„Aš dar galiu gimdyti, o juk dviese gyventi lengviau“ – sako senmergė vienišame prerijų vienkiemyje. Tačiau vakarienės užsukęs kaimynas nesužavėtas. Tai laikas, kai Šiaurės Amerika buvo atšiaurus ir neprijaukintas kraštas, o vienatvė buvo beveik tolygi mirčiai.
Atokioje, akivaizdžiai dulkių ir sausrų kamuojamoje gyvenvietėje tuo pat metu išprotėja net trys moterys. Miestelio vyrai problemos atžvilgiu vangūs, tad pastoriaus iniciatyva mestų burtų keliu atsakomybė už pamišėles tenka vienišei senmergei Kedi. Šis personašas – tai dar vienas, jau Holivudo tradicija tampantis, vyriškas Hillary Swank vaidmuo. Bet dabar ji, kaip ir priklauso vaizduojamam laikmečiui (ir priešingai nei tipiška nepriklausoma „boba su kiaušais“) desperatiškai mėgina ištekėti. Kartais ta desperacija pasiekia sunkiai tikėtiną lygmenį – ar tikrai tokia ori ir stipri moteris pultų taip žemai? Vis tik čia, turbūt, ir slypi dalis filmo grožio – kai iš po atšiaurumo kaukės vis kyšteli sijonuotas trapumas ir noras būti kažkieno, šiuo atveju – bet ko – antra pusele.
Kino filmo “The homesman” kadras
Filmą režisavęs Tommy Lee Jones pasirodo ir ekrane, – kaip senyvas pasiutęs niekšelis Džordžas, kuriam likimo pokšto dėka tenka dalyvauti keistoje misijoje – nugabenti tris beprotes iš Nebraskos į Ajovą. Nykiai atšiaurus laukinių vakarų peizažas ir tyrlaukiais riedanti arkliais kinkyta dengta karieta vizualiai primena aukso karštinės kamuojamą klasikinį vesterną – čia girdėti ir kaubojiško pistoleto šūviai, ir net pasitaiko šiokia tokia akistata su indėnais. Tačiau iš tiesų tai labiau kelio filmas – net gi laikais kai dar nebuvo nutiesti keliai, keliavimas pranoksta patį kelionės tikslą.
Kino filmo “The homesman” kadras
Atsitiktinai pakeleiviais tapusiai keistai penkeriukei staiga tenka susivienyti, norint išgyventi įvairius dažnai tykančius pavojus. Tiesa, svarbiausias čia, žinoma, senmergės Kedi ir Džordžo santykis, o trys beprotės tėra šiurpą turianti sukelti dekoracija. Nes jų beprotystės simptomai, nors ir kraupoki, tačiau akivaizdžiai perdėti, – taip ir norisi iš karto įsivaizduoti delnais trinančius siaubo filmų klišėmis mąstančius scenarijaus autorius „tikra beprotė turi būti susivėlusi, paklaikusiomis akimis, kandžiotis arba rankose vietoje kūdikio monotoniškai supti lėlę…“ Jei jų pamišimas būtų kiek originalesnis – filmą girčiau jau kaip save pranokusį Holivudo produktą. Bet Holivudas lieka Holivudu – dalis istorijos nesunkiai nuspėjama, kaip antai grubus piktadarys virstantis gelbėtoju, ir kai jau norisi nekantriai atsidusti… štai ir pritrenkia keletas netikėtų siužeto posūkių. Žinoma, negaliu sakyti kokių.
Istorija – netradicinė, apie vaidybos kokybę kalba patys aktorių vardai – šalia Hillary Swank ir Tommy Lee Jones čia kone epizodiškai pasirodo ir pati Meryl Streep. Filmas nominuotas Kanų kino festivalio auksinei palmės šakelei, taip pat gavęs nominaciją pasauliniuose garso takelių apdovanojimuose, ir susuktas taip, kad nereikės sukti galvos, nors ir žiovauti nebus kada. O kalbant apie peną naujoms mintims, „The Homesman“ atmintin įsirėš kaip amžinas stiprios moters vienatvės ir (pador-)o-rumo klausimas.
