"Akustinis fotelis"
Paskutinėmis ypatingai šaltos ir baltos žiemos dienomis kauniečių bei miesto svečių širdis sušildyti dar suspėjo jaunimo dainuojamosios poezijos festivalis „Po festivalio“. Vasario 25-ąją restorane „Miesto sodas“ įvyko jaunųjų muzikantų koncertas, kurio laureate tapo Gabrielė Goštautaitė.
Būtent ši mergina ir atidarė vasario 26-ąją Kauno Ryšių istorijos muziejuje vykusį festivalio uždaromąjį koncertą, kuriame pasirodė šio muzikos žanro gerbėjams puikiai pažįstami atlikėjai. Šią atlikėją scenoje pakeitė festivalio idėjos autorius, organizatorius bei vakaro konferansjė Žilvinas Vingelis. Jis pristatė grupę, kuri, pasak vedėjo, buvo sukurta „namų“ grojimui, bet pagaliau išlindo ir į viešumą.“Kadangi šitas festivalis jaunimo, o kai kas turi problemų su jaunyste, tai bent dainas dainuosim jaunatviškas“ – vos perėmę mikrofoną pareiškė atlikėjai. Ir tai tuoj pat įrodė savo dainomis: „Jaunimo tarpe dabar populiari vampyrų tematika, tad dabar – daina apie meilės vampyrizmą.“
Po šios grupės i sceną buvo pakviestas aktorius bei dainų atlikėjas, „< ..> geriausiai žinomas iš „Žalgirio“ reklamos, kai atsikanda sūrelio ir įdeda į krepšį< …>“ Mindaugas Ancevičius. Jis klausytojams padovanojo keturias dainas, sukurtas pagal įvairių Lietuvos poetų eiles. Mindaugo įsijautimas, tiesiog gyvenimas savo dainose, negalėjo palikti abejingų.
M.Ancevičių scenoje pakeitė grupė „Akustinis fotelis“ – jaunimo dainos teatras. Artistiškai atlikdami dainas jie nepabijojo pasišaipyti iš savęs ir į visuomenę žvelgti su lengva šypsena ir ironija. Teatro temą tęsė ir „Atviro rato“ aktoriai Vytautas Leistrumas ir Jonas Šarkus, šį kartą susibūrę į vyrų falceto duetą „Animalai“. Šios grupės pasirodymas visiškai išsklaidė rimties, dar likusios po „Akustinio fotelio“ pasirodymo, likučius. Šypseną žiūrovų veiduose kėlė aktorių atsipalaidavimas ir įsijautimas į savo vaidmenis.
Tačiau rimtį greitai atkūrė Žilvinas Vingelis, savo soliniam pasirodymui pasirinkęs visiškai kitokio stiliaus dainą nei buvo galima išgirsti „Akustinio fotelio“ pasirodyme. Į pagalbą pasitelkus pianiną, gitarą ir birbynę Žilvinas sugebėjo įtikinti žiūrovus savo daina.
Vėl persikūnijęs į vedėjo rolę, šį kartą jis į sceną pakvietė Manto Zemlecko ir Kamilės Gudmonaitės duetą. Jaunieji muzikantai į pagalbą pasitelkė įvairius egzotinius ir retai matomus instrumentus ir salėje sugebėjo sukurti mistinę atmosferą, persmelktą įvairių egzotiškų garsų.
Šiuos jaunuolius scenoje pakeitė grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Sujungę gausybę atsivežtų instrumentų, jie kauniečiams bei miesto svečiams padovanojo smagią ir neįpareigojančią programą. Koncerto desertui į sceną užlipo Andrius Zalieska bei Aurimas Driukas, arba tiesiog Zala&Driukas. Jie scenoje išdėstė visą „< …>garsiausio pasaulio filosofo< …>“ Mikės Pūkuotuko filosofiją, palinkėjo būti atviriems, o koncertą užbaigė sukvietę visus šį vakarą pasirodžiusius atlikėjus ir kartu sudainavę dainą „Ežiuko šokis“. Tiek scenoje, tiek žiūrovų tarpe netrūko nei geros nuotaikos, nei juoko, nei šokių. Nuskambėjus paskutiniams dainos akordams salė prapliupo aplodismentais ir taip pakiliai išlydėjo muzikantus.
Jau paskutinį kartą į rankas paėmęs vedėjo mikrofoną, Žilvinas Vingelis dėkojo buvusiems kartu ir atsisveikino iki kitų metų, kai širdis vėl šildys jaunimo dainuojamosios poezijos festivalis „Po festivalio“.
Po renginio pakalbintas vienas pagrindinių festivalio organizatorių ir vakaro konferansjė teigė: “Labiausiai noriu padėkoti Pauliui Baronui, “Kurkuria” direktoriui už visapusiška pagalbą ir buvimą visada šalia. Erikui Mineikiui už nemokamai suteiktą garsą. Eivinui Mineikiui, Jūratei Zabitytei ir Danieliui Narauskui už palaikymą, ilgą darbą, nuoširdumą ir idėjos realizavimą. Laurai Ramoškaitei, Medai Mačytei, Elvinai Nevardauskaitei, Agnetai Gustaitei, Sauliui Kovalskui ir visiems kas prisidėjo prie vakaro rengimo. Ačiū ir kukliems rėmėjams.Taip pat didelis ačiū naktimis ir vakarais mano raudas beklausančiai ir visada pagalbos ranką tiesiančiai “Palėpės Muzikos” galvai Paulinai Nešukaitytei. Ačiū Vytautui Leistrumui, Zalai, Mindaugui Ancevičiui, Jonui Šarkui ir visiems kitiems dalyviams už didelį palaikymą ir atlaidumą. Ačiū ir visiems gausiai sugūžėjusiems žiūrovams tiesiog už būvimą. O Medai, Jūratei ir Eivinui už profesionalumą ne tik sugebėjus atlikti visus būtinus organizatorių vaidmenis, bet ir už tai, jog atsirado persirengę ir pasiruošę, kai jau reikėjo lipti į sceną. Visiems jau minėtiems žmonėms reikėtų pasakyti ir “atsiprašau”… už visą įtemptą laikotarpį ir už viską kas ne taip. Tikiuosi bėgant laikui, galbūt, paskui jį bėgs laukan savo keliais ir minusai. Be šių žmonių, be komandos, be dalyvių palaikymo, kurie visi grojo festivalyje nemokamai, atlaidumo ir supratimo viso to nebūtų nė kvapo. Mano nuopelnas – mažiausias. Kolkas… gal kitais metais atsigriebti, ką? (šypsosi) Na, kad ir kaip bebūtų, kolkas rezultatas 3:0 ir mano sąskaitoje tas mažesnis. Komanda ryškiai pranoko mano lūkesčius, o ir man besirūpinant kitais festivalio klausimais labiausiai kuravo Paulius Baronas. Šis žmogus, galbūt, svarbiausia festivalio figūra. Vis dėlto, šio titulo mes nesidalinam ir ant kalno (tikimės, kad ant kalno) stovim visi kartu. Su žiūrovais, atlikėjais ir, kad ir kaip baisu, su jumis – žurnalistais. Ačiū ir jums.”
Išeinant iš koncerto žmonių veidus puošusios šypsenos patvirtina – festivalis iš tiesų reikalingas tiek žiūrovams, tiek jauniesiems atlikėjams, kurie turi ne tiek ir daug progų parodyti savo talentą. Talentą rašyti, groti ir tiesiog dalintis.
