© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Jau kurį laiką Ukraina ir jos problemos nebeegzistavo Vakarų žiniasklaidoje. Tačiau vakar Rytų Ukrainoje įvyko daugiausiai aukų pareikalavusi aviakatastrofa pokario Europoje – numuštas iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs Malaizijos oro linijų lėktuvas, žuvo per 300 niekuo dėtų civilių. Ką žinome iki šiol ir ko galime tikėtis?

Vos prieš kelias dienas Angela Merkel kartu su V. Putinu stebėjo Pasaulio futbolo čempionato finalą, o vakar Vokietijos kanclerė iškilmingai šventė savo gimtadienį – sužinojus apie katastrofą Rytų Ukrainoje teko vyraujant nepatogiam nustebimui pertraukti šventinę kalbą Berlyne, išreikšti užuojautą ir pažadėti ištirti tragedijos aplinkybes bei „padėti tiems, kurie dabar negali džiaugtis taika“ – Ukraina, daugumos ES politikų galutinai užmiršta po Asociacijos sutarties pasirašymo, į Vakarų informacinę erdvę grįžta skaudžiausiu įmanomu būdu.

Ką mes iki šiol žinome apie tragedijos priežastis? Oficialiai – žinome nedaug, tačiau dauguma aplinkybių bado akis ir be oficialių patvirtinimų. Malaizijos oro linijų skrydžio MH17 Amsterdamas – Kvala Lumpūras pilotai, perskridę Vokietijos ir Lenkijos oro erdvę bei pasiekę Ukrainą, dar keliais šimtais metrų padidino skrydžio aukštį – iki 10 kilometrų. Jau patvirtinta, kad lėktuvas Rytų Ukrainoje numuštas. Kas turėjo pakankamai galingos technikos pataikyti į objektą tokiame aukštyje? Ir iš kur?

„Ne nelaimingas atsitikimas, o nusikaltimas“

Kol kas griežčiausiai pasisakė Australijos ministras pirmininkas Tony Abbottas – tarp žuvusiųjų keleivių buvo mažiausiai 27 Australijos piliečiai. „Rusijos ambasadorius buvo iškviestas Sidnėjuje ir paprašytas užtikrinti, kad Rusija pilnai bendradarbiaus šiame tyrime“, – spaudos konferencijos metu sakė T. Abottas. „Tačiau pirminis Rusijos atsakas buvo kaltinti Ukrainą. Tai yra visiškai nepatenkinama.Rusijos remiami sukilėliai, gali būti, nužudė australus, naudodami, kaip gali paaiškėti, Rusijos suteiktą ginkluotę.“ Premjeras pabrėžė, kad tai „ne nelaimingas atsitikimas, o nusikaltimas“.

Rusijos žiniasklaidos, valdžios ir prorusiškų sukilėlių reakcija kol kas išties atrodo, pakartojant Australijos premjero žodžius, „visiškai nepatenkinama“. Užuot ieškant atsakymų į klausimus, tiesiog kaltinama Ukraina – nepaisant to, kad iki šiol turimų faktų našta labiau užgula separatistų ir Rusijos, o ne Ukrainos pečius. Pagrindinis Rusijos žiniasklaidos argumentas – separatistai neturėjo adekvačios priešlėktuvinės technikos, reikalingos numušti objektą, skriejantį 10 km aukštyje.

Faktai – ne Rusijos pusėje

Vis dėlto, apstu detalių, rodančių kitaip. Pavyzdžiui, oficialiame vadinamosios Donecko Liaudies respublikos „Twitter“ profilyje neseniai su pasididžiavimu skelbtos nuotraukos, kuriose užfiksuota separatistų turėta „BUK“ mobili priešlėktuvinių raketų sistema, nesunkiai galinti pasiekti objektus net 15 km aukštyje. Po Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos šiuos nuotraukos dabar iš „Twitter“ dingsta – separatistai jas trina iš minėtojo profilio. Šis galingas priešlėktuvinis įrenginys galėjo būti gautas tik iš Rusijos.

Tokių turi ir Ukrainos kariuomenė, tačiau katastrofos metu jį šių sistemų Rytų Ukrainoje nebuvo dislokavusi – separatistai, prieš kuriuos kovojama, lėktuvų neturi. Kita vertus, internete skelbiamose nuotraukose katastrofos dieną „BUK“ užfiksuotas separatistų valdomame Torezo mieste, esančiame prie pat katastrofos vietos.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Negana to, Ukrainos valdžia išleido garso įrašą, kuriame esą girdimas separatistų telefono pokalbis iškart po lėktuvo numušimo. Sukilėliai įraše teigia, kad „ką tik numušė lėktuvą“. „Ar daug žmonių?“, – klausiama. „Velnias, nuolaužos krito tiesiog į kiemus“. Įrašo autentiškumas kol kas nėra oficialiai patvirtintas. O Donecke dabar esantis faktinis separatistų vadas I. Strelkovas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė: „Mes jus perspėjome, nelyskite į mūsų oro erdvę“. Po kiek laiko įrašas ištrintas.

Kokio atsako galima tikėtis iš JAV?

Dabar daugiausiai lems oficialiai išreikšta JAV pozicija. Vakar B. Obama tik sužinojęs apie katastrofą pareiškė, kad „atrodo, tai gali būti baisi tragedija“, o apie amerikiečių aukas (skaičiuojama, kad jų gali būti daugiau nei dvidešimt) kol kas neužsiminta. Pačioje JAV tai sukėlė staigią kritikos bangą prezidento atžvilgiu, tačiau net ir visada ypač agresyvia laikysena Rusijos atžvilgiu pasižymintis respublikonas senatorius J. McCainas vakar sakė, kad dar per anksti daryti pareiškimus – kol kas per mažai aiškių duomenų.

Vis dėlto, senatorius teigė, kad pasitvirtinus spėjimams, jog už ataką atsakingi Rusijos apginkluoti ir remiami separatistai, JAV turėtų atsakyti „griežčiausiomis įmanomomis sankcijomis Vladimirui Putinui ir Rusijai“. Jis dar kartą pavadino dabartinę B. Obamos politiką Rusijos atžvilgiu kaip „bailią“, nepaisant vakar dar iki katastrofos paskelbto naujo sankcijų Rusijai paketo, šįkart kertančio ir naftos milžinui „Rosneft“.

O kol kas oficialaus, tik šiam įvykiui skirto B. Obamos pareiškimo tenka laukti, ir ilgiau nei paprastai. To priežastis aiški: lėktuve buvo ir bent dvidešimt JAV piliečių. Jei pasitvirtins informacija, kad dėl jų žūties kalti Rusijos apginkluoti separatistai – konfliktas perauga į naują lygį ir tikrai nebėra regioninis Rusijos ir Ukrainos nesutarimas, o būtent taip jį iki šiol norėjo traktuoti dauguma Vakarų politikų. Dabar kiekvienas sekantis B. Obamos administracijos žodis reikš ypač daug.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: