peilius ir keptuves – jie labai mažai žinojo apie civilizuotą žmonių gyvenimą. Jie neturi jokių sunkumų ar painiavų, kokias turime mes.“ Meirelessas mano, jog gentis apima apie 300 gyventojų, tačiau ji neturi visiškai jokio pavadinimo.
„Mes galėtume juos vadinti Humanitos upės ištakų indėnais. Jie niekuomet neturėjo jokio kontakto su kitais žmonėmis, mes net nenutuokiame, kokia kalba jie kalba. Visa laimė, kad mes to nežinome. Kuomet ateis diena, kai mes visa tai sužinosime, turėsime daugybę problemų“ – pasakojo Meirelessas.
Portalas mymodernmet.com turėjo galimybę apsikeisti keliais žodžiais su fotografu Stuckertu ir išgyventi jo įspūdžius, papasakotus apie šias gentis.
© Ricardo Stuckert nuotr.
Ar galite papasakoti daugiau apie savo darbą ir apie tai, kas jus patraukė domėtis nuo civilizacijos atskirtomis gentimis?
Profesionaliu fotografu esu jau 28-erius metus, vietinius Brazilijos gyventojus fotografuoju nuo 1996-ųjų metų, kuomet aš aplankiau lanomanų gentį kaip fotoreporteris didžiausiam Brazilijos savaitės žurnalui „Veja Magazine“. Būtent nuo tada, aš stipriai palaikau vietinius Brazilijos gyventojus. Dabar rašau knygą ir esu jai užfiksavęs beveik kiekvienos Brazilų genties nuotraukų. Viso šito tikslas yra parodyti, kaip skirtingos gentys gyvena modernioje visuomenėje. Meirelessas, gyvenantis Akrės regiono sostinėje Rio Branke, sakė, jog būtų puiku sukurti kokią nors pozityvią strategiją apsaugoti šias gentis nuo neapgalvotų miško kirtėjų, kalnakasių ar kakavos gamintojų bandymų įsiveržti į šias gentis. Didesnis viešumas padėtų juos sulaikyti, nes keltų neigiamą reputaciją.
© Ricardo Stuckert nuotr.
Ar galite papasakoti kas įvyko, kuomet audros metu jūsų sraigtasparnis nuklydo visai kitur?
Kartu su Meirelessu mes skridome link Peru sienos aplankyti, taip pat ir užfiksuoti keletos genčių nuotraukų, tačiau kilus didelei audrai sraigtasparnio pilotas turėjo daryti aplinkinį kelią, kuris ir privedė prie Amazonės. Pro ten skrisdami pamatėme, jog esame tiesiai virš šiaudais padengtų namų stogų, paslėptų džiunglių tankmėse.
© Ricardo Stuckert nuotr.
Kokia buvo jų reakcija pamačius skrendantį sraigtasparnį?
Jie buvo labai nustebę ir elgėsi primityviai. Žmonės strėlėmis nusitaikė į tai, ko, atrodo, nėra matę ankščiau. Mes nusprendėme nekelti jiems grėsmės baimės, tad pakilome dar aukščiau ir užfiksavome kelis šios genties kadrus.
Ar galite pateikti daugiau informacijos apie nepasiekiamas gentis mūsų skaitytojams, kurie nėra apie tai girdėję?
Labai sunku pasakyti, kiek tiksliai nuo civilizacijos atsiskyrusių genčių egzistuoja Brazilijoje, aišku yra tai, jog tokių yra tik kelios. Mes žinome tai, jog jie gyvena puikioje harmonijoje, gamta yra jų draugas ir visa tai parodo, jog galima išgyventi ir be išmaniųjų technologijų. Jie naudoja labai pirmykščius metodus plečiant savo teritoriją, gaudant žuvis ar medžiojant. Šios gentys primena mūsų gyvenimą, egzistavusį prieš tūkstantį metų.
© Ricardo Stuckert nuotr.
Kokius didžiausius sunkumus išgyvena šios gentys?
Pati didžiausia jų problema ir grėsmė yra kontaktas su miško kirtėjais, kalnakasiais ar kakavos gamintojais, kurie nuolat bando įsiveržti į šių genčių teritorijas. Patirtis parodė, jog paprasta vyriausybės apsauga yra nepakankama. Jiems reikia brazilų ir tarptautinės visuomenės apsaugos. Šios gentys yra labai jautrios nevietinėms ligoms, todėl bet koks tiesioginis kontaktas su pašaliniais būtų mirtinas.
© Ricardo Stuckert nuotr.
Ar tai yra jūsų įsimintiniausias susitikimas su šia gentimi?
Taip, manau, jog šis susitikimas iki šiol yra pats įsimintiniausias. Aš jaučiausi emociškai sujaudintas ir pasiruošęs pasidomėti daugiau apie šią gentį. Tai buvo labai pavojingas skrydis, kadangi Amazonėje oras yra labai nenuspėjamas ir nuolat keičiasi, ten labai dažnai kyla stiprios audros. Matytos džiunglės yra labai tankios ir jų distancijos yra labai ilgos. Fotografuodamas juos su išmania įranga, mano vienintelis tikslas buvo sužinoti kuo daugiau apie šiuos žmones – parodyti visiems kas jie yra ir kaip jie gyvena. Kaip Meirelessas buvo pasakęs, jei pasaulis neskirs būtino dėmesio šiems žmonėms ar laikys šiuos žmones tik kaip pirmykštį pavyzdį gamtos saugojimui, tuomet nėra jokios geros ir viltingos žmonijos ateities.
© Ricardo Stuckert nuotr.
Ar norėtumėte pasidalinti kokia nors informacija apie jūsų artėjantį projektą?
Čiabuviai buvo pirmieji žmonės Brazilijoje. Mes esame skolingi jiems labai svarbius vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje. Jie yra kovotojai, kariaujantys prieš mūsų nelaimes. Jie labai myli gamtą ir yra pasiruošę dėl jos netekti gyvybės. Būtent dėl to aš nuspręndžiau išleisti knygą pavadinimu „Brazilian Indians“ 2017-aisiais metais, tai tik dalelė pastangų padedant šioms gentims.
Taip pat skaitykite: Pašėlusi rokenrolo subkultūra, kurią vis dar galima pamatyti Tokijuje
