Prieš kelias savaites įvyko pasaulinė filmo „Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias“ (Mad Max: Fury Road) premjera. Sulaukęs daugybės liaupsių dėl siužeto, kinematografijos, veiksmo ir grafikos, „Pašėlęs Maksas“ patraukė ir feministų/čių dėmesį. Internetą užplūdo komentarai, teigiantys, kad pagaliau pasirodė ir feministinis veiksmo filmas, kuriame moterys vaizduojamos kitaip nei įprasta. Pasak diskusijų internete, Furiosos, pagrindinės moteriškos lyties herojės, išvaizda, veiksmai ir kalba skiriasi nuo stereotipinio ir „holivudiško“ moters portreto. Tačiau ar to tikrai pakanka, kad filmas būtų feministinis?
Furiosos išvaizda yra kitokia, tas yra tiesa. Beveik plikai nuskusta galva, bioninė ranka. O daugiau? Iš veido – atitinkami visi šių laiko grožio standartai, kūnas – lieknas ir strangrus. Džiaugiausi iš jos lūpų neišgirdusi nei vieno nereikalingo žodžio „moteriškomis“ temomis, bet reikia pripažinti, kad dialogų filme apskritai nebuvo itin daug. Pagirtinas iš dalies neįgalaus asmens vaizdavimas, tačiau žiūrint filmą susidaro įspūdis, kad Furiosos neįgalumas yra nepakankamai įtikinamas. Noriu pasakyti, kad nėra pateikiamas realybę atspindintis ir žmones su negalia reprezentuojantis Furiosos paveikslas. Bioninė ranka jai suteikia fizinės stiprybės daužant blogiukus, o ne kelia su kasdienybe susijusius iššūkius, su kuo dažnai susiduria asmenys, netekę galūnės.
Kino filmo “Mad Max: Fury Road” kadras
Filme moterų kūnai nėra vaizduojami itin feministiškai. Nėra moteriškų kūnų įvairovės, nėra rasinės įvairovės, nėra seksualinės tapatybės įvairovės. Furiosos išlaisvintos žmonos-vergės atitinka visus standartizuoto grožio stereotipus – šviesi oda, liekni kūnai, nekaltos veido išraiškos. Filme ne kartą šiuo grožiu sumanipuliuojama siekiant išblaškyti vyriškos lyties veikėjų dėmesį, herojės pačios supranta, kad yra objektai, kurie neturi didelės veiksmų laisvės. Feministinis „Pašėlusio Makso“ variantas greičiausiai pavaizduotų visas moteriškos lyties veikėjas kaip suvokiančias savo veiksnumą ir nepriklausomybę nuo stereotipų. Feministiniame filme nebūtų nei vieno male gaze kadro, nes jis visada moteris paverčia žiūrėjimo objektais. Žmonos-vergės nebūtų vaizduojamos kaip aukos, nebūtų vaizduojamas ir kelių iš jų noras sugrįžti į proto/kūno vergiją.
Kino filmo “Mad Max: Fury Road” kadras
Feministiniame filme moterys nebūtų vaizduojamos kaip žmonos-vergės-įpėdinių išnešiotojos. Pati siužeto idėja, kad Furiosa siekia išlaisvinti šias moteris nuo seksualinės įvairovės parodo, kad moterys ir vyrai šiame filme nėra vaizduojami kaip lygiateisiai žmonės. Nors tiek moterys (sekso vergės), tiek vyrai (kariai) filme išnaudojami pagal visus lyčių stereotipus, kurių protais yra manipuliuojama, jaučiama stipri lyčių nelygybė. Mano nuomone, feministinis filmas, visų pirma, nei moterų, nei vyrų nevaizduotų pasitelkiant tokius lyčių stereotipus, kuriuos matome filme. Visų antra, feministiniame filme pagrindiniais veikėjais būtų arba moteriškos lyties asmenys arba griežtai savęs su jokia lytimi neidentifikuojantis (queer) asmenys. Feminizmas siekia lyčių lygybės, kurios filmas, deja, nevaizduoja ir neįgyvendina. Vyriškos lyties atstovai užima galios pozicijas, vadovauja kariniams, smurtiniams veiksmams, skirsto išteklius, o tuo tarpu moterys slepiasi dykumoje. Vėlgi, labai užkliuvo, kad filme daroma sąsaja tarp moterų ir gamtos – viena iš dykumos moterų su savimi nešiojasi krepšelį sėklų, vaizduojamą kaip vienintelį likusį ryšį su senuoju, gyvuoju pasauliu. Feminizmas meta iššūkį šiam nuolatos konstruojamam įvaizdžiui, kad moterį ir gamtą sieja ypatingas ryšis, moterį darantis gamtos dalimi, taip moterį priešinant vyrui, kuris laikomas civilizacijos dalimi. Vyrai filme gyvena miestuose, o moterys gamtoje – dykumoje.
Kino filmo “Mad Max: Fury Road” kadras
Pabaigai, feministiniame filme kariais būtų tiek vyrai, tiek moterys. Deja, matome, kad paklaikusiomis akimis neįtikėtino dizaino mašinas vairuoja ir vieni kitus puola tik vyrai. Moterų karių nėra. Taip, moterys ant motociklų irgi moka muštis ir šaudyti, bet to nepakanka, kad filmas būtų feministiškas. Furiosa irgi moka kovoti, gerai vairuoti ir strateguoti, bet to nepakanka, kad filmas būtų feministiškas. Apskritai, jei moteriškos lyties veikėjos smurtauja taip pat gerai kaip vyrai, tai nereiškia, kad filmas skatina lyčių lygybės idėjas. Feministiniame filme vyriškos lyties veikėjas greičiausiai nebūtų padarytas moteriškos lyties veikėjos išgyvenimo užtikrinimu. Furiosai reikia Makso, o štai, ar Maksui reikia jos, lieka neaišku.
Kino filmo “Mad Max: Fury Road” kadras
Ir pagaliau, pagrindinis filmo veikėjas Pašėlęs Maksas atitinka visus „vyriško“ vyro kriterijus: jo kūnas – itin raumeningas, jo judesiai – agresyvūs, kalba jis mažai, emocijų nerodo jokių. „Tikras vyras“ tiek elgesiu, tiek išvaizda. Feministinis filmas vyriškumo tikriausiai ne tik, kad nevaizduotų, bet ir išvis atsisakytų bet kokių su lytimis siejamų stereotipų.
Sunku sukurti feministinį filmą, kai lyčių lygybė, kai kuriose srityse vis dar yra utopija tiek teoriškai, tiek praktiškai. Holivudas yra viena iš tų sričių. Kol žiūrovai nepradės filmuose atpažinti su lytimi susijusių stereotipų, feministinis kinas neegzistuos. Kol dauguma aktorių ir režisierių nepaklaus savęs „kodėl vyrai ir moterys yra vaizduojami taip, o ne kitaip?, „kodėl moterys ir vyrai vaizduojami taip skirtingai?“, feministinis kinas bus labai retas reiškinys. „Pašėlęs Maksas“ tikrai nėra blogiausias filmas lyčių nelygybės prasme, bet už jį tikrai labiau feministinis yra „Svetimas“.
Taip pat skaitykite: Amy Schumer – „gyvenimas man kaip komedija“ (N-18)
