Kai ryškiai oranžinėje stotelėje autobusas iš nedidelio ramaus oro uosto laiku pajuda link Koso miestelio, atrodo, kad čia viskas tikslu ir pritaikyta turistų patogumui. Vėliau paaiškės, kad daugelis verslų čia lyg pagal užsakymą pildo su Graikija siejamus stereotipus: šiandien neaptarnausime kreditinėmis kortelėmis, nes „service problem“, dabar gausi palaukti, nes neužtenka darbuotojų visiems aptarnauti, šįvakar neparvešime iš ekskursijos laiku, nes tiesiog. Tačiau būtent dėl to į Kosą vykstama atostogauti, o ne megzti verslo ryšių ar dirbti. O jei norisi pigiau, sklandžiau ir daugiau – vos už 20 eurų į vieną pusę galima laiveliu nuplaukti į Bodrumą, iš istorijos vadovėlių mums žinomą kaip Halikarnasą.
Kosas gyvena iš turizmo. Nors aplink matyti auginami ūkiniai gyvuliai (pro mūsų viešbučio balkoną irgi matėsi sausą žolę rupšnojančios avys), bandos nedidelės. Daugybė parduotuvių siūlo visur vienodus turistinius niekučius, suvenyrus ir skanėstus. Mažos parduotuvėlės dirba iki vėlumos. Paslaugų sektoriaus darbuotojai šnekūs, bet ne perdėtai saldūs. Jei per daug klausinėsite ar dar kažkuo sunervinsite, gali parodyti duris – verčiau praras klientą nei savo graikišką išdidumą.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Į pajūrio ruožą įsiterpia mokami paplūdimiai, nukloti šezlongais, bet nesunku surasti nemokamas atkarpas ir įsitaisyti tiesiai ant smėlio. Daugybė turizmo agentūrų siūlo ekskursijas po kitas salas, į visai šalia esančią Turkiją ar po pačią salą. Ekskursijos brangios, bet nevairuojantiems praktiškai neišvengiamos, nes viešasis transportas, nors ir patikimas, važiuoja retai. Pavyzdžiui, iš įspūdingais saulėlydžiais garsėjančio Zia kaimo paskutinis autobusas išvyksta 13 val…
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Mėgstantiems pasyvesnį poilsį pakaks smėlėtų paplūdimių ir saulėlydžių. Paplūdimiais ypač garsėja Marmario miestelis, kuriame girdėti rusų, vokiečių ir anglų kalbos. Paplūdimiai primena Šventąją (su spygliais ir akmenukais, bet taip pat – sąlygine ramybe ir medžiais pavėsiui). Jūra šilta ir itin sekli – mėgstančių plaukioti ar nardyti nesužavės, bet plūduriuoti – pats tas. Paplūdimio kavinėje „Amvrosia“, kuri yra moterų kooperatyvas, galima paskanauti vietinių saldžiųjų gėrimų – soumados (iš migdolų sirupo) ir kanelados (iš cinamono sirupo), po stogu maloniai pralaukiant karščiausias dienos valandas.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Sutemus šviesūs Turkijos krantai atrodo ranka pasiekiami. Lauko kavinės siūlo vakarieniauti su vaizdu į jūrą – arba futbolo transliaciją. Koso miestelyje vakarienei galima pasirinkti ir pagrindinę – Elefteriou – aikštę su kavine buvusioje mečetėje ir dar vieno moterų kooperatyvo restoranu. Arčiau stoties po atviru dangumi, priešais paštą šauni šeimininkė siūlo „pačią geriausią“ musaką už septynis eurus ir išgirdusi Lietuvos vardą, linksi: „very lovely, very calm“.
© Daivos Repečkaitės nuotr.
Saloje reklamuojamas antikinis Odeumas, bet daug mielesni ir gražesni šalia jo dryksantys 5 a. bizantiškos bažnyčios griuvėsiai Vakarų archeologinėje zonoje, kur miestą sunaikino žemės drebėjimas. Galima palaipioti po išlikusias pastato dalis, pasižvalgyti į arkas ir freskas. Įspūdingame Zia kaime keiksnojant agentūrą „Silia Tours“, kuri tikriausiai planuotai nuvežusi turistus pranešė, kad surinks visus iš kaimo dviem valandomis vėliau nei žadėjusi, sutikti lietuviai sakė, kad patogiausia keliauti išsinuomotu automobiliu. Jie buvo teisūs – agentūros autobusas nesiteikė atvažiuoti net ir pavėlintu laiku, taip leisdamas restoranams uždirbti, nes po saulėlydžio kaime nebebuvo, kur kitur dėtis. Niekas neįspėjo, kad kalnuose užtruksime ilgiau, pasidarys šalta, ims gelti uodai. Pavargę turistai gavo spiestis į brangius restoranus, ramindami pervargusius vaikus.
© Daivos Repečkaitės nuotr.
Tačiau taip atsirado papildomo laiko pokalbiams su vietiniais gyventojais. Jie kalbėjo, kad turistų srautai šiemet toli gražu nedžiugina. Prireiks laiko, kol keliautojai patikės, kad Graikijos salose jiems bus patogu, po to, kai išgirdo apie uoste nakvojusius pabėgėlius. Dabar Kose pabėgėlių nėra ir sala netgi reklamuojasi kaip nepaveikta jų migracijos. Tačiau ne pabėgėliai, o gana brangus vidutiniškumas gali priversti du kartus pagalvoti, ar savo atostogoms rinktis Kosą. Todėl, norėdamos palyginti kainas ir turistines gėrybes, lipame į laivą ir šiaušiame į Bodrumą.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Į Bodrumą atvykstame kelios dienos po sprogdinimų Stambulo Ataturko oro uoste, todėl mus miestas pasitinka nuleistomis vėliavomis. Tačiau gyvenimas Bodrume verda – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Oras Turkijos Pietvakarių pakrantėje karštesnis, todėl stengiamės slankioti šėšėliuose, o tokių siaurose miesto gatvelėse – į valias.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Kitaip nei Kosas, senasis Halikarnasas daug draugiškesnis pėstiesiems bei keliaujantiems be nuosavos transporto priemonės, o vaikščioti pėstute čia itin smagu. Iš turistų informacijos galima pasičiupti žemėlapį su keliais siūlomais pėsčiųjų maršrutais; renkamės vieną ilgesnių ir pamatome uostą, vandens saugyklas, senojo miesto vartus ir antikinius griuvėsius. Pasivaikščiojimą vainikuoja iš restorano „Casita“ atsiveriantis nuostabus vaizdas. Vaikštinėti po Bodrumą smagu įvairiausio amžiaus keliautojams, kadangi gatvelės slepia daugybę žavių detalių: į grindinį įcementuoti stiklo vitražai, medžiai apjuosti menininkų kurtomis keramikinių plytelių mozaikomis, o taksofonai paversti šokinėjančiais delfinais ar kitais personažais.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Netoli stoties veikia keli turgūs – nedidelis vaisių ir daržovių turgus, veikiausiai besitaikantis į turistus, bei didžiulis miesto turgus, kuris, deja, veikia ne kiekvieną dieną. Mažajame turguje mus vaišina trešnėmis ir mėgina įtikinti, jog šios – pačios geriausios ir vertos įsigyti. Tačiau žinodamos, jog Turkija – puikus kraštas gastronautinėms kelionėms, keliaujame ieškoti ko rimtesnio ir įdomesnio. Nereikia nuklysti niekur toli – greta mažojo turgaus įsikūręs visas restoranų kvartalas. Dauguma jų siūlo šviežią žuvį ir jūros gėrybes, bet vasaros karštyje restorane „Bodrum balikevi“ ankstyviems pietums ragaujame šaltų ir karštų užkandžių asorti (~15 TL); taip pirmą kartą teko paskanauti jūros pupų (salikornijos). gurkšnojame aromatingą turkišką kavą, galėdamos stebėti kaip atsidarinėja kiti restoranai, kaip jų savininkai dengia stalus ir vaiko aplink gulinėjančias riebias blizgiakailes kates ar apdoroja (t. y. lazda pliekia maišą) tą pačią salikorniją, kurią mes taip puikiai sukramsnojome su kitais turkiškais skanėstais (daugiau apie maistą Turkijoje čia).
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Norėdamos truputį „pasikultūrinti“, surengiame nedidelį muziejų turą. Aplankome Halikarnaso Mauzoliejaus griuvėsius – čia ir buvo palaidotas Mauzolas, kurio vardas iki šiol naudojamas vadinti dideliems, įspūdingiems kapams. Vertas aplankyti ir greta uosto įsikūręs povandeninės archeologijos muziejus. Greta įėjimo pasitinka mąslaus Herodoto skulptūra: istorijos tėvas taip pat kadaise vaikščiojo Bodrumo gatvėmis. Bevaikštinėdamos, žinoma, išalkstam, tad besivaduodamos nuo alkio, karščio ir kepinančios saulės prisėdame į kepyklėlę atsigerti turkiškos arbatos bei sukrimsti šviežių ir puikių bandelių – ar sūrios su alyvuogėm, ar saldžios su tahini (sezamų pasta) – visi ras sau patinkančių. O panorėjus ko įmantresnio, pakrantėje galima rasti moliuskų pardavėjų, kurie išlukštens moliuską ir pateiks jį savoje kriauklėje su citrinos sultimis ir druska.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Bodrumo žmonės pasirodo draugiški ir paslaugūs; dirbantys turizmo ir maitinimo srityje pasidalino bėdomis dėl sumažėjusio turistų srauto, tačiau patikino, jog ši Turkijos dalis – visiškai saugi ir jie patys čia gyvendami taip pat jaučiasi saugiai, o tuo tarpu Ankara ar Stambulas… Slapčia stebėdamos restorano „Nazik Ana“ virėją, kuris lipdė kukulius besišypsodamas ir šokdamas pagal salėje skambančią muziką, supratome, jog nepaisant visų Turkiją užpuolusių negandų, Bodrume gyventi gera. O ten, kur gera gyventi, visada malonu ir atostogauti.
Daiva Repečkaitė ir Ugnė Marija Andrijauskaitė
Taip pat slaitykite: Kelionių kryptys iš Kauno: Malta
