Andres Manuel Lopez Obrador / © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Andres Manuel Lopez Obrador, dar žinomas kaip AMLO, 53% balsų persvara laimėjo rinkimus ir tapo 58-uoju Meksikos prezidentu. Kolkas šį postą užima senasis Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto, tačiau, jau šių metų Gruodžio 1-ąją jis perleis savo pareigas naujajam vadovui. AMLO yra 64-erių metų politikas, žinomas kaip populistas ir nacionalistas. Palaiko politikos kairiųjų pusę, kuri atstovauja socialiniam liberalizmui, anarchizmui, komunizmui ir socialdemokratijai.

Andres Manuel Lopez Obrador gimė 1953 m. pietinėje Tabasko valstijoje (Meksika). Politinę karjerą pradėjo 1973 m. Meksikos institucinėje revoliucinėje partijoje. 1986 m. paliko partiją ir prisidėjo prie, tuo metu naujo, judėjimo „Demokratinė srovė“ (angl. Democratic Current), kuri vėliau tapo „Demokratinė Revoliucijos“ (PRD) partija. 2000m. AMLO buvo išrinktas Meksiko miesto meru. 2012m. įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją pavadinimu MORENA (Nacionalinio atkūrimo judėjimas). 2014m. organizaciją įteisino kaip politinę partiją, atstovaujančią politikos kairiesiems, ir ėmėsi jai vadovauti.

2006 m. pirmą kartą dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose, rekordiškai maža persvara (0,56%), pralaimėjo konkurentui Felipe Calderon. Po šių rinkimų Andres Manuel iniciavo protestus prieš tokį rezultatą ir pavadino tai „sukčiavimu rinkimuose“. Jo šalininkai mieste įsirengė stovyklas ir keliems mėnesiams užblokavo eismą Meksiko miesto gatvėse. Antrą kartą prezidentu tapti bandė 2012 m., tačiau ir tuomet pralaimėjo – prezidentu buvo išrinktas Enrique Peña Nieto. Šis, trečiasis, politiko bandymas buvo sėkmingas ir jam pavyko tapti Meksikos vadovu.

Lopez Obrador valstybės piliečius tikino, kad šalyje įvyks daugybė perversmų, bus panaikinta korupciją ir rimtai sprendžiamos, su narkotikais susijusios, šalies problemos. Kairiųjų atstovas pažadėjo, kad „sieks taikos ir užbaigs karą“ Meksikoje, kai aukų skaičius pasiekė neregėtą rekordą narkotikų kartelio nesantaikos istorijoje. Lopez Obrador pasakė, kad nebetęs kariuomenės vadovaujamos „Karas su narkotikais“ strategijos, ties kuria dirbo dabartinis prezidentas Enrique Peña Nieto ir prieš tai prezidento pareigas ėjęs Felipe Calderon. AMLO pateikė laibai neaiškų planą apie paties sukurtą naują saugumo politiką, kas sukėlė nemažai abejonių.

Meksika

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Savo pergalės kalboje, sekmadienio naktį, Andres Manuel Lopez Obrador pasidalino planais, kaip spręs turbūt didžiausią Meksikos problemą – narkotikų karą, kuris veda į didžiulį smurtą. Šiais metais karo padariniai pasiekė tokį lygį, kai per dieną žuvusiųjų skaičiaus vidurkis siekia 88 žmones. Naujasis prezidentas pažadėjo pakeisti „Karo su narkotikais“ strategiją, kurią laiko nepavykusia. Per vienuolika metų, kol vyksta ši programa, žuvo daugiau nei 200 000 žmonių. „Labiau stengsimės ne naudoti jėga, o bandyti spręsti pačias priežastis iš kurių ir kyla nesaugumas ir smurtas“, teigia AMLO. „Aš įsitikinęs, kad efektyviausias ir humaniškiausias būdas kovoti su šiomis problemomis taip pat apima kovą su nelygybe ir skurdu. Taika ir ramybė yra teisingumo vaisiai.“

Oponentai teigė, kad naujojo prezidento simpatijos kairiesiems ir jų pažiūroms, Meksikai gali prišaukti Venesuelos likimą, kurioje krizė tęsiasi nuo pat 2012 m. iki dabar ir mirusiųjų skaičius siekia 240 aukų. Politikai įspėja, kad Andres Manuel Lopez Obrador propaguoja autoritarinę santvarką ir palaikė Venesuelos buvusį prezidentą Hugo Chavez, kuris buvo kritikuojamas dėl savo autoritarinio šalies valdymo, todėl bijoma, kad AMLO sužlugdys Meksikos ekonominę sistemą lygiai taip pat, kaip tai nutiko Venesueloje, kol valdė prezidentas Chavez. Lopez Obrador neigia visus jo palyginimus su Venesuelos lyderiais.

Ekonominė padėtis toli gražu nėra didžiausia Meksikos problema. Vien nuo 2018m. pradžios iki balandžio mėnesio šalyje buvo nužudyti 7 667 žmonės, daugiausiai žmonių (6 406) tapo smurto aukomis. Dėl pirmojo metų ketvirčio, šie metai, pagal smurto rodiklius, yra patys baisiausi per paskutinius du dešimtmečius. Toks sukrečiantis mirčių šuolis šalyje vyksta dėl narkotikų kartelių karų, pagrobimų, prievartavimų, plėšimų ir kitų kriminalinių nusikaltimų. Lopez Obrador smurto protrūkį šalyje sieja su skurdu ir Meksiką laiko „skurdo fabriku“.

mekisikos sostine

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Tokio tipo „smurto lygis šoktelėjo, kadangi ekonomika nesivysto ir neauga jau trisdešimt metų. Meksika yra skurdo fabrikas“, per pirmuosius rinkimų debatus sakė, dar tik kandidatas į prezidentus, Andres Manuel. Jis priminė, kad Meksika turi dar vieną opią bėdą šalies viduje. Savo kalboje jis pridėjo, kad korupcija vyriausybėje yra viena didžiausių Meksikos problemų, bet ne organizuotas nusikaltimas. Trečią kartą kandidatavęs politikas teigė, kad vyriausybės korupcija šaliai atsieidavo „daugiau kai 27 bilijonus JAV dolerių, kasmet.“

Nuo pat 1934 metų, kai prezidentu tapo revoliucinės partijos atstovas Lazaro Cardenas, Meksikai nepertraukiamai vadovavo PRI (Institucinė revoliucinė partija) bei PAN (Nacionalinė veiksmo partija) nariai. Šalyje nebuvo matyti jokių pokyčių, todėl piliečiai sudėjo visas viltis į kairiųjų partijos MORENA (Nacionalinio atkūrimo judėjimas) įkūrėją Andres Manuel Lopez Obrador. Šis, žinoma, pasinaudojo esama padėtimi save piliečiams pristatydamas kaip prezidentą, kuris sieks perversmų šalyje ir taip laimėjo žmonių palankumą ir pačius prezidento rinkimus. Tai pirmasis kartas Meksikos naujųjų laikų istorijoje, kai prezidento postą užims kairiųjų atstovas.

Su pergale pasveikinti suskubo ir JAV prezidentas Donald‘as Trump‘as. Savo Twitter paskyroje išplatino pranešimą: „Sveikinimai Andres Manuel Lopez Obrador tapus sekančiu Meksikos prezidentu. Aš labai laukiu, kada galėsiu su juo dirbti. Yra daug ką nuveikti tiek Jungtinių Valstijų, tiek Meksikos labui!“.

Prieš rinkimus AMLO išsireiškė, kad D. Trump‘o anti-imigrantų politika yra „neatsakinga“ ir „rasistinė“. Naujasis prezidentas teigė, kad neleis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Meksikos paversti atpirkimo ožiu dėl visų įvykių ir pridūrė, kad sieks abipusės pagarbos ir draugiškų santykių bei tikisi išvengti prekybos karo tarp šalių.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: