Nuo ryškių karoliukų ir aštraus makiažo iki puokščių, atrodančių lyg vešli karūna, šios Ulos Kóskos nuotraukos, yra pilnos spalvų, raštų ir tekstūros. Kurtos kartu su makiažo specialiste, stiliste ir kostiumų dizainere Beata Bojda, nuotraukos parodo kolekciją, pavadinimu Etno, žodžio etnografija santrumpa. Kóska ir Bojda taip pagerbė savo bendras lenkiškas šaknis, kartu su meistriškumu, kuris gali nustebinti visus, nesusipažinusius su šalies kultūra, per neįtikėtinai realistiškai atrodančias gėles, kurios rankomis buvo padarytos iš popieriaus.
Pagal ankstyvojo Lenkijos folkloro periodo tradicijas, gėlių vainikai buvo dėvimi per religines ar pasaulietines šventes, tokias kaip vestuvės ar Velykų festivaliai. Kai XIX am. Pab. – XX am. Pr. išaugo dekoratyvinio popieriaus ir cigarečių gamyba, „rankų darbo popieriaus“ judėjimas pradėjo kurti tokius galvos papuošalus iš gėlių žiedų, sukurtų iš popieriaus. Daugybė tokios kūrybos technikų keitėsi bėgant metams, pradedant medžiagos karpymu, baigiant medžiagos susukimu, taip sukuriant delikačius žiedelius ir lapelius.
Bojda naudoja sukimo techniką atėjusią iš Opoczno, pietų centrinėje Lenkijoje, po to priklijuoja dirbtinius žiedus prie kartoninės formos ir taip sukuria naujoviškus, įmantrius ir akį traukiančius galvos papuošalus. Juos suderino su vintažiniais rūbais bei papuošalais ir taip buvo sukurtas kiekvieno modelio įvaizdis, pasitelkus modernų makiažą, medžiagą ir kitus 3D ornamentus. Fotografuoti Kóskos portretai vienu metu atrodo ir kaip iš kito pasaulio ir kaip išimti iš senų archyvų, kartu ir avantgardiški ir įkvėpti senovės.
© Ula Kóska nuotr.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiški moterų portretai pristato kitokias tradicines Ukrainiečių karūnas
