Praktiškai kiekviena pasaulio valstybė leidžia savo gyventojams išsiskirti dėl tam tikrų aplinkybių, išskyrus Filipinus ir Vatikaną. Nors ir Filipinų Konstitucija formaliai pripažįsta atsiskyrimą tarp bažnyčios ir valstybės, tačiau katalikų bažnyčia daro milžinišką įtaką leidžiant įstatymus. Jie draudžia skyrybas, eutanaziją, abortą ir homoseksualų santuokas. Filipinuose katalikai skyrybas lygina su šeimos ardymu ir gyvenimo griovimu.
,,Būdama šalimi, kurioje skyrybos nėra įteisintos, Filipinai turėtų tuo didžiuotis“,- pareiškė arkivyskupas emeritas Oskaro Cruz. ,,Meilė šeimoje yra Filipinų identitetas ir negali būti sunaikintas skyrybų.“ Katalikai teikiantys tokią ideologiją piliečiams, kaltino globalizacijos procesą ir užsieniečius su kitomis pažiūromis, kurie atneša į sveiką šalį ,,nusikaltimus“. Jau kelis dešimtmečius, filipinietės bando pristatyti reikiamus teisės dokumentus dėl skyrybų legalizavimo, tačiau nesėkmingai. Paskutinis bandymas buvo 2016-tais, kuomet moteris vienijantis politinis judėjimas pateikė dokumentus dėl įstatyminio skyrybų įteisinimo kongresui, tačiau iki šiol nėra žinoma kada šis įstatymas bus svarstomas.
,,Dauguma santuokų turėtų būti iki mirties, tačiau realybė yra kitokia – santuokos pakliūva į pragarą dėl nepataisomų gedimų, vieno iš sutuoktinio piktnaudžiavimo, neištikimybės ar psichologinės negalios, kuri galėtų santuoką sužlugdyti“,- pasakoja žmogaus teisių gynėjas Edcel Lagmanas. ,,Skyrybos yra kaip išsivadavimas nuo seniai mirusios santuokos“.
Ferdinandas Magellanas atvykęs į Filipinus 1521 metais atvežė ir katalikybę su skyrybų draudimu, kuris jau buvo įteisintas Ispanijoje. 1898 metais buvo įteisintos skyrybos tik tuo atveju, jei priežastis – neištikimybė. Tačiau net šis legalizavimas skyrybų buvo atšauktas iš Filipinų civilinio kodekso, 1950 metais dėka augančios katalikų įtakos.
Šiuo metu filipiniečiai turi tris metodus išsiskirti. Musulmonai filipiniečiai, kurie sudaro 11% gyventojų, turi teisę į skyrybas. Šeimos kodekso 36 straipsnyje yra numatyta, kad santuoka gali būti panaikinta jeigu buvo susituokę nepilnamečiai, arba buvo netinkamai užpildyta santuokos forma. Tai pat yra galimybė išsiskirti pagal 45 straipsnį, kuriame įvardinta skyrybų priežastis dėl netinkamos psichinės sutuoktinio būklės. Šie apibrėžimai yra tokie griežti, jog filipiniečiai yra priversti mokėti psichologams arba teisėjams, kurie galėtų panaikinti santuoka. Tai kainuoja nuo 4000 dolerių, o kartais ir daugiau. Tačiau dauguma žmonių, kurie nori skyrybų yra žemiau skurdo ribos. Panaikinimo mokesčiai yra milžiniški, ir jie užima daugybę dokumentacijos.
Filipinų spaudoje svarstymas dėl skyrybų legalizavimo beveik nevyksta. Redaktoriai šiai temai neskiria daug dėmesio. Vienareikšmiškai sutinkama, kad Filipinuose didžiausia kliūtis, siekiant įteisinti skyrybas, yra bažnyčia, kuri teigia, kad jei panaikinimas bus priimtas, skyrybos vis tiek liks nuodėmė. Ji vykdo stiprų ir nuožmų Filipinų valdžios spaudimą, tad filipinietėms teks dar pakovoti už savo teises į skyrybas.
Taip pat skaitykite: Bangladešo viešnamiai: nuotraukos atskleidžiančios tikrą gyvenimą (N-18)
