© Wikimedia Commons nuotr.

19 a. pr.- 20 a.pr vyko reikšmingi pokyčiai moksle, mene, žmonių  gyvenime ir buityje. Ypač svarbūs buvo padaryti mokslo atradimai, kurie pakeitė žmonių supratimą apie pasaulį.

Susisiekimo ir ryšio priemonės

Pirmasis geležinkelis JAV, 1869 m. sujungė Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantes. Netrukus Rusija nutiesė 7 tūkst. km ilgio Sibiro geležinkelį, nusidriekusį iki Ramiojo vandenyno. Ne mažiau svarbus ir jūrų transportas: patobulinus garo mašinas ir pradėjus naudoti sraigtą vietoj rato, jūrose ir vandenynuose įsiviešpatavo garlaiviai, o jau 1912 m. balandžio 12d. į pirmąją kelionę per Atlantą išplaukė “Titanikas“- anot jo inžinieriaus, didžiausias, greičiausias ir patikimiausias pasaulyje laivas. Deja, pati pirmoji šio laivo kelionė baigėsi tragiškai: susidūręs su ledkalniu, “Titanikas“ nuskendo.

1885m. K. Bencas ir G. Daimleris sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais: K. Benas – triratį, G. Daimleris- dviratį. Abu šie vokiečiai yra laikomi automobilio išradėjais, o automobilio tėvynė- Vokietija. Tiesa, pirmieji pagaminti automobiliai nieko nedomino ir niekas jų net nemanė pirkti. Nors Vokietijos valdžia automobilių greitį ribojo iki 10 km/h, o benziną vairuotojai turėjo pirkti vaistinėse, automobilių populiarumas augo beprotišku greičiu ir jie išplito po visą pasaulį.

Taip pat reikia paminėti svarbią susisiekimo raidai oreivystės istoriją. Jau 18 a. pabaigoje broliai Ž. ir E. Mongolfjė Versalyje išbandė aerostatą. Pirmuoju oro balionu į padangę pakilo avinas, gaidys ir antis. Ilgainiui buvo išrastas dirižablis, o 1900 m.  Ferdinandas fon Cepelinas sukonstravo metalinį dirižablį.

Praktinis elektros panaudojimas siejamas su telegrafo išradimu, kai amerikietis Samuelis Morzė išrado elektromagnetinį rašantįjį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą, dar kitaip vadinamą Morzės abėcėlę. Atsiradus telegrafui buvo galima greičiau perduoti informaciją. Vienas svarbiausių išradimų, turinčių neabejotiną svarbą šių dienų visuomenėje yra Aleksandro Belo išrastas telefonas, kuris padarė perversmą susisiekimo istorijoje.

Technikos tobulėjimas

19 a. mokslas ir technika jungėsi į vieningą sistemą. Didelę reikšmę turėjo Dž. Vato išrastas universalus garo variklis, galėjęs sukti visų tipų darbo mašinas. Daug naujovių pritaikyta tekstilės pramonėje, ypač svarbus buvo paprastesnis ir pigesnis sodos gamybos būdo išradimas, kuris buvo naudojamas gaminant stiklą, muilą ir dažus. Popieriaus gamyboje medieną pakeitė celiuliozė. Kietoms uolienoms sprogdinti ir gruntiniam vandeniui išgauti pradėtas naudoti A. Nobelio išrastas dinamitas. Vienas svarbiausių technikos raidoje užfiksuotas Tomo Edisono iniciatyva pastatyta pirmoji šiluminė elektrinė. Pradžioje  elektros energija buvo naudojama tik  pramonės įmonėse ir apšviesti didelių miestų gatves, kol energijai išgauti buvo pradėta naudoti nafta, kuri dar labiau palengvino žmonių gyvenimą.

Pasiekimai biologijoje ir medicinoje

Jau 1839m. vokiečių zoologas Teodoras Švanas sukūrė vieną svarbiausių biologijos teorijų – įrodė, kad visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių. Po dvidešimties metų pasirodė žymusis Č. Darvino veikalas „Rūšių atsiradimas“, kuriame mokslininkas pagrindė evoliucijos teoriją, įrodydamas, jog rūšys kinta. Čekas G. Mendelis, sukryžminęs 22 veislių žirnius, įrodė paveldimumo esmę ir davė itin svarbią pradžią genetikos mokslui. Vienas didžiausių žingsnių medicinos srityje: prancūzas Luji Pasteras pagrindė medicininę mikrobiologiją ir įrodė, jog daugelį užkrečiamų ligų sukelia bakterijos, esančios ore. Taip pat jis atrado skiepus nuo juodliges, pasiutligės. Jo svarbiausias atradimas- pasterizavimas. Jis tai atrado gan įdomiu būdu- kaitindamas pieną ir alų pastebėjo, jog taip sunaikinami žalingi mikrobai. Šie atradimai yra labai svarbūs, nes tai padėjo sumažinti žmonių mirtingumą ir pailginti vidutinę gyvenimo trukmę.

Chemijos ir fizikos raida

Žymių chemikų pastangomis buvo atrasta ir ištirta dauguma cheminių elementų. A. Lavuazjė kartu su P. Laplasu pirmą kartą susintetino vandenį- sujungė deguonį u vandeniliu, D. Daltonas suformulavo ir pagrindė atominę medžiagos sandaros teoriją. Vienas reikšmingiausių atradimų, kurį kiekvienas esame matę savo laiku mokykloje- ruso mokslininko D. Mendelejevo periodinė elementų lentelė.

19a. reikšmingi pokyčiai buvo padaryti ir fizikos moksle. D. Maksvelis sukūrė elektromagnetinio lauko teoriją ir įrodė, jog šviesa- elektromagnetinės bangos, sklindančios baigtiniu greičiu. V. Rentgenas atrado spindulius, kurie galėjo prasiskverbti pro įvairias medžiagas, ir pavadino juos X spinduliais. Nuo to laiko šie spinduliai plačiai taikomi medicinoje. Prancūzas Anri Bekerelis atrado urano radioaktyvųjį spinduliavimą, kurio tikrąją žalą patyrė Černobylio katastrofos liudininkai. Tikrą perversmą fizikos moksle sukėlė Alberto Einšteino 1905 m.  paskelbta specialioji reliatyvumo teorija, kuri pakeitė nusistovėjusį požiūrį į laiką ir erdvę, aprašė kūnų judėjimą greičiais, artimais šviesos greičiui. Reliatyvumo teorija turėjo milžinišką įtaką ne tik fizikai, bet ir filosofijai, kultūrai.

Meno raida

19a. dailėje vyravo klasicizmas, kuriam buvo būdinga laikytis antikos meno principų: laikytis tobulumo ir absoliutaus grožio. Žymiausias šio stiliaus atstovas- Žakas Luji Davidas. Jis pasižymėjo ne tik kaip aktyvus politikos pilietis, bet ir kaip talentingas dailininkas. Vienas žymiausių jo paveikslų- “Marato mirtis“. Taip pat daugumoje jo paveikslų  vaizduojamas Napaleonas, kuriuose jis išaukštinamas visomis įmanomimis priemonėmis.

Der-Tod-des-Marat-von-Jacques-Louis-David-15278

“Marato mirtis”. Žakas Luji Davidas

Netrukus įsitvirtinus romantizmui, iškyla vienas svarbiausių šios meno šakos dailininkų- Eženas Delakura. Nors paprastame gyvenime jis buvo žinomas kaip gan drovus žmogus, jo darbuose atsiskleidžia nepaprasta jėga ir sumišimas. Vienas garsiausių jo paveikslų- “Laisvė, vedantį liaudį į barikadas”.

Atrodo, jog 19 a. buvo tikras aukso amžius savęs ieškantiems tapytojams! Šio amžiaus viduryje atsirado ir realizmas. Paveiksluose buvo matyti kasdienis gyvenimas, buitis ir vargas. Žymiausi šios krypties atstovai- Giustavas Giurbė ir Honorė Domjė. Na, o kartą, vienas kritikas, norėdamas pašiepti K. Monė paveikslą, pavadino jį „impresionistu“. Nuo to laiko po šis terminas prigijo visiems dailininkams, kurie savo kūryboje stengėsi perteikti įspūdį (pranc. “impression“). Šios krypties meno atstovais buvo laikomi jau minėtasis Klodas Monė, Ogiustas Renuaras, Edgaras Dega, Kamilis Pisaro, Eduardas Manė ir ir kt.

mone

„Pusryčiai ant žolės”. Dailininkas Eduardas Mane

Jeigu manote, kad 19 a. dailininkų jau pakaks – klystate. Negalime pamiršti postimpresionistų, kurie vis dar taip plačiai žinomi pasaulyje. Tiesa, čia galioja nerašyta taisyklė- tik po mirties žmogus tampa visiems žinomas ir svarbus. V. van Gogui per visą gyvenimą pavyko parduoti tik vieną savo paveikslą, P. Gogenas paskutines savo dienas praleido vienas ir visų užmirštas mirė Markizų salose, o P. Sezamo paveikslus miestiečiai vadino “šlykštynių muziejumi”. Įdomu, koks būtų visuomenės požiūris į juos dabar?

Žymiausias 19 a. muzikos atstovas buvo kompozitorius Liudvikas van Bethovenas. Įdomu tai, jog didžiausiais  šedevrais laikomi tie kūriniai, kuriuos jis sukūrė perkopęs šeštą dešimtį ir visiškai apkurtęs. Žymiausi jo kūriniai- penktoji ir devintoji simfonijos.

Romantizmo laikotarpiu išryškėjo pranzūzas H. Berliozas, sukūręs „Manfredą“ ir „Čaild Haroldą“, vengras Ferencas Listas, lenkų kompozitorius ir pianistas- Fridrekas Šopenas. Dėka Džuzepės Verdžio suklestėjo italų opera.Vienas žinomiausių jo kūrinių- „Nabukas“, o „Skrisk, svajone, sparnuotoji, mano” italų buvo dainuojama kaip protestas prieš kitataučių valdymą. Populiariausia visų laikų opera priklauso  prancūzų kompozitoriui Žoržo Bizė ir jo kūriniui “Karmen”.

Literatūroje, kaip ir visame mene įsigalėjo romantizmas, todėl daug dėmėsio buvo skiriama emocijoms, intuicijai ir fantazijoms.Vienas žymiausių rašytojų- vokietis Johanas Volfgangas Getė, Žymiausias jo kūrinys- “Faustas”, kurį su pertrūkiais kūrė net 60 metų. Žymiausias prancūzų romantizmo atstovas- Viktoras Hugo. Tiesa dėl savo kritikos Napaleonui, buvo ištremtas iš Prancūzijos. Tačiau tai nesutrukdė jam sukurti žymiausius savo veikalus, tokius kaip “Paryžiaus katedra“, „Vargdieniai“, „Žmogus, kuris juokiasi“.

Vienas darbščiausių realizmo atstovų- Honorė de Balzakas. Jis dirbdavo 14-16 valandų per parą, daug kartų taisydamas jau parašytus kūrinius. Žymiausias jo kūrinys- „Žmogiškoji komedija“.

Garsiausi rusų literatūros atstovai – L. Tolstojus ir F. Dostojevskis. L. Tolstojus pasižymėjo altruizmu, padėjo badaujantiems, sukūrė visuomenės pakeitimo programą, kuri skatino nesipriešinti blogiui smurtu. Žymiausias jo veikalas- „Karas ir Taika“. F. Dostojevskis už per aktyvią visuomeninę veiklą buvo nuteistas mirties bausme, tačiau prieš pat egzekuciją šis nuosprendis buvo pakeitas katorga. Visiems gerai žinomas jo garsiausias  kūrinys- “Nusikaltimas ir bausmė“.

Amerikiečių literatūros istoriją puošia žymus novelistas ir poetas Edgaras Alanas Po. Rašytojas išgarsėjo savo detektyvinio turinio novelėmis, kuriose paslapties atskleidimas buvo derinimas su išsamia aplinkos ir veikėjų psichologijos analize. Ypač vaizdžiai 19 a. gyvenimą atvaizdavo O. Henris, kurio pagrindiniai apsakymų personažai buvo fermeriai, kaubojai, klerkai, kurie paprastai vadinami mažaisiais žmonėmis. Kalbant apie amerikiečių literatūrą, negalima pamiršti. Dž. Londono, kuris buvo jūreivis, aukso ieškotojas, bedarbis ir žurnalistas viename! Kūrinyje “Martinas Idenas“ jis atskleidė tragišką talentingo rašytojo likimą.

Buities ir tradicijų pokyčiai

19 a. antroje pusėje Europoje sparčiai augo miesto gyventojų skaičius ir miestas pastebimai pradėjo keistis. Jau apie 1850-uosius Paryžius buvo iš esmės pastatytas. Ypač sparčiai augo ir Londonas, kuriame 20a. pradžioje gyveno 7 mln. žmonių. Architektai savo kūryboje jungė gotikos, klasicizmo, baroko stilius. Plečiantis miestams buvo statoma daug visuomeninės srities pastatų: geležinkelio stotys, bankai, parduotuvės, viešbučiai ir daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Pažymint Prancūzijos revoliucijos metines, 1889 m. Paryžiuje pastatytas Eifelio bokštas. Įdomu tai, kad iki eifelio bokšto atsiradimo beveik penkis tūkstančius metų aukščiausias statinys žemėje buvo Cheopso piramidė.

Augant miestams ir tobulėjant technikai keitėsi ir varguomenės buitis. 19 a. darbininkai gyveno po 7-8 žmones viename kambaryje, trūko erdvės, nebuvo kanalizacijos, šiukšlės buvo metamos į artimiausią upę. Tačiau netrukus pradėjo augti erdvesni namai, sutvarkytas vandens tiekimas, o darbininkai galėjo dažniau praustis ir skalbtis. Pagerėjus darbininkų higienai ir mitybai, sumažėjo vaikų mirtingumas, ilgėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Darbininkų gyvenimas tapo įdomesnis, laisvalaikį jie galėjo skirti sportui, kinui, koncertams, savišvietai.

19 a. pab. Daugelyje valstybių buvo įvestas pradinis mokymas. Sumažėjo žmonių neraštingumo lygis. Tačiau dauguma vaikų lankė iki 11-12 metų, o baigę ją iškart turėdavo dirbti. Tiesa, ne visi tėvai išgalėdavo leisti vaikus į vidurinę mokyklą. Padėtį pagerino spausdintų knygų, laikraščių ir žurnalų leidyba. Atsirado savaitraščiai ir dienraščiai. Leidėjai norėdami pritraukti kuo daugiau skaitytojų rašė įvairiomis temomis. Buvo publikuojamos sporto naujienos, politinės apžvalgos, ekonomikos žinios. Pasirodė ir geltonoji spauda (terminas kilo dėl geltono rašalo, kurį naudojo vienas Niujorko laikraštis). Šiuose leidiniuose buvo publikuojamos sensacingos žinios, išgalvoti ir nepatikrinti faktai, dažnai kompromituojantys garsius žmones.

1895m. gruodžio mėn. Paryžiaus gyventojai rinkosi Kapucinų bulvaro kavinėje į pirmąjį kino seansą. Broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai demonstravo trumpametražius filmukus. Didžiausią įspūdį padarė kinofilmas “Traukinio atvykimas į geležinkelio stotį!, kuriame lokomotyvas rieda tiesiai link kameros, t.y tiesiai į žiūrovus. Dalis žiūrovų išsigandę pradėjo šaukti ir bėgti iš kino salės. Netrukus Liumjerų kinematografas pasiekė ir Vilnių. 1905 n. Vilniuje Didžiojoje gatvėje atsidarė pirmasis Lietuvoje kino teatras Iliuzija. Tačiau į seansus galėjo patekti tik turtingieji, nes bilietai buvo gana brangūs tuometinei viduriniajai klasei.

Kinofilmas „Traukinio atvykimas į geležinkelio stotį”:

Kartu su biologijos, fizikos, technikos, meno raida vystėsi ir sportas. Anglijoje pradedamas žaisti futbolas, regbis, badmintonas, lauko tenisas. JAV sukuriamos beisbolo, krepšinio, tinklinio taisyklės. Danai sukūrė rankinį, kanadiečiai- ledo rutulį. 1894 m. Paryžiaus- Ruano kelyje įvyko pirmosios automobilių lenktynės, kuriose didžiausias automobilių greitis buvo 17 km/h.

Bene svarbiausio sporto įvykio kaltininkas yra Pjero de Kuberteno, kuris inicijavo olimpinių žaidinių atgaivinimą. Pirmosios modernios olimpinės žaidynės surengtos Atėnuose 1896 m., norint pabrėžti, kad pirmosios olimpiados prasidėjo būtent senovės Graikijoje. Lietuviai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1924 m.

Taip pat skaitykite: „Grieko“ istorija: seksualumas tarpukario Lietuvoje (N-18)

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: