Naujos Eurobarometro apklausos duomenimis, daugiau nei pusė respondentų mano, jog žiniasklaida jų šalyje nėra laisva ir nepriklausoma nuo politikų ar verslininkų įtakos ir net 60 proc. žmonių galvoja, jog viešosios nacionalinės žiniasklaidos priemonės nėra nepriklausomos nuo politikų įtakos.
Paklausus ar žmonės galvoja, kad žiniasklaida jų šalyje tokia pat nepriklausoma, kokia buvo ir prieš penkerius metus, daugiau nei 60 proc. respondentų sutiko su šiuo teiginiu. Be to, daugiau nei pusė atsakiusiųjų teigia, jog žiniasklaidos priemonės pateikia patikimą informaciją savo vartotojams.
Du trečdaliai respondentų sutinka, kad nacionalinėje žiniasklaidoje pateikiamos įvairios nuomonės bei pažiūros. Trys iš keturių atsakiusiųjų teigia, kad žiniasklaidoje pateikiamos nuomonės ir pažiūros yra tiek pat ar labiau įvairios nei prieš penkerius metus.
ES piliečių taip pat klausta, kurią žiniasklaidos priemonę jie laiko patikimiausia. Pirmoje vietoje buvo radijas, tuomet televizija bei laikraščiai; nepatikimiausi laikomi socialiniai tinklai. Vartotojams buvo užduoti klausimai ir apie nacionalinį žiniasklaidos reguliuotoją: dauguma (65 proc.) nežinojo ar negalėjo įvardinti jo pavadinimo (Lietuvoje apie jį žinojo tik 12 proc.). Paradoksalu, kad beveik pusė apklaustųjų mano, jog jis nėra laisvas ir nepriklausomas.
Paskutinė tyrimo dalis buvo skirta diskusijoms socialiniuose tinkluose bei neapykantos kalbų ar grasinimų atvejams juose. Kiek daugiau nei pusė respondentų seka tokias diskusijas, tačiau net du trečdaliai niekada aktyviai jose nedalyvauja (pavyzdžiui, nerašo komentarų).
Iš tų, kurie diskusijas seka ar jose dalyvauja, net 75 proc. patyrė, matė ar girdėjo neapykantos pareiškimus ar grasinimus. Visgi, tokia patirtis neatgrasė nuo dalyvavimo jose – pusė žmonių ir toliau tai darė.
Lapkritį paskelbtoje Eurobarometro apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti ES piliečių nuomonę apie žiniasklaidoje pateikiamų pažiūrų įvairovę bei suvokimą apie žiniasklaidos nepriklausomumą.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto inf.
