Rėkianti Pussy Riot revoliucija

Paskelbė: Data: 2016-02-06 10:34

Spausdinti | Komentarai

Pussy Riot archyvo nuotr.

Šių metų rugpjūtį pank roko grupei Pussy Riot sueis 5 metai. Aktyvizmu, protestais ir skandalais garsėjantis kolektyvas nėra išleidęs nei vieno albumo (išskyrus 6 dainų EP 2012-aisiais), tad akivaizdu, jog šis straipsnis bus mažiausiai apie muziką.

Maskvoje įsikūręs feminisčių kolektyvas veikia nuo 2011 metų. Pussy Riot ištakos siekia 2007-uosius, kai kelios grupės narės priklausė „Voina“ performansų grupei. „Voina“, kaip ir Pussy Riot, žiniasklaidoje dažniausiai mirgėjo šalia žodžių „skandalas“ ir „nusikaltimas“, o ne „menas“ ar „muzika“. Bene žymiausi „Voina“ pasirodymai įvyko 2008-aisiais bei 2010-aisiais. Pirmasis buvo įkvėptas tuometinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo siūlymų didinti gimstamumą: aktyvistai/menininkai išėjo į gatves ir surengė viešo sekso akciją „Dulkinkis už meškiuką“ (rusiškai medved – meška). Kitas pasirodymas ne ką mažiau pritrenkiantis – „Voinos“ grupuotės nariai, vaikščiodami pradurtais kibirais su dažais, ant pakeliamo tilto per 30 sekundžių sugebėjo nupiešti 65 metrų ilgio penį. Kai tiltas pakilo, piešinys atsistojo tiesiai prieš Federalinės saugumo tarnybos langus.

Po tokios pradžios, „Voinai“ priklausiusios Tolokonikova bei Samutsevič pratęsė savo kūrybinę/aktyvistinę veiklą suburdamos Pussy Riot. Dabar grupėje yra 11 artisčių (skaičius nuolatos kinta) bei ~15 techninę dalį tvarkančių žmonių. Merginos dažniausiai pasirodo spalvingais rūbais bei kaukėmis, kurias nešioja tiek pasirodymų, tiek interviu metu (menininkės buvo užsiminusios, jog kaukės nusiėmimas reiškia pasitraukimą iš grupės). Pussy Riot veikla prasidėjo keliant vaizdo įrašus į internetą, tačiau greitai pasirodymai persikėlė į viešąją erdvę.

Savo veiklą Pussy Riot įvardina kaip politinį aktyvizmą, įtraukiantį įvairias meno formas. Geromis muzikantėmis merginos savęs nelaiko ir į grupę priima net menką muzikinį talentą turinčias moteris. Viename interviu Garadžos pseudonimu prisistatanti grupės narė sakė: „juk nebūtina gerai dainuoti – tai punk muzika. Tereikia daug rėkti“.

Pussy Riot pažiūros daugiausiai priskiriamos nuo anarchistinių iki liberalios kairės. Grupė pasisako už moterų teises (vien kolektyvo susibūrimo priežastis buvo susirūpinimas dėl abortų legalumo apribojimo Rusijoje), palaiko LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai bei transeksualai) bei dažnai kritikuoja Putino valdžią, kurią lygina su Sovietų Sąjunga.

Merginos teigia, kad tik nelegaliais ir iššaukiančiais pasirodymais įmanoma atkreipti žiniasklaidos dėmesį. Vienas toks pasirodymas trims grupės narėms pasibaigė ne visai sėkmingai.

2012 metų vasarį Pussy Riot surengė pasirodymą Kristaus Išganytojo katedroje (Maskva), kur protestavo prieš Vladimiro Putino balotiravimąsi į prezidentus. Tada merginos užlipo ant altoriaus ir pradėjo šokinėti, kol apsaugos darbuotojai jų neišvarė. Po mėnesio Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova buvo suimtos ir kaltinamos chuliganizmu. Vėliau suimta ir trečia įtariamoji – Jekaterina Samucevič, anksčiau liudijusi byloje.

Pats Putinas apie bylą sakė: „nieko gero [Pussy Riot] proteste nematau, tačiau nemanau, kad reikėtų taip griežtai jas teisti“. Visos trys merginos teigė esančios nekaltos dėl mestų kaltinimų. Nepaisant to, balandžio 17 dieną jos buvo nuteistos dviem metams kalėjimo. Toks teismo sprendimas sukėlė didžiulę nepasitenkinimo audrą visame pasaulyje, kur buvo įvardinamas kaip grąžinantis šalį į SSRS laikus. Tačiau 2013 metų gruodžio viduryje V. Putinas paskelbė, jog minint 20-tas postsovietinės Rusijos konstitucijos metines Tolokonikova bei Aliochina bus paleistos 4 mėnesiais anksčiau.

Kad ir kaip bebūtų, įkalinimas Pussy Riot merginoms vis dėlto išėjo į naudą – būtent šio skandalo dėka grupė išgarsėjo visame pasaulyje. Palaikymą feminisčių grupei išreiškė tokios garsenybės kaip Paul McCartney, Lady Gaga, Madonna, Björk bei daugelis kitų. Pastarosios dvi netgi siūlė kartu surengti pasirodymus, tačiau Pussy Riot atsisakė. Viena grupės narė, užsienio spaudos vadinama Orange apie tai sakė: „žinoma, mums smagu sulaukti tokių pasiūlymų, tačiau visi mūsų pasirodymai yra nelegalūs. Mes atsisakome pasirodyti koncertuose su perkamais bilietais, kaip dalis kapitalistinės santvarkos“.

Vos prieš kelias dienas pasirodė naujausias grupės kūrinys „CHAIKA“. Vietoje įprasto punk rėkimo čia girdisi ramus repavimas/deklamavimas. Dainos tekstas bei video klipas pilnas kritikos, nutaikytos į Rusijos generalinį prokurorą Jurijų Čaiką, prisidėjusį prie merginų įkalinimo 2012-aisiais. Labai kokybiškai sukurtame vaizdo klipe pasirodo kalėjimo prižiūrėtojas vaidinančios moterys, kurių lyderė – pati N. Tolokonikova, dainuojanti gana paprastas dainos teksto eilutes su aiškiai išreikšta ironija. Apie patį Čaiką nuskamba eilutė: „aš vadovauju karui prieš korupciją. Arba, tiksliau, aš vadovauju korupcijai“.

YouTube komentaruose, kaip ir visada, griaudi karai. Vieni užjaučia totalitaristiniame režime gyvenančius Rusijos piliečius, kiti kritikuoja tiek dainos tekstą (kuris, nepaisant tikslingos kritikos, stinga kažko gilesnio, nei paaugliško pykčio porcijos), tiek gana paprastą instrumentuotę. Visgi reikėtų prisiminti, kad muzika šiai grupei tėra dar viena platforma, kurioje išreiškiamos protesto idėjos ir į profesionalumą čia nesitaikoma. Su „CHAIKA“ Pussy Riot jau susilaukė nemažai dėmesio (ir pusantro milijono peržiūrų per 3 dienas), o tai ir yra svarbiausias aktyvisčių tikslas.

Pastaraisiais metais grupė nėra itin aktyvi – galbūt prie to prisidėjo trijų narių įkalinimas, galbūt merginos tiesiog pradėjo rinktis kitas meninių išraiškų formas. Po kelių dienų Sietle (JAV) pasirodys 2013-ųjų metais grupės kurtas filmas „Pussy vs. Putin“. M. Aliochina ir Z. Živago po filmo leisis į diskusiją kartu su antropologe Mariana Markova. Tad nepaisant muzikinės veiklos pristabdymo, galima laisvai tikėtis, jog Pussy Riot savo veiklą tęs kitose srityse.

Sužinok daugiau! Spausk čia ir tapk mūsų draugu „Facebook’e“

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt