„Jaunystės pažadas“ (angl. Testament of youth) – nepriekaištingai surežisuota, tikrais išgyvenimais ir prisiminimais paremta istorinė drama, nukelianti į Pirmojo Pasaulinio karo laikus. 2014 m. pastatytas filmas sulaukė didelio populiarumo ir aukštų vertinimų dėl originaliai perteiktos istorijos. Tai tarsi gyvenimo pasakojimas, kur atsispindi Britanijoje gyvenančios Veros prisiminimai apie išgyvenimus, patirtus Pirmojo Pasaulinio karo metu – jaunuolių meilės istorija, karo beprasmiškumas ir tamsiųjų laikų supratimas.
Tikroji Vera Brittain buvo žinoma anglų rašytoja, feministė ir pacifistė. Rašytoja didžiausio populiarumo sulaukė 1933 m. kuomet pasirodė pirmasis jos autobiografijos „Jaunystės pažadas“ knygos leidimas. Knygoje rašytoja aprašė visus savo prisiminimus ir išgyvenimus, patirtus Pirmojo Pasaulinio karo metu. Knygos lapuose sugulė iš širdies gelmių išnirę prisiminimai – tai tarsi susitaikymas su karo metais patirtomis nuoskaudomis ir praradimais.
„Jaunystės pažadas“ – puikus prisiminimų ir Pirmojo Pasaulinio karo metų išgyvenimų pritaikymas ir perteikimas auditorijai. Istorijos veiksmas prasideda 1914m. – čia pagrindinė veikėja Vera Brittain (akt. Alicia Vikander) atkakliai kovoja už savo teises studijuoti Somerville koledže, Oksforde bei parodo labai glaudžius santykius su trimis vyrais – broliu Edvardu (akt. Taron Egerton), sužadėtiniu Rolandu (akt. Kit Harington) ir draugu Viktoru (akt. Colin Morgan). Visi jie tapo neišvengiamomis karo aukomis. Prasidėjus karui artimiausi Veros žmonės – brolis, sužadėtinis ir draugas įsijungia į savanorių karių gretas ir išvyksta į fronto zonas. Čia pagrindinė filmo veikėja Vera neranda sau vietos sužinojusi apie sudėtingas karo sąlygas, tad išgirdusi apie medicinos seselių priėmimą, karo aukoms slaugyti, nusprendžia sustabdyti išsvajotas studijas Oksforde ir įsijungti į medicinos seselių gretas, taip tikėdamasi būti arčiau jai brangių žmonių.
Kino filmo “Testament of youth” kadras
Artėjant Kalėdoms artėjo ir spontaniškai suplanuotos jųdviejų –Veros ir Rolando vedybos. Tačiau likus paskutinėms minutėms iki vedybų trumpas skambutis apverčia viską aukštyn kojomis. Ištikus vienai netekčiai, netruko prabėgti laikas, o čia dar viena – šį kartą draugas Viktoras. Aiškiai suvokdama broliui kylančią grėsmę, Vera išvyksta į Prancūziją, kur karo padariniai jaučiami stipriau nei Anglijoje. Čia ji tikisi prisijungti prie Anglijos karių gyvybes gelbstinčio medicinos personalo, tačiau patenka į vokiečių „barakus“. Čia Vera pradeda suprasti karo beprasmybę ir į visą karinę situaciją žvelgti kitu kampu. Tačiau ištinka dar viena nelaimė – sužeistas brolis. Įdėjusi visas pastangas išsaugoti bent vieną artimą žmogų, Vera jį išgydo. Tačiau pasveikęs Edvardas išvyksta į Italiją – kitą fronto pusę.
Režisierius Jamesas Kentas kiekvieną filmo kadrą komponuoja ypač atsakingai ir kruopščiai. Daug filmo scenų atrodo tarsi vaizdai nuotraukose – tai lyg momentaliai užklystantys prisiminimų vaizdai. Ypač veiksmingai atrodo akimirkos filmo pabaigoje, kur keturi draugai tarsi grįžta atgal į mėgstamas lankyti vietas. Skirtumas tik tas, kad dabar tai tik prisiminimas – čia daugiau nieko nėra. Šie kančios momentai yra labai jaudinantys ir pasakantys daugiau, nei ištarti žodžiai.
Kino filmo “Testament of youth” kadras
Pagrindinį Veros vaidmenį atliekanti danų aktorė Alicia Vikander yra išskirtinė asmenybė. Jos švelni vaidyba atsiskleidė aukščiausiame lygyje. Kiekviena scena aktorei, tarsi, asmeninis išgyvenimas – daug jausmų, emocijų. Viskas atrodo labai natūraliai, neperspaustai. Dvasios ir ryžto aktorė semiasi iš mažų, bet reikšmingų ir ypatingų darbų, įkvėpiančių naujų emocijų ir išgyvenimų, o ne masinių ar grandiozinių, beprasmių – tai aktorei padeda su kiekvienu vaidinamu personažu susilieti ir sukurti natūralų personažo įvaizdį.
Verdiktas 10/10
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai banali, niekuo nuo kitų nesiskirianti meilės drama, tačiau minutė po minutės filmo siužetas, tarsi gėlės žiedlapis, prasiskleidžia parodydamas vis naujus siužeto vingius. Filmas trunka šiek tiek daugiau nei dvi valandas, tačiau filmas pats užburia vis naujais siužeto posūkiais, scenos nėra per daug ištęstos, todėl filmas neprailgsta. Sumuojant, Veros prisiminimai tarsi sukarpo filmą į keletą atkarpų, tačiau pasakojimas niekada nepraranda ritmo it nenuklysta nuo siužetinės linijos, todėl istorinių ir biografinių filmų mėgėjams tai patiks – Jūs turite tai pamatyti.
Taip pat skaitykite: „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ – kontroversiška karo drama
