Naujausiais duomenimis slapti JAV dokumentai, publikuojami WikiLeaks, atskleidžia nepatogią tiesą apie „Karą su terorizmu“ Gvantanamo įlankoje, Kuboje.
Tūkstančiai dokumentų puslapių datuojamų 2002-2008 metais nesulaukė didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Pasak WikiLeaks, tarnybiniame pranešime, žinomame kaip areštavimo įvertinimas (DABs), tęsiamas JTF-GTMO klausimas, ar kalinys bus sulaikytas toliau, ar paleistas (perduotas savo šalies valdžios institucijoms arba kitoms vyriausybėms). Medžiaga taip pat apima informaciją apie pirmuosius 201 kalinių paleistų 2002 – 2004 metais. Daugiausiai šių dokumentų atskleidžia ataskaitų nekompetentingumą, pažįstamą tiems, kurie atidžiai studijavo Gvantanamo atvejį. Nekalti žmonės kalinami per klaidą tik dėl to, kad Amerika siūlė premijas jų tautiečiams už al-Qaedos ar Talibano narius, tarp įkalintųjų daug nereikšmingų Talibano šauktinių iš Afganistano ir Pakistano.
Dokumentai taip pat atskleidė 399 kalinių istorijas, kurie buvo išleisti nuo 2004 metų rugsėjo mėnesio iki šios dienos. Taip pat faktus apie septynis vyrus, kurie mirė kalėjime.
Paviešinta atmintinė pasirašyta Gvantanamo komendanto. Aprašuose buvo nagrinėjama kokie kaliniai buvo laikomi mažos, vidutinės, didelės rizikos kamerose. Dokumentuose randami išsamūs paaiškinimai apie tariamą žvalgybą, naudojamą pateisinti kalinių sulaikymą. Dokumentai remiami liudytojų parodymais – daugeliu atveju kalinių kameros draugais, kurių žodžiai yra nepatikimi. Jie buvo kankinami (kartais ne Gvantaname, bet slaptuose CŽV kalėjimuose) todėl, tikėtina pateikia klaidingą informaciją, siekdami užsitikrinti geresnį elgesį Gvantaname.
Dažni liudytojų pasirodymai šiuose dokumentuose, kurių žodžiais negalima tikėti, įtraukia „didelės vertės sulaikytuosius“ arba „kalinius vaiduoklius“. Atkreipkite dėmesį, kad „ISN“ ir numeriai einantys po kalinio vardo, reiškia sutrumpinimą „Internavimo Serijos numeris“, kuriuo kaliniai yra arba buvo identifikuoti JAV kalėjimuose.
Abu Zubaydahas (ISN 10016), tariamas “didelės vertės sulaikytasis”, areštuotas Pakistane 2002 kovą, praleido keturis su puse metų slaptame CŽV kalėjime, įskaitant padalinius Tailande ir Lenkijoje. Jam buvo skirta kankinimo forma, kuria yra imituojamas skendimas. Abu Zubaydahas buvo perkeltas 2006 metų rugsėjo mėnesį į Gvantanamą su trylika kitų „aukštos vertės sulaikytojų“.
Ibn Al-Shaykh Al-Libi (ISN 212), karinio mokymo stovyklos emyras, kurioje Abu Zubaydahas buvo vartininkas. Nepaisant to, kad jo stovyklą Talibanas uždarė 2000 metais, yra apibūdinamas kaip Osamos bin Ladeno karinių pajėgų vadas ir Tora Bora. Greitai po jo suėmimo 2001 metų gruodį al-Libi buvo nukreiptas CŽV į Egiptą. Ten buvo kankinamas ir dėlto klaidingai prisipažino, kad al-Qaedos operatoriai buvo susitikime su Sadamu Huseinu, aptarti cheminių ir biologinių ginklų įsigijimo. Al-Libi atsiėmė savo melą, bet nepaisant to, ši informacija buvo naudojama Dž. W. Busho administracijos siekiui pateisinti invaziją į Iraką 2003 metų kovą. Al-Libi nebuvo išsiųstas į Gvantanamą, nors vienu metu, turbūt 2006 metais, CŽV išsiuntė jį atgal į Libiją, kur jis buvo įkalintas ir tikriausiai mirė, tariamai nusižudė 2009 metų gegužę.
Sharqawi Abdu Ali al-Hajj (ISN 1457), taip pat žinomas kaip Riyadh tarpininkas, kuris buvo suimtas per reidą Pakistane 2002 metų vasario mėnesį. Jis apibūdinamas kaip al-Qaedos pagalbininkas. Po suėmimo, nusikaltėlis buvo perkeltas į kankinimų kalėjimą Jordane, vadovaujamą CŽV. Ten jis buvo laikomas beveik du metus, vėliau šešis mėnesius JAV padalinyje Afganistane. Į Gvantanamą jis buvo nuskraidintas 2004 metų rugsėjį.
Sanad Yislam al-Kazimi (ISN 1453), buvo areštuotas 2003 metų sausį ir tada laikytas trejuose slaptuose kalėjimuose, įskaitant ir „Juodąjį kalėjimą“ šalia Kabulo ir slaptame JAV kalėjimo padalinyje Bagramo oro bazėje. Apygardos teisme Vašingtone 2010 metų vasario mėnesį teisėjas Henry H. Kennedy Jr suteikia habeas corpus peticiją Jemeno kaliniui, Uthman Abdul Rahim Mohammed Uthman, pagrinde dėl to, kad atsisako priimti duotus parodymus iš Sharqawi al-Hajj ir Sanad al-Kazimi. Kaip jis pareiškė: „Teismas negali remtis Hadž ar Kazimirovskio pareiškimais, kadangi yra neginčijamų įrodymų įrašuose, kad apklausos metu abu kaliniai buvo kankinami“.
Dar du „didelės vertės sulaikytiniai“ Ahmed Khalfan Ghailani (ISN 10.012) ir Walid bin Attash (ISN 10.014) perkelti į Gvantanamą 2006 metų rugsėjį, po laikymo slaptame CŽV kalėjime.
Kiti nepatikimi liudytojai, laikomi Gvantaname:
Yasim Basardah (ISN 252) žinomas kaip liūdnai pagarsėjęs melagis. Kaip 2009-ųjų vasarį pranešė „Washington Post“, jam buvo suteiktas preferencinis režimas Gvantaname, po tapimo geru informatorium, nors buvo daug abejotinų priežasčių. Pasak „Washington Post“ „kariuomenės pareigūnai išreiškė abejones apie jų pagrindinių liudytojų patikimumo nuo 2004 metų“.
Mohammed Al-Qahtani (ISN 063), kaip vienas iš planuotų dvidešimties užgrobėjų per rugsėjo 11 ataką, buvo nukreiptas specialiam kankinimui Gvantaname. Tą patvirtino gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas. Procedūrą sudarė 20 valandų tardymo kiekvieną dieną, kelis mėnesius ir įvairūs kiti „rimtesni tardymo metodai“, kurie sukėlė pavojų jo sveikatai. Šie metodai buvo pritaikyti ir kitiems kaliniams Gvantanamo kalėjime. 2009 m. sausio mėnesį teisėja Susan Crawford atsisakė pateikti kaltinimus prieš Al-Qahtani pareiškusi: „Mes kankinome Qahtani“. Šio atvejo apibūdinimas atitiko teisinį kankinimo apibrėžimą. „Daugelis jo pareiškimų apie kitus kalinius byloje turi būti laikomi beverčiais“.
Abd al-Rahim Janko (ISN 489) Al-Qaeda kankinamas kaip šnipas ir įkalintas Talibane kartu su Abd al-Hakim Bukhari, taip pat naudojamas kaip liudytojas, nors jis buvo psichiškai nestabilus. Jo vertinime 2008 metų birželio mėnesį pasakyta: „Sulaikytasis turi lėtinių sveikatos problemų. Jo psichiatrinėje istorijoje piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, depresija, ribinis asmenybės sutrikimas bei bandymas nusižudyti“.
Tai tik keli atvejai iš labiausiai akivaizdžių. Tačiau atidūs skaitytojai pastebės, kad jie yra minėti pakartotinai kaip turimi vyriausybės įrodymai ir turėtu būti sunku nedaryti išvadų, kad visas statinys pastatytas vyriausybės iš esmės yra nepagrįstas. Tai ką Gvantanamo dokumentai atskleidžia, kad tik porą dešimčių kalinių realiai apkaltinti dalyvavimu teroristinėje veikloje.
Likusi dalis šių kalinių yra nekalti vyrai ir berniukai, paimti per klaidą arba Talibano pėstininkai, nesusiję su terorizmu. Be to, daugelis šių kalinių iš tikrųjų buvo parduodami JAV pajėgoms, kurios siūlė premijas už al-Quaidos ir Talibano įtariamuosius jų Afganistano ir Pakistano sąjungininkams. Spėjama, kad atiduodant JAV 369 įtariamuosius terorizmu Pakistano vyriausybė gavo užmokestį siekiantį milijonus dolerių.
