Euro zonos finansų ministrai penktadienį vėlai vakare pritarė trečiam finansinio gelbėjimo paketui, kurio vertė – iki 86 mlrd. eurų, turinčiam išlaikyti Graikiją vieningosios valiutos zonoje mainais į precedento neturinčią reformų programą, kurią Atėnai anksčiau buvo atmetę.
Penktadienį ryte Graikijos įstatymų leidėjai patvirtino tą susitarimą po visą naktį užsitęsusių įtemptų debatų dėl daugelio žmonių kasdienį gyvenimą galinčių paveikti sąlygų, kurias Atėnams iškėlė skolintojai.
“Graikijai bus atverta galimybė per ateinančius trejus metus pasiskolinti iki 86 mlrd. eurų”, – sakoma Europos Komisijos pranešime, paskelbtame po šešias valandas trukusių derybų Briuselyje.
Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sakė, kad šešis mėnesius trukusios derybos su premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) kairiąja vyriausybe, kuri sausį atėjo į valdžią, žadėdama priešintis griežto taupymo politikai, buvo sudėtingos ir sekinančios.
“Mes kartu žvelgėme į bedugnę. Tačiau šiandien džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad visos šalys laikėsi savo įsipareigojimų. Graikija vykdo savo ambicingus reformų įsipareigojimus”, – sakoma J.-C.Junckerio pranešime.
“Šiandieninio (susitikimo) žinia yra garsi ir aiški: su šiuo pagrindu Graikija yra ir neatšaukiamai išliks euro zonos nare”, – pabrėžė jis.
Pirmoji 13 mlrd. eurų išmoka bus pervesta Graikijai ateinančią savaitę ir padės atlikti mokėjimą Europos centriniam bankui (ECB), kurio terminas sukaks rugpjūčio 20 dieną.
A.Cipras iškilo į valdžią sausį, naudodamasis visuomenės nepasitenkinimu dėl mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir kitų reformų, kurias reikalavo vykdyti šalies skolintojai mainais į ankstesnius du finansinio gelbėjimo paketus, kurių bendra suma – 240 mlrd. eurų.
Pasak jo, griežto taupymo politika tik pakenkė, o ne pagelbėjo ekonomikai, tik pernai išėjusiai iš šešerius metus trukusios gilios recesijos.
Pavargęs Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) išėjo po penktadienį pasibaigusio Eurogrupės susitikimo, sakydamas, kad dabar jo tėvynainiams reikia eiti į priekį.
“Tikėkimės, kad Graikijos žmonės sugebės kiek įmanoma geriau pasinaudoti šia sutartimi, šiomis reformomis ir gebėjimu reformuotis bei slopinti bet kokius neigiamus padarinius, kurių neabejotinai atneš ši sutartis”, – sakoma E.Cakalotos pranešime.
Vokietijos, kuri yra faktinė didžiausia Europos skolintoja, finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), griežtai kritikavęs naują finansinės pagalbos planą, sakė, kad “mes norime pasinaudoti šia galimybe” atgaivinti Graikijos ekonomiką.
“Tuo pačiu privalome išlikti atsargūs, nes savaime suprantama, jog tai susiję su atverta galimybe gauti dideles sumas”, – pabrėžė jis per spaudos konferenciją.
Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), Eurogrupės vadovas, sakė, kad ministrai “sveikino platų spektrą politikos priemonių (numatytų sutartyje), kurios, jeigu bus ryžtingai įgyvendintos, išspręs pagrindinius iššūkius, iškilusius Graikijos ekonomikai”.
“Esame tikri, kad ryžtingas ir kiek įmanoma greitesnis įgyvendinimas … leis Graikijos ekonomikai grįžti į tvaraus augimo kelią, pagrįstą tvirtais viešaisiais finansais, padidintu konkurencingumu, dideliu įdarbinimu ir finansiniu stabilumu”, – pridūrė jis.
Pagal naująją programą Graikija turės subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, kad užtikrintų perteklinį pirminį biudžetą, kuris skaičiuojamas neįskaitant palūkanų už valstybės skolas. Šalis taip pat turės vykdyti didelę privatizacijos programą, kuri padėtų sumažinti milžinišką – apie 320 mlrd. eurų – skolų naštą.
Pardavus dalį valstybei priklausančio turto tikimasi per trejus metus surinkti daugiau negu 6 mlrd. eurų, tačiau galutinis tikslas – išspausti 50 mlrd. eurų. Tokia suma leistų rekapitalizuoti bankų sistemą ir sumažinti skolas.
J.Dijsselbloemas pripažino, kad skolų mažinimo klausimas yra vienas svarbiausių, juolab kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įsitikinęs, kad Graikija negalės atsitiesti, jeigu jos našta nebus sumažinta.
Tačiau Vokietija jeigu ne atvirai priešiškai, tai bent jau skeptiškai vertina bet kokius pasiūlymus “apkarpyti” – kitaip tariant, nurašyti – dalį Graikijos skolų, nes toks žingsnis Berlynui ir kitiems Graikijos skolų valdytojams potencialiai kainuotų milijardus eurų.
J.Dijsselbloemas sakė, kad Eurogrupė taip pat nusistačiusi prieš bet kokį “apkarpymą”, bet yra pasiruošusi svarstyti kitokias priemones, įskaitant obligacijų išpirkimo terminų pratęsimą.
“Eurogrupė laiko tolesnį TVF dalyvavimą šioje programoje būtinu”, – sakoma jo pranešime.
TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), kuri netiesiogiai dalyvavo Eurogrupės susitikime, naudodamasi vaizdo tiltu, atskirame pranešime pabrėžė, kad naujasis susitarimas yra “labai svarbus žingsnis į priekį”.
“Tačiau toliau tvirtai laikausi požiūrio, kad Graikijos skola tapo netvari ir kad Graikija negali atkurti skolos tvarumo vien savo veiksmais, – pažymėjo ji. – Taigi skolos tvarumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu lygiai taip pat kritiškai svarbu, kad Graikijos partneriai Europoje prisiimtų konkrečių įsipareigojimų … reikšmingai sumažinti skolas – gerokai daugiau negu buvo iki šiol svarstyta.”
Pažanga šioje srityje leistų TVF svarstyti galimybę toliau teikti pagalbą Graikijai, kai šis planas bus iš naujo išnagrinėtas, veikiausiai spalį, pridūrė Ch.Lagarde.
Per penktadienį vykusį balsavimą dėl šios programos Graikijos parlamente trečdalis A.Cipro radikalios kairiosios partijos “Syriza” deputatų sukilo prieš premjerą. Prastumti susitarimą A.Ciprui padėjo opozicija, todėl sustiprėjo spėlionės, kad premjeras bus priverstas paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Naujasis planas numato ne vien ekonomikos valdymo priemones, bet ir esminę Graikijos sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų sistemos, taip pat verslo praktikos ir viešojo administravimo pertvarką.
Naujosios taisyklės paveiks netgi iš pažiūros nereikšmingas visuomenės kasdienio gyvenimo detales, pradedant vizitais pas gydytojus, baigiant pasterizuoto pieno galiojimo datos pratęsimu prekybos centrų lentynose.
A.Cipras sakė parlamentui, kad jo vyriausybė “prisiėmė atsakomybę toliau kovoti, o ne nusižudyti ir tuomet bėgti į kitus tarptautinius forumus bei sakyti, kad nesąžininga, jog mums teko nusižudyti”.
