Šių metų liepa ir rugpjūčio mėnesio pradžia kai kurioms šalims nesėkminga dėl nesibaigiančių liepsnų gamtoje. Duomenys rodo, jog tai didžiausi šio amžiaus gaisrai Rusijoje. Turkijoje esančio Milo miesto meras Mohametas Tokatas atsiliepia, jog reikalai labai rimti, pavojaus sirenos girdimos visiems bei liepsnos ima siekti mieste esančios šiluminės elektrinės ribas.
Panašu, kad liepsnos gamtoje plinta iki ekstremalios situacijos. Pirmadienį Rusijoje miškų gaisrai pasiekė rekordo ribą, kuomet Sibiro regione sklindančios liepsnos išskiria milžiniškus dūmus. Tai patvirtino nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ,,Greenpeace“ padalinio specialistai Rusijoje. Liepsnos dabar išplito iki 0,6 milijono hektarų, 98 procentai viso gaisrų ploto sudaro šiaurės rytuose esantis Jakutijos regionas.
Milžiniški gaisrai suniokojo 13,4 milijonų hektarų gamtos ploto, kas prilygtų Graikijos valstybės plotui. Tokių masinių laukinių gaisrų Rusijos federacija nebuvo patyrusi nuo 2003 m. ir 2012 m., kuomet tokiu pačiu sezonu aplinką žalojo dar didesni gaisrai. Ši negailestinga gamtos stichija blokuoja darbą ir kai kurioms gelbėjimo pajėgų grupuotėms. Pavyzdžiui, atstovai Instagram paskyroje teigia, jog didžiulis, gaisro sukeltas dūmų kamuolys trukdė ugniagesių lėktuvams leistis žemyn.
Nepaprastoji padėtis paskelbta keliose vietose. Nepriklausoma agentūra NASA, atsakinga už civilinį saugumą ir kosminių erdvių tyrinėjimus, pateikia duomenis, kurie atskleidžia, jog Sachos Respublikoje išplitę dūmai užimą 5,3 milijonų kvadratinių kilometrų plotą, didesnį už visos Europos Sąjungą.
Pavojus šalia eletrinės
Turkijos Milo mieste esančios elektrinės darbuotojai buvo evakuojami, kuomet artinosi milžiniškos gaisrų liepsnos. Degios priemonės ir įvairios sprogstamos medžiagos buvo taip pat išgabendamos iš pastato, vandens tanklaiviai bei gaisrinės mašinos paliktos, jei liepsnos imtų plisti link pastato. Elektrinė veikia naudojant anglies ir kuro atsargas.
Laukiniai gaisrai plinta ir šalia Viduržemio bei Egėjo jūrų. Muglos provincijoje esančią šiluminę elektrinę liepsnos pasiekė trečiadienį ir prireikė stiprių pastangų gaisrui sutramdyti, kadangi liepsnas kurstė ir itin stiprūs regiono vėjai. Vietiniai pareigūnai teigia, jog vandenilio cisternos, skirtos pastato aušinimui, ištuštintos ir pripildytos vandens saugumo garantavimui.
Neramumai Turkijoje
Šiuo laikotarpiu Turkija taip pat patiria itin gausius laukinius gaisrus, su kuriais pastaraisiais dar neteko susidurti. Per praėjusią savaitę trisdešimtyje Turkijos kaimų ir miestelių užfiksuota 130 gamtos gaisrų. Gaisras pasiekė ir Alanijos bei Marmario regionus. Europos miškų gaisrų informacijos stotis patvirtino, jog šiais metais Turkijoje gaisras sugadino 136 tūkstančius hektarų ploto, kas yra trigubai daugiau lyginant su metiniu vidurkiu. Prieš kelias dienas bent 9 laukiniai gaisrai niokojo Turkijos gamtą.
Agentūros NASA išleisti palydovai siunčia kosminėje erdvėje atliktas nuotraukas, iš kurių matyti ištisi dūmų ruožai, kylantys iš skirtingų Turkijos vietų. Situaciją tiek Turkijoje, tiek pačioje Rusijoje paaštrina ir gaisrų plitimą pagreitina ir itin aukšta oro temperatūra (40 laipsnių Celsijaus) bei stiprūs vėjai, įtakojantys liepsnų plitimą. Taip pat pakankamai didelis veiksnys yra ir maža oro drėgmės koncentracija, kurią išprovokavo ilgai trukę karščiai visoje Europoje bei mažas kritulių kiekis. Dėl tų pačių priežasčių gaisrai pasireiškė ir Graikijoje bei Libane, tačiau šių valstybių gyventojai gyvena ramiau, nes liepsnos taip sparčiai neplinta.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iš pradžių dėl didžiausių per dešimtmetį Turkiją apėmusių gaisrų bandė kaltinti padegėjus, kuriuos provyriausybinė žiniasklaida siejo su sukilimą prieš Turkijos valstybę tęsiančiais kurdų kovotojais, tačiau ši teorija, panašu, bėgant laikui nepasitvirtino, daugėjant gaisrų ir augant aukų skaičiams.
