Lietuvos vaistines vienijančios organizacijos pritaria Dalios Grybauskaitės deklaruotai iniciatyvai apriboti farmacijos kompanijų galimybę laisvai nustatyti produkcijos kainas.
„Prezidentės išsakytą poziciją suprantame kaip siekį sukurti veiksmingą vaistų kainų reguliavimo mechanizmą visose farmacijos verslo grandyse – nuo vaistų įsigijimo iš gamintojų, jų atstovų pridedamo antkainio, iki mažmeninės prekybos“, – sako Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė.
Yra paskaičiuota, kad 72-93 proc. galutinės vaisto kainos sudaro užsienio kompanijų, gaminančių vaistus, ir jų atstovybių Lietuvoje dalis, todėl, pasak vaistininkų, yra itin svarbu sukurti sistemą, kuri apimtų visą farmacijos verslą ir būtų iš tiesų naudinga žmogui.
„Kaip rodo praktika, to neįmanoma pasiekti, jei kainų reguliavimo mechanizmas yra nustatomas tik vaistų didmenininkams ir mažmenininkams, nereguliuojant gamintojų bei jų atstovų kainų“, – pastebi Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė.
Vaistinių antkainių ribojimas jau ne vienerius metus Lietuvoje yra taikomas kompensuojamiems receptiniams vaistams. Mūsų šalyje vaistinių antkainis kompensuojamiems vaistams yra 11 proc., kai Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje vaistinės taiko 15 proc. antkainį. Tačiau, nepaisant to, pavyzdžiui, Lenkijoje vaistai yra ženkliai pigesni nei Lietuvoje.
Pasak vaistininkų, nėra abejonių, kad efektyviai nereguliuojant gamintojų bei jų atstovų tiekiamų vaistų kainų, ta pati situacija bus ir su nekompensuojamais receptiniais vaistais. Statistikos duomenimis, vidutinis visų vaistų vaistinės antkainis, Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir sudaro apie 20 proc., kai tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis yra apie 30 proc. Tačiau, nepaisant mažesnių vaistinių antkainių, patys vaistai Lietuvoje yra brangesni.
Šią paradoksalią situaciją paaiškina tai, kad receptiniai vaistai Lietuvoje gamintojų yra parduodami kartais ir dvigubai brangiau nei kaimyninėje Lenkijoje. Kaip dar vasarą po susitikimo su tuo metu laikinai pareigas einančiu sveikatos apsaugos ministru pastebėjo prezidentė D.Grybauskaitė, „skirtingai nei kitose šalyse, vadinamieji generiniai vaistai Lietuvoje tokie pat brangūs, kaip ir ne generiniai, arba kartais yra brangesni“.
„Tai akivaizdžiai parodo, kad vaistinių ar didmenos antkainių įtaka galutinei vaistų kainai yra itin nedidelė, o vien tik jų reguliavimas neleis pasiekti norimo tikslo – atpiginti vaistus. Priešingai, kadangi vaistai yra neelastinga prekė, antkainių reguliavimas tik daliai rinkos dalyvių, reiškia ne kainos sumažėjimą ligoniui, o valstybės nulemtą pelno perskirstymą tarp skirtingų ūkio subjektų“, – sako E.Kvedarienė.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas mechanizmas – gamintojų kainų deklaravimas – nėra pakankamas, galintis riboti jų viršpelnius ar sumažinti vaistų kainą paprastam žmogui. Kaina, už kurią gamintojai parduoda vaistus, ir šiandien nėra paslaptis, tačiau nuo to jie nepinga“, – mano J.Kulberkienė.
„Todėl sveikintinas yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto sisteminis požiūris į vaistų kainodaros reformavimo problemą, kviečiant diskusijai ne tik projekto iniciatorės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, bet ir visus vaistų tiekimo grandinės dalyvius, Ūkio ministerijos, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovus. Šio susitikimo metu buvo sutarta sistemiškai peržiūrėti receptinių ir kompensuojamų, ir nekompensuojamų vaistų kainodaros sistemą, rasti efektyvias vaistų kainų reguliavimo priemones visiems vaistų tiekimo grandinės dalyviams: gamintojams, didmenininkams ir vaistinėms. Taip pat buvo nutarta skubiai peržiūrėti vaistų registravimo tvarką, sudarant sąlygas Lietuvos rinkai tiekti pigius vaistus iš trečiųjų šalių bei skatinti lygiagretų vaistų importą“, – sako Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė E.Kvedarienė.
