Olegas Sentsovas / © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų posėdyje ketvirtadienį paskelbti aštuoni pretendentai šių metų Sacharovo premijai gauti. Šią premiją EP kasmet teikia už žmogaus teises kovojantiems asmenims ar organizacijoms. 

Tarp kandidatų – Rusijoje įkalintas Ukrainos režisierius Olegas Sencovas, nuteistas 20 metų nelaisvės už tariamą teroro aktų organizavimą Rusijos aneksuotame Kryme. „Amnesty International“ apibūdino šį procesą kaip „nesąžiningą bylą, kurią nagrinėjo karinis teismas“. Šių metų gegužę režisierius paskelbė bado streiką, o birželį EP priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant paleisti režisierių ir kitus neteisėtai Rusijoje kalinamus Ukrainos piliečius. 

Sacharovo premijai taip pat nominuota turkų kilmės Vokietijos teisininkė Seyrana Ateş, aktyviai kovojanti prieš politinį ir religinį ekstremizmą bei moterų priespaudą. Pernai Berlyne ji įkūrė pirmąją mečetę Vokietijoje, kurioje vyrai ir moterys gali melstis kartu. Dėl savo veiklos S. Ateş sulaukė daugelio grasinimų, dėl kurių jai kuriam laikui teko nutraukti veiklą, o šiuo metu ji yra saugoma visą parą.

Tarp šiųmetinių pretendentų yra buvęs Sirijos karo fotografas slapyvardžiu „Caesar“, kuris 2013-aisiais slapta išvežė iš šios šalies per 55 tūkst. nuotraukų, atskleidžiančių Sirijos režimo vykdomus politinių oponentų kankinimus ir žudynes kalėjimuose. Kitas pretendentas – Dewayine‘as Johnsonas, buvęs ūkvedys iš JAV, laimėjęs bylą prieš kompaniją „Monsanto“ ir teisme įrodęs, kad jos gaminami cheminiai preparatai „Roundup“ sukelia vėžį. Bylos pabaigoje D. Johnsono sveikata pablogėjo, jam buvo likę gyventi vos keli mėnesiai, tačiau jis tęsė bylą tikėdamasis, kad jo žingsniais vėliau paseks daugelis kitų nukentėjusiųjų. 

Į kandidatų sąrašą įtrauktas ir marokietis Nasseras Zefzafi, socialinio judėjimo „Hirak“, kovojančio prieš korupciją, priespaudą bei piktnaudžiavimą valdžia, lyderis. Nuo 2016-ųjų Maroke iš viso įkalinta per 2 tūkst. šio judėjimo narių. Šiemet jis buvo nuteistas 20 metų kalėjimo dėl „sąmokslo prieš valstybės saugumą“.

Dėl „trukdymo verslui“ daugelį kartų buvo įkalinta ir Kanados kovotoja prieš abortus Mary Wagner, kita kandidatė Sacharovo premijai gauti. Ji prie sveikatos įstaigų Toronte mėgino kalbėtis su abortą planuojančiomis moterimis ir dovanoti joms po rožę. Moteris pasiliko kalėjime, nes atsisakė pasižadėti nesiartinti prie abortus atliekančių medicinos įstaigų. 

Sacharovo premijai šiemet nominuotos ir nevyriausybinės organizacijos: „AfriForum“, siekianti atkreipti dėmesį į baltųjų mažumos teisių pažeidimus Pietų Afrikos Respublikoje, taip pat visos organizacijos, gelbėjančios į Europą mėginančių patekti migrantų gyvybes Viduržemio jūroje. 

Siūlyti kandidatus Sacharovo premijai gali EP politinė frakcija arba 40 EP narių. Spalio 9-ąją EP komitetuose bus balsuojama dėl trijų finalininkų sąrašo, o šiemetinės premijos laureatas bus išrinktas spalio 25-ąją. Apdovanojimo ceremonija įvyks gruodžio 10–13 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje.

Šiemet minimas Sacharovo premijos įsteigimo trisdešimtmetis. Ta proga Europos Parlamento biuras Lietuvoje kartu su „Nepatogaus kino“ festivaliu spalio 5 d. Europos namuose (Vilniuje, Gedimino pr. 16), rengia diskusiją „XXI amžiaus disidentai – kam jie priešinasi ir kaip kinta jų gyvenimai“, kurioje dalyvaus EP narys P. Auštrevičius, nepriklausomo leiidnio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina ir Rusijos performansų menininkas Artiomas Loskutovas. Diskusiją moderuos „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis. 

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: