Nustojus vidurį skrydžio veikti GoPro, Eric pasinaudojo nuotolinio valdymo pulto kontrolės zonos funkcija ir kvadrokopteris automatiškai grįžo. Prisiartinus per arti besiveržiančio ugnikalnio, GoPro kameros priekis išsilydė. Nuotr. Eric Cheng

Šis įspūdingas vaizdo įrašas, nėra ištrauka iš „Žiedų valdovo“, tai tikra vaizdo medžiaga, nufilmuota vaikino, nuotoliniu būdu valdomu kvadrokopteriu. Jo pagalba, ugnikalnio išsiveržimą buvo galima filmuoti iš taip arti, jog GoPro kameros priekis pradėjo lyditis.

Eric Cheng, DJI (pasaulyje lyderiaujanti įmontuotų skraidančių kamerų kompanija) dronuose, įmontuotų kamerų, gamybos vadovas, prisijungė prie fotografo Ragnar Th. Sigurdsson, greitai suplanuotos kelionės, Bardabungos vulkaninėse srityse, išsiveržusio ugnikalnio. Sigurdsson buvo susitaręs ir turėjo vietos valdžios leidimą, paleisti droną kuo arčiau ugnikalnio, kai tik jis išsiverš.

Islandija yra viena iš vulkaniškai aktyviausių zonų pasaulyje. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur vandenyno vidurio kalnagūbris, iškyla į paviršių, taip nutinka, nes žemės plutoje esantys klodai perskyla ir į paviršių išsilieja lava, kuri toliau formuoją plutą. Toks nuostabus vaizdas yra vienas iš svarbiausių ir įspūdingiausių geologinių procesų planetoje.

Dabartinis išsiveržimas, tarp Bardarbungos ir Askja ugnikalnių esančiame įtrūkime, prasidėjo prieš mėnesį. Ši vietovė esanti netoli šiaurinės Vatnajokull ledo viršūnės, dar kitaip vadinama Holuhraun „lavos laukas“.

Kelionė į ugnikalnį turėjo įvykti rugsėjo 20 dieną, kai tam buvo tinkamiausias metas, dangus giedras, o vėjo kryptys nupūstų nuodingas dujas. Tačiau Cheng norėjo fotografuoti naktį, kada lava atrodo ryškiausiai. Atskridę į Islandiją, Cheng ir Sidurdsson dar keliavo 15 valandų iš Reikjaviko. Keturias valandas teko važiuoti per upes ir nelygias vietoves, kol galiausiai nukrito visureigio priekinis buferis.

Nuvažiavę 2 kilometrus (apie 1,2 mylios) nuo pagrindinės kalderos, arčiausiai kiek buvo leistina, Cheng įjungė ir paleido kvadrokopterį link ugnikalnio. DJI Phantom 2 dronas yra standartinių parametrų modelis, kainuojantis mažiau nei 1000 dolerių. Po kelių minučių dronui dingus iš matymo zonos, Cheng naudodamas bevielio vaizdo perdavimo sistemą, galėjo matyti ką filmuoja Phantom kamera. Tuo pačiu metu jis įrašė bevielį vaizdo įrašą. „Jeigu Phantom ir nebeparskristų atgal, mes vistiek turėtumę visą vaizdo medžiagą.“ – sako Cheng.

Antro skrydžio metu, jis norėjo nusigauti dar arčiau išsiveržimo, tačiau dronas išnyko iš valdymo zonos. Kai viršijama nuotolinio valdymo pulto kontrolės zona, dronas automatiškai grįžta į savo pakilimo tašką. Cheng norėjo nusigauti kuo arčiau, kad padarytų norimus kadrus. „Prie mūsų priėjo policininkas ir pradėjo aiškinti, kad toliau jau nebegalime važiuoti, nebent eiti, tačiau įspėjo, jog tai gali būti pavojinga ir nepataria to daryti.“ – pasakojo Cheng.

Cheng įsidėjo į kuprinę droną, „apsiginklavo“ sunkiais batais, dujokaukėmis ir užkopė dar vienu kilometru aukščiau. Pagaliau jis turėjo progą nuskraidinti droną prie pat išsiveržimo vietos ir saulei besileidžiant įamžinti nuostabius kadrus.

Vaizdo ryšys nutrūkdavo kiekvieną kartą praskrendant virš kalderos ir dronas tapdavo nevaldomas. Cheng manė, jog dėl to kalta nedidelio kieko statinė elektra, esanti išsiveržimo pelenuose arba dėl lavoje esančio elektros krūvio. Per paskutinį skrydį, visiškai dingo bevielis vaizdo signalas. Sunerimęs jis pasinaudojo, nuotolinio valdymo pulto kontrolės zonos funkcija ir po kelių minučių, netoliese, jau girdėjo drono propelerių dūzgimą.

Pasiėmęs droną, Cheng atidžiai apžiūrėjo viską ir pastebėjo, kad GoPro buvo gerokai apsilydęs, kas ir sukėlė kameros sutrikimus, tačiau gera žinia, jog atminties kortelė buvo nepažeista ir visa vaizdo medžiaga buvo saugi. Cheng pasakojo, kad kitą rytą, kaldera suskilo ir lava išsiliejo ten, kur vakar stovėjo jis. Visą jo pasakojimą galite pažiūrėti, apačioje esančiame, vaizdo įraše.

Pasak mokslininkų, Holuhraun „lavos lauke“ vykstantis išsiveržimas, gali trukti metus. Taip pat yra ir keletas įrodymų, kad Bardarbungos vulkaninės sritys, driekiasi po pietine ledo viršūnę ir toliau gali nevaržomai plisti po ledu. Jei kada nors, po ledu, įvyktų didelis išsiveržimas, galime sulaukti milžiniško potvynio, dar žinomo kaip Jokulhlaup.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: