Režiserius Jia Zhang – Ke matomai peržvelgė nemažai kriminalinių puslapių antraščių, kol galiausiai jam šovė mintis sujungti tai į vieną filmą.
Prisiliesti prie skirtingų socialinių padėčių piliečių nuodėmių režisierių iš tiesų įkvėpė Kinijos laikraščių nusikaltimų antraštės, o dėl atviro rėžimo pelėsio demonstravimo šis režisierius nėra itin žinomas savo šalyje. Rėžimą reikia šlovinti ir garbinti, o jeigu elgiesi priešingai nelauk šlovės savam krašte. Kinija paprastai tariant yra pusiau komunistinio rėžimo valstybė, kas iš esmės reiškia, kad ji tiesiog komunistinė valstybė. Tik skamba kiek gražiau. Taigi, režisierius nesibodėdamas atveria duris į socialinių nuodėmių pasaulį, kuris ir tikras ir neįtikėtinas vienu metu.
Agresija – varomoji jėga
Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai dabartinėje Kinijoje išprovokuoja vis daugiau smurto protrūkių. Mažu atlyginimu nepatenkintas kalnakasys ima žiauriai maištauti prieš korumpuotus kaimo lyderius. Migruojantis darbininkas grįžta namo sutikti Naujųjų metų ir įsitikina, kad jo pomėgis ginklams atveria daug naujų galimybių. Jaunas fabriko darbuotojas neužsibūna viename darbe ir keičia profesijas, kad pagerintų savo gyvenimą. Saunos registratūroje dirbanti gražuolė turtingo kliento pažeminimą, tampa nuožmia keršto deive. Visus šiuos skirtingus žmones vienija nepasitenkinimas esama padėtimi ir vienas ir tas pats pasirinktas būdas ją taisyti.
Smurtas, kerštas, pyktis, įtūžis, nuoskaudos, tuštuma, neviltis – tai jausmai, kurie stumia filmą į priekį. Neišsipildžiusios svajonės virsta nuoskaudomis, pastarosios pagimdo tuštumą, o kai lieka tik tuštuma smurtas ir agresija atrodo visai puikus būdas spręsti problemas. Nesvarbu, kokios tos problemos būtų: neteisybės kupina aplinka, vidinis nuobodulys, nelaiminga meilė ar nepasiekiami tikslai. Viskas galiausiai sprendžiama tuo pačiu, agresyviu metodu – jėga.
Kino filmo “Tian Zhu Ding A Touch of Sin” kadras
Įtraukiantis keturkampis
„Nuodėmės prisilietimas“ suskirstytas į keturias atskiras istorijas, kuriuos tarpusavyje siejasi būtent agresija, jėgos panaudojimu. Pirmąją filmo atkarpą būtų galima pavadinti „Donkichotiškais žygiais“. Aklas teisybės ieškojimas, kai jos nėra tampa aklu įniršiu ir griauna viską aplink. Visų pirma patį tiesos ieškotoją. Trokšdamas būti mesiju, šviesos ir tiesos nešėju, vyriškis pamiršta gyventi. Taip labai tai pamiršta, kad net gyvybė jam netenka prasmės…
Antra filmo dalis galėtų vadintis „Dievai dėl visko kalti“. Šios dalies personažas smurto imasi ne todėl, kad nori kažką įrodyti ar pataisyti. Jam tiesiog nuobodu gyventi paprastą gyvenimą. Žudynės, muštynės bei ginklai teikia jam gyvenimo prasmę. Jis tiesiog net nenori gyventi kitaip. Toks jo pasirinktas gyvenimas. Ir jis dėl to nekaltas – Dievai, dvasios dėl visko kaltos.
„Meilė su prieskoniais“ – taip galėtų vadintis trečioji „Nuodėmės prisilietimo“ atkarpa. Moteris, vyras ir moteris – viena moterim per daug. Nenuostabu, kad viena iš moterų pasiunta ir nori keršto ar bent jau išlieti savo nuoskaudas. Apsigynimo nuo prievartos priemone tampa ta pati prievarta, nes jeigu esi „sumauta kekšė“ niekas tau nepadės.
Paskutinioji filmo dalis – „Jaunatviško idealizmo fazė“. Vaikinas kupinas svajonių apie geresnį gyvenimą, vis ieško darbo, kuris padėtų jam įgyvendinti šią svajonę. Vis ieško ir neranda. Kol galiausiai tiesiog pavargsta ieškoti.
Kino filmo “Tian Zhu Ding A Touch of Sin” kadras
Kitokia Kinija
Režisierius pateikia šiek tiek tradicinių Kinijos vaizdų, motyvų, kurie atrodo tolimi ir nepažinti. Tačiau iš tiesų šis filmas artimesnis, nei gali pasirodyti iš pradžių. Pasaulis kitas – problemos tos pačios. Netgi tie Sovietų Sąjungos pamilti tigriniai kilimai – tokie patys. Vieniems tenka privatūs lėktuvai, kitiems – miltų maišas. Toks jau tas pasaulis, dažnai neteisingas, dažnai priešiškai nusiteikęs. Ir nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje tu ieškai tos teisybės.
Ir taip dažnai nutinka, kad šios amžinos neteisybės, tuštumos, skausmo, nusivylimo problemos sprendžiamos tuo pačiu metodu – aklu jėgos panaudojimu. Demonstruodamas šį socialinį realizmą režisierius tikrai priverčia plačiai atmerkti akis ir pabandyti suvokti, kiek daug beprasmio smurto yra aplinkui.
Verdiktas 8/10
„Nuodėmės prisilietimas“ atskleidžia liūdną tiesą, kad agresija, smurtas egzistuoja dėl skirtingų priežasčių. Vieniems tai problemų sprendimo būdas ar tiesiog gyvenimo būdas, laisvalaikis, pramoga, kitiems pragyvenimo šaltinis ar sąskaitų suvedinėjimo metodas. Ir nesvarbu, kaip aukštai esi užlipęs socialinėmis kopėčiomis, šis juodas pykčio debesis gali kuo vešliausiai kerotis bet kur.