Sekmadienį vykusiuose Baltarusijos rinkimuose šeštąjai kadencijai buvo perrinktas prezidentas Aleksandras Lukašenka. Valstybinės televizijos paskelbė, kad A. Lukašenka laimėjo beveik 80 proc. balsų. Tačiau neabejojama, kad balsai buvo suklastoti tą pabrėžia ir opozicija kartu su nepriklausomais rinkimų stebėtojais.
Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka, valdęs šalį nuo 1994 metų, susidūrė su tikrais sunkumais šiuose runkimuose. Abejojimas jo autoritetu ir nepasitikėjimas juo smarkiai išsaugo, tam įtakos turėjo jo atsainus požiūris į koronaviruso problemą, viso pandemijos piko metu prezidentas neigė esamą situaciją, realiai netgi tyčiojosi iš sergančiųjų ir jų artimųjų užuot bandęs suvaldyti krizę. O grasinimai susidoroti su visais protestuojančiais pasiekė aukščiausią tašką ir išsaukė dar didesnį visuomenės nepasitenkimą. Neapsikentę blogėjančios situacijos baltarusiai susitelkė aplink politikos naujokę Svetlaną Tichanovkają, kuri nusprendė kandidatuoti po to kai jos vyras žinomas tinklaraštininkas S. Tichanovskis buvo suimtas ir prarado galimybę įsiregistruoti į kandidatus. Akivaizdus palaikymas šiai kandidatei buvo neįprastas šalyje, kur lyderio priešininkai nuolatos patiria susidorojimus. S. Tichanovskaja neišvengė rėžimo spaudimo, Prezidentas Lukašenka visą laiką Tikhanovskają laikė kaip „vargšę mažą mergaitę“, kuria manipuliuoja užsienio „lėlių meistrai“. O rinkiminį savaitgalį kandidatė patyrė didelį spaudimą – buvo areštuoti aštuoni jos rinkimų štabo nariai, o viena iš pagrindinių padėjėjų sekmadienį pabėgo iš šalies.
Centrinė rinkimų komisija paskelbė rinkimų rezultatus, kurie rodė žymią Lukašenkos persvarą ir kad kai kuriuose rinkimų apylinkėse A. Lukašenka gavo 90 proc. balsų. Tokie rezultatai verčia abejoti jų tikrumu, nes akivaizdu, kad A. Lukašenka neturėjo tokios palaikančiųjų daugumos. Tą patvirtina ir nepriklausomų apklausų rezultatai, kurie rodo, kad milžiniška persvara laimėjo Svetlana Tychanovskaja (už Tychanovskają 72.1%, už Lukašenką – 13.7%). Panašiai atrodo ir rezultatai tose apylinkėse, kuriose komisijos nariai nusprendė sąžiningai skaičiuoti balsus. Tokių bent keletas, ypač Minske, jau paskelbė savo rezultatus. Abejoti rinkimų rezultatais verčia ir tai, kad nebuvo rinkimų proceso stebėtojų, nebuvo leidžiama skaičiuoti balsų ir rinkėjų aktyvumo. Panašu, kad perrinktas prezidentas užsirašė rezultatus kokių norėjosi, nes niekas negali įrodyti, kad jie yra teisingi. Būtent po paskelbtų galimai melagingų rezultatų prasidėjo masiniai protestai Minsko ir kitų miestų gatvėse. O perrinktas prezidentas žadėjo užgniaužti visus protestus.
Protestai Baltarusijoje vyksta jau ilgą laiką, tai parodo atgimusią pilietinę visuomenę, kuri pasiryžusi visomis jėgomis ginti savo laisves ir teises. Po rinkiminės nakties į Minsko centrą susirinko tūkstančiai protestuotojų, kuriems išvaikyti žaibiškai buvo pasitelkta policija ir karinės pajėgos. Buvo galima numanyti, kad Lukašenka smurtu bandys nutildyti tautą, tačiau smurto šį kartą buvo ypatingai daug. Pareigūnai malšindami protestą panaudojo brutalią jėgą – į protestuotojus mėtė kurtinančias granatas, purškė ašarines dujas ir trankė lazdomis, šaudė guminėmis kulkomis, kurios vieną merginą sužeidė ypač sunkiai. Prieš demonstrantus buvo panaudotos vandens patrankos, automobiliai rėžėsi į minią traiškydami žmones. Internete pasklindo daugybė vaizdo įrašų, kuriuose matomi sužeistieji, o jiems pagalbą suteikė paramedikai. Šalies Vidaus Reikalų ministerija pranešė, kad opozicijos šalininkų ir pareigūnų susirėmimo metu buvo sužeisti 39 teisėsaugos pareigūnai ir daugiau kaip 50 civilių, tai pat sulaikyta apie 3 000 protestuotojų. Buvo sulaikyta ir „Dožd“ televizijos žurnalistai, kurie kalbino opozicijos šalininkus ir tiesiogiai rengė reportažus iš įvykio vietos.
Panašu, kad A. Lukašenka pasitelkdamas jėgą siekė ne tik užgniaužti vykstantį protestą, bet ir siekė atkirsti baltarusius nuo pasaulio. Porinkiminę naktį šalyje prieiga prie interneto buvo labai apribota ir, remiantis vietinėmis ataskaitomis, visiškai uždaryta Minsko centre. Prieigos prie interneto užkirtimas pasitarnavo rinkiminę naktį, nes daugelio programų ir svetainių įkėlimas užtruko ilgiau, įskaitant „Whatsapp“, „Viber“ ir „Facebook Messenger“. „Telegram Messenger“, kuri yra pagrindinė Baltarusijos opozicijos komunikacijos priemonė, kartais nebuvo prieinama arba prieinama tik per tarpinius serverius. Prieigos prie interneto užkirtimas buvo protingas žingsnis trukdant opozicijos darbą. Tai taip pat trukdė pranešti pasauliui kas dedasi šioje valstybėje. Lukašenkos įsakymu taip pat buvo uždarytas Minskas, niekas negali išvykti ir patekti į sostinę.
View this post on Instagram
Po šių rinkimų prabilo ir Europos valstybės, ragindamos Baltarusiją perskaičiuoti balsus ir nevaržyti visuomenės politinės laisvės. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo Twitter paskyroje rašė, kad smurtui ir represijoms Europoje ne vieta ir turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, pabaigoje dar pridūrė : „Aš raginu Baltarusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad vakarykščių rinkimų balsai būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti.“ Manuelis Sarrazinas, Vokietijos parlamento užsienio reikalų komiteto narys, sakė yra kad akivaizdu, kad rinkimai buvo „netikri“. „Visiškai akivaizdu, kad pastaruosius 25 metus Baltarusijoje išvis nematėme laisvų ir sąžiningų rinkimų“, – sakė Sarrazinas. “Bet aš manau, kad nė vieni rinkimai nebuvo tokie netikri kaip šie.”
Rėžimo veiksmai rodo, kad A. Lukašenka visais būdais siekė užgniaužti nepasitenkinimą ir tvirai įsikibti valdžios. Šių metų rinkimai parodė, kad Baltarusijos santvarka nė iš tolo neprimena respublikos, čia yra įsišaknijęs Lukašenkos autoritarinis valdymas, kuris nesikeičia jau 26 metus ir vargu ar pasikeis, kai visais būdais yra užgniaužiamas bet koks pokyčių ir laisvės siekis. Tačiau manoma, ,kad po visų įvykių Lukašenkos rėžimas jau neišdrįs elgtis kaip akščiau, visuomenė pavargo nuo represijos ir yra pajėgi pasipriešinti.
