Rusija pristatė „saugumo reikalavimus“, kurių tikisi iš NATO, įskaitant pažadą nutraukti bet kokią karinę veiklą Ukrainoje ir Rytų Europoje bei sustabdyti aljanso plėtrą.
Rusija pateikė pasiūlymus dėl sutarties, kuria siekiama smarkiai apriboti JAV ir NATO įtaką jos kaimynystėje, ir Vašingtonas, pasikonsultavęs su europiečiais, teigė esantis pasiruošęs ją aptarti.
Šie dokumentai paskelbti didėjant Rusijos ir Vakarų įtampai dėl Rusijos kaimynės Ukrainos. Amerikiečiai ir europiečiai kaltina Maskvą, kad ši ruošiasi kariniam puolimui.
Jungtinės Amerikos Valstijos „pasirengusios kalbėtis“.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki, reaguodama į pasiūlymus, teigė, kad „be mūsų sąjungininkų ir partnerių Europoje nebus jokių derybų dėl Europos saugumo“.
JAV yra „pasirengusios aptarti“ dokumentus, net jei juose būtų „kai kurių rusams nepriimtinų dalykų“, žurnalistams sakė Amerikos pareigūnas.
Tačiau „jei Ukrainoje bus dar viena agresija, tai turės didžiulių, didžiulių pasekmių ir labai brangiai kainuos“, – pridūrė aukšto rango pareigūnas, pageidavęs anonimiškumo.
Penktadienį Maskvos pateiktuose dviejuose tekstuose siūloma uždrausti bet kokią NATO plėtrą ir JAV karinių bazių steigimą buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.
Neįprasta, kad diplomatai viešai pristatytų tokius darbinius dokumentus, nes derybininkams paprastai suteikiama reikiama veiksmų laisvė.
„Labai svarbu, kad saugumo garantijos Rusijai būtų surašytos ant popieriaus ir turėtų įstatymo galią“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, pristatydamas tekstus spaudai. Rusijos diplomatijos lyderis taip pat pasiūlė pradėti derybas jau „gruodžio 18 d., šeštadienį“, tikėdamasis, kad jos vyks Ženevoje.
Diskusijų formatas… bus aptartas
Tačiau aukšto rango JAV pareigūnas nurodė, kad Jungtinės Valstijos, pasikonsultavusios su savo sąjungininkais Europoje, „kitą savaitę“ pateiks “konkretesnį pasiūlymą“ dėl derybų formos.
„Galvojame, kaip tai padaryti, kad suinteresuotos šalys sėstų prie derybų stalo“, – paaiškino jis.
Šiuose dviejuose dokumentuose yra atitinkamai devyni ir aštuoni straipsniai, kiekvienas iš jų keturių puslapių apimties. Pasak Sergejaus Riabkovo, jie turėtų atkurti Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimą, nes dabar „abipusio pasitikėjimo visiškai nėra“ ir NATO vykdo „agresyvią“ politiką „Rusijos kaimynystėje“. Rusijos pareigūnas teigė, kad tai yra „santykių atnaujinimo atverčiant naują lapą“ klausimas.
Prezidentas Vladimiras Putinas jau antradienį paragino „nedelsiant“ pradėti derybas dėl Rusijos saugumo garantijų. Gruodžio pradžioje jis taip pat paprašė savo kolegos iš JAV Joe Bideno suteikti tokias teisines garantijas.
„Dėmesio nukreipimas“
Sutarties pasiūlymuose JAV būtų uždrausta steigti karines bazes visose ne NATO priklausančiose buvusios SSRS šalyse, naudoti jų infrastruktūrą „bet kokiai karinei veiklai“ ir net „plėtoti dvišalį karinį bendradarbiavimą“ su šiomis valstybėmis.
Visos Atlanto aljanso narės įsipareigotų niekada neplėsti NATO ir nevykdyti jokios „karinės veiklos Ukrainos ir kitose Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalių teritorijose“.
Tačiau penktadienį Jen Psaki atmetė bet kokį „kompromisą“ dėl to, kad „visos šalys turi teisę pačios spręsti dėl savo ateities ir užsienio politikos nepaveiktos išorės įtakos“.
Plėtra įtraukianti buvusias sovietines šalis Rusijai yra raudonos linijos peržengimas, tuo tarpu Ukraina, kaip ir Sakartvelas, yra kandidatai į NATO.
AFP kalbintas Rusijos ekspertas Konstantinas Kalačiovas teigė, kad penktadienį pateikti pasiūlymai yra „nerealistiški“. „Amerikiečiai į juos žiūrės kaip į propagandinį triuką, reklaminį triuką, kuriuo siekiama nukreipti dėmesį nuo Maskvos veiksmų į NATO“, – sakė jis. „Rusijai svarbu parodyti, kad grėsmė kyla ne iš jos ir kad ji neketina pulti Ukrainos ar pradėti karo su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
NATO narystės įšaldymas
Maskva aneksavo Ukrainos Krymą ir yra laikoma prorusiškų separatistų rytų Ukrainoje, kur nuo 2014 m. per pilietinį konfliktą žuvo apie 13 000 žmonių, rėmėja. 2008 m. Rusija taip pat nugalėjo Sakartvelą trumpame kare.
Vakarai atsisakė uždaryti šioms dviem šalims duris į NATO, tačiau taip pat de facto įšaldė narystės procesą.
Vašingtonas, NATO ir Europos Sąjunga kaltina Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių, ruošdamasi galimai invazijai, ir grasina Rusijai precedento neturinčiomis sankcijomis.
Kremlius atmeta šiuos kaltinimus ir teigia, kad grėsmę jam kelia NATO, kuri ginkluoja Kijevą ir didina savo karinę galią Juodosios jūros regione.
Tuo tarpu Vašingtonas nemano, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra neišvengiama. JAV vyriausybės analizė rodo, kad Vladimiras Putinas „dar neapsisprendė“, – žurnalistams atskleidė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.
