Salvijus Gudžinskas © Martyno Juro nuotr. / imonesfotografas.eu

Daugelis žmonių jį gali palaikyti paprastu vyruku, dažnai sutinkamu B.O. baro erdvėse, tačiau jis – pirmasis žmogus, subūręs visus Kauno barzdočius į vieną organizaciją ir toliau sėkmingai ją plėtojantis. Salvijus Gudžinskas – „Barzdoto Kauno“ įkūrėjas, „Barzdų klubo“ tarybos narys ir visuomenininkas.

Ne kiekvienas vyras pasiryžta auginti barzdą. Kada jums kilo mintis pradėti ją auginti? Galbūt kažkas jus paragino, ar tiesiog tai sutaupo šiek tiek laiko, kai nereikia jos kiekvieną dieną rūpestingai skusti?

– Viskas prasidėjo dvyliktos klasės pirmame pusmetyje, kuomet mes su bendraklasiais sugalvojome susilažinti, kas „nuleis“ didesnę barzdą. Kažkaip draugiškai nutarėme, kad laimėjau aš (juokiasi), kadangi visi augino tokias tvarkingas, o aš – šiek tiek laukinę. Kol kas jos netvarkau, kadangi noriu sulaukti tokio didžiulio rezultato. Mano svajonė yra susipinti barzdą į kasą, bet vis pakiša koją barzdaskutės ir aš vis patrumpinu barzdą (šypsosi). Paskutinis toks trumpinimas buvo rugsėjo viduryje, tad dabar esu su tokia netvarkyta barzda. Jeigu visiškai ją skusčiau, visą laiką vaikščiočiau spoguotas, kadangi nuo  skutimo mano veidą išberia, tad barzdos auginimu išsisprendžia ši mano problema.

Salvijus Gudzinskas 1

© Martyno Juro nuotr. / imonesfotografas.eu

Ar  barzdos prižiūrėjimas yra sudėtingas dalykas? Pradėdamas auginti barzdą susidūrėte su kažkokiais sunkumais, nepatogumais ar papildomomis išlaidomis jos prižiūrėjimui? 

– Svarbiausia – tai įprasta higiena. Kievieną dieną reikia plauti barzdą, ją plauni, prižiūri, pašukuoji jei reikia, kad barzda netaptų visišku chaosu. Be to, barzdos plaukai yra tokie pat, kaip ir galvos plaukai – jie mėgsta, kad juos šukuotum. Aš, pavyzdžiui, naudoju tam tikrą balzamą – aliejų, kuris ir stiprina barzdos plaukus, suteikia žvilgesio, ir dar maloniai kvepia. Būtent net lietuvaičiai kuria šiuos balzamus. Taip pat vienas pažįstamas iš Kauno kuria specialias medines šukas, o medines todėl, kad barzda nesielektrintų kai ją šukuoji. Negaliu pasakyti, kad vyrai išleidžia daugiau pinigų barzdos priežiūros priemonėms, nei kad moterys savo plaukams – yra vyrų, kurie visiškai jos neprižiūri, tačiau yra ir tokių, kurie barzdoja, o ne tiesiog augina barzdą. Barzdojimas ir barzdos auginimas yra du skirtingi dalykai – gali būti ir net be barzdos, tačiau jaustis širdy barzdotu, nes kai kurie nemėgsta, kaip jiems auga barzda.

Ar siejate barzdos auginimą su vyriškumu? Kaip pats suvokiate vyriškumą?

– Nesieju. Vyras, manau, gali būti ir su barzda ar be jos, svarbiausia, kad jis būtų tikras vyras. Manau, tikras vyras pirmiausia turėtų gerbti moteris ir jomis rūpintis. Aišku, kiek žmonių, tiek nuomonių, tačiau mane auklėjo taip, kad aš būčiau labai mandagus moterims ir panašiai. Aišku, su laiku tai keičiasi (juokiasi). Mano nuomone, užsiauginęs barzdą tu netampi tikru vyru. Tu iš esmės pats turi būti tikras vyras, su barzda ar be jos.

Salvijus Gudzinskas 4

© Martyno Juro nuotr. / imonesfotografas.eu

Ar prieš prisijungdamas prie „Barzdų klubo“ gretų jūs turėjote bičiulių „barzdočių“ kompaniją, kurios tarpe dalindavotės patarimais, kaip prižiūrėti barzdą ar net kartu leisdavote laiką? Gal yra konkreti priežastis, kodėl pradėjote domėtis „Barzdų klubu“? Kokia yra šio klubo pagrindinė veikla?

– Kai pradėjau auginti  barzdą, tuomet galbūt dar net nebuvo tokio „Barzdų klubo”, „Facebook” ar panašiai. Vėliau jį pastebėjau, „užlaikinau” ir pradėjau domėtis jų veikla. Jau užsiauginęs barzdą pradėjau labiau sekti jų naujienas, domėtis bendraminčiais, tai taip ir sužinojau apie šitą „Barzdų klubą”. Vėliau kilo „Barzdoto Kauno” idėja, kuri prasidėjo prie B.O. baro, kai susitikus nepažįstamą žmogų apsikeitėme komplimentais apie mudviejų barzdas. Tuomet pradėjome mąstyti, kodėl Kaune nėra jokio judėjimo, nes mes galvojome, kad „Barzdų klubas” orientuotas labiau į Vilnių, o ne į visą Lietuvą, sakom, kodėl negalim čia Kaune turėti savo tokio judėjimo, kai surinkus visus barzdočius, susitiktume savaitgaliais šiaip praleisti laiką kartu, futbolą, frizbį vasarą žaisti.

Tuo metu „Barzdų klubas” jau buvo įkurtas. „Barzdotui Kaunui” jau šį rugsėjį buvo dveji metai. Per šiuos dvejus metus daug ką nuveikėme, kuo galime pasidžiaugti, pavyzdžiui, organizuotos trys fotosesijos Dainiaus Ščiukos projekto „Įrėmink barzdą” pagrindu, kai fotografuojami barzdočių portretai, prisijungta prie „Barzdų klubo” organizuojamu pirmo Lietuvos barzdų čempionato. Per pirmą fotosesiją, kurios „Barzdotam Kaunui” neteko organizuoti, surinkome apie dvidešimt portretų, per antrąją, kurią jau organizavome, surinkome 108 barzdas, fotosesija vyko dvi dienas, ir dabar visai neseniai vyko trečioji fotosesija, kurios metu Kaune surinkome 91, o Vilniuje apie 50 barzdų. Tai truputį džiaugiamės, kad Kaunas labiau barzdoja nei Vilnius. Šios visos nuotraukos renkamos tiesiog Dainiaus „Įrėmink bardzą” projektui, jis visa tai pradėjo dar studijuojamas Didžiojoje Britanijoje, jo baigiamasis darbas buvo lygtai „21 amžiaus barzdos vyrų gyvenime” ar kažkas tokio, ir net yra išleidęs porą albumų ta tema, tad jis pagalvojo, kad grįžus į Lietuvą tiesiog pratęsti šį  barzdų kolekcionavimą.

Grįžtant prie „Barzdų klubo”, tai jo pagrindinė veikla yra surinkti bendraminčius barzdočius. Taip pat organizuojame „Barzdotas lapkritis”, kuris kątik praėjo. Jo idėja nėra tiesiog skatinti užsiauginti barzdą, taip pat mes raginame vyrus pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Mūsų šukis yra „kai užauga barzda, nebelieka laiko skūstis”. Ir kiek pastebime, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje vyrai nesirūpina savo sveikata, tad mes skatiname, kad vyrai būtų tikrais vyrais ir nebijoti pasitikrinti dėl prostatos vėžio.

Salvijus Gudzinskas 2

© Martyno Juro nuotr. / imonesfotografas.eu

Dauguma įsivaizduoja, kad priklausymas kažkokiam klubui atima daug laiko, nes reikia dalyvauti jo vidiniuose renginiuose. Kaip vyksta šio klubo dalyvių susitikimai?

– Su visais nariais daugiausiai bendraujame „Facebook“ tinklapyje ir visus renginius organizuojame ten. Žinoma, vyksta klubo narių susitikimai, darbų aptarimai. Dažniausiai visa tai vyksta Vilniuje, kadangi dauguma „Barzdų klubo“ tarybos narių yra vilniečiai. Šią tarybą galima pavadinti organizacine grupe, kuri organizuoja viską – tiek „Barzdotą lapkritį“ tiek buvusį barzdų čempionatą. Jeigu reikia, važiuojame į Vilnių, arba Vilniaus atstovai atvažiuoja pas mus.

Kas įkūrė Kauno „Barzdų klubą“, kokios buvo to priežastys? Ar į šį klubą gali įstoti visi norintys, ar reikia gauti kažkokį pakvietimą?

– Tiksliai nežinau, kas būtent įkūrė „Barzdų klubą“, tačiau dabar jo prezidentas yra Valdas Samkus, kuris yra labai „kietas“ barzdočius ir šiaip išsilavinęs ir labai protingas žmogus, su kuriuo smagu pašnekėti apie viską, ne tik apie barzdas. Į pačią tarybą visą laiką yra atskiras pakvietimas, nes mes tokia kaip „masonų“ grupė (juokiasi), o prie „Barzdų klubo“ gali prisijungti visi, kas jaučiasi barzdoti.

Salvijus Gudzinskas 3

© Martyno Juro nuotr. / imonesfotografas.eu

Kaip aplinkiniai reaguoja į barzdočius? Ar pasitaiko kažkokių išankstinių nusistatymų ar sulaukiate pastabų ar komplimentų?

– Tiesą pasakius, aplinkinių reakcijos būna visokios. Yra ir teigiamų ir neigiamų nuomonių. Į neigiamas aišku dažniausiai nekreipi dėmesio, kadangi čia yra mano reikalas, aš, pavyzdžiui, tikrai nepykstu ant kito žmogaus, kad jam barzda neauga ir aš neišreiškiu to, kad man nepatinka, kad jis yra be barzdos. Man jokio skirtumo, aš auginu ją dėl savęs, dėl savo įsitikinimų ir požiūrio, ir tai net neturėtų liesti tų, kuriems nepatinka barzda. Na, aišku, visi internetinių portalų komentatoriai, kurie komentuoja kartais tikrai šlykščius dalykus, pavyzdžiui tokius mitus, kad barzdoje lieka visokie trupiniai, sriuba, o po to pūva, tai tiesiog „sorry“, bet tai smarkiai prasilenkia su realybe. Man labiausiai įsiminęs yra mūsų „Barzdų klubo“ prezidento posakis: „Barzda barzdai barzda“. Tai reiškia, kad vienas barzdočius barzdočiui yra barzdočius (juokiasi), ta prasme, mes vienas kitam padėsim, vienas kitą suprasim. Net jei nusiskustume, mes vienas kitam padėtume. Pats iš moterų gaunu daugiau dėmesio būdamas su barzda, nei, tikriausiai, gaučiau jo būdamas be barzdos. Kalbant apie merginas, tai tarp barzdočių netgi yra toks pasakymas „jei merginai nepatinka tavo barzda – keisk merginą“ (juokiasi), na, o mano dabartinė mergina sako, kad neleistų man gyvenime jos nusiskusti.

Ką manote apie akciją „Barzdotas lapkritis”? Ar pats raginate prisidėti savo draugus ne barzdočius prie panašių akcijų?

– Neraginu, nes čia yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Aš negaliu priversti žmogaus augintis barzdą vien tik dėl to, kad vyksta „Barzdotas lapkritis”. Aišku, galiu pasiūlyti, bet ne, tikrai neraginu, nes čia būtų tas pats, kas „spaminimas“ į elektroninį paštą. Šiuo metu draugų tarpe, su kuriais neseniai susipažinau, yra daugiau barzdočių nei nebarzdočių. Nors ir daug kas sako, kad barzda yra mados dalykas – atėjo, praeis, nusiskusit ir viskas, bet aš galvoju, kad čia yra išliekamoji vertė ir barzda dar yra, turbūt, iš giminės atsinešama, nes seniau barzdos irgi būdavo madoje. Tad, kaip ir sakiau, čia yra paties žmogaus pasirinkimas, barzdoti jam ar ne.

Taip pat skaitykite: Miesto stilius: Haroldas Savickas

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: