Verslo pasitraukimas iš miesto, mokesčių slėpimas, gyventojų emigracija ir nedarbas skaudžiai atsiliepia miesto biudžetui – šįmet jau nesurinkta 100 mln. GPM, o kitais metais biudžetas neviršys 650 mln. litų. Pirmadienį Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje rengiamos spaudos konferencijos – diskusijos „Kas verčia griebtis nepopuliarių sprendimų?“ metu buvo aptartas Savivaldybės biudžetas, atskleistos problemos, su kuriomis susiduria miestas, paaiškinta, kodėl biudžetą teko mažinti.
„Situacija mieste tikrai įtempta. Kaunas bendrame kontekste su kitais Lietuvos miestais turi tas pačias problemas – negauname didelės dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai paaiškina, kodėl miesto savivaldybės biudžetas turi nemažai įsiskolinimų. Palyginus su praėjusiais metais, šiais metais mes jau negavome 100 mln. litų GPM, nors šios lėšos buvo planuotos. Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai taip pat kelia nerimą. Tokios rimtos situacijos šalyje nebuvo per visą nepriklausomybės periodą“, – situaciją komentavo miesto meras Andrius Kupčinskas.
Kauno miesto savivaldybė tarp visų šalies savivaldybių užima 46 vietą pagal finansinius įsiskolinimus ir biudžeto nesurenkamumą. „Akivaizdu, kad nemažai verslininkų traukiasi į šešėlinį verslą, todėl savivaldybės biudžetas nesurenka planuotų gyventojų pajamų mokesčio lėšų“, – teigė meras A. Kupčinskas. Meras patikino, kad Savivaldybė jau seniai ėmėsi priemonių, kaip mažinti išlaidas, kad miesto skolos nedidėtų. Ketvirtadienį Seime bus tvirtinamas šalies biudžetas, kuris turės įtakos ir savivaldybių biudžetams. Neabejojama, jog kitų metų Kauno biudžetas tikrai nebus didesnis nei 650 mln. litų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė apžvelgė priemones, kurių ėmėsi Savivaldybė, siekdama mažinti išlaidas. Buvo peržiūrėtos visos programos, atsisakyta tų, kurių finansavimui nebuvo numatytos lėšos. Taip pat peržiūrėti ir perskirstyti asignavimai. „Turime daug įsipareigojimų, kuriuos privalome vykdyti, todėl privalome rasti lėšų įgyvendinti visas savivaldybei patikėtas funkcijas. Netgi svarstome tokias galimybes, jog sujungti kai kurias mokyklas, kultūros įstaigas. Tai leistų sutaupyti lėšas, skiriamas įstaigų administravimui“, – sakė E. Gudišauskienė.
Situacija nesidžiaugia ir Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. „Palyginus su praėjusiais metais, situacija dvigubai blogesnė. Per mėnesį turėtume surinkti apie 39,7 mln. litų, tačiau nė vieną mėnesį nebuvo surinkta tokia suma. Lentelėje visur minuso ženklai. Negaunam nuo 10 iki 16 mln. litų per mėnesį. Šiuo metu biudžete turime daugiau nei 100 mln. litų trūkumą, nes nesurenkamas GPM“, – teigė A. Laucius.
Finansų skyriaus vedėjas, vardindamas priežastis, kurios lėmė, jog biudžete yra tokia skylė, nepamiršo paminėti ir smarkiai išaugusio nedarbo lygio mieste. 2008 metais jis buvo vos 3,3 proc., kai tuo tarpu šiai dienai Kaune be darbo yra 20,8 tūkst. kauniečių (9,1 proc.). Be to, nuo 1996 metų Kaune gyventojų sumažėjo 56 tūkstančiais.
Edita Gudišauskienė patikino, jog sudarinėjant kitų metų Savivaldybės biudžetą, bus atsižvelgta, kad savivaldybė turi užtikrinti visų privalomų funkcijų įgyvendinimą, padengti visus įsiskolinimus, o tik po to svarstys apie naujų projektų finansavimą.
Vilija Žukaitytė
