Moteris reikia gerbti net tada, kai baigiasi meilė! Užkeikimas tapęs niekiniu, subanalėjęs ir susidėvėjęs dėl pernelyg dažno vartojimo, ar ne? Ar drauge naiviai tikitės, kad autorius dabar prikels šią tiesą iš mirties patalo, užpildydamas išsakytą tezę kokiu nors saldžiarūgščiu padažu, tarkime, užsimojęs sugraudinti visą salę, demonstruodamas neapsakomus jausmingumo turtus? Ne, mielieji, greičiau sieksiu įtikinti, kad šią tiesą, jog moteris būtina gerbti, gali suprasti tik abstrakcijos galią turintis žmogus, kuris, iš kitos pusės, ne visados lengvai pasiduoda jausmingumo audroms. Dorovė apskritai yra ne tiek širdies dosnumo, kiek proto įtampos pagimdytas reiškinys.
Gruzinų mąstytojas Merabo Mamardašvili, komentuodamas garsiosios Sofoklio tragedijos „Karalius Edipas“ siužetą, sako, kad juslinio suvokimo neužtenka net siekiant orientuotis artimiausioje aplinkoje, net tarp savųjų. Juslinės patirties apoteoze čia ir dabar yra tas akinantis įspūdis, blyksnis, kurį kuria graži moteris, tačiau, kaip ragina minėtas autorius, privalu neužmiršti, kad moteris drauge yra (ar dar bus) kažkieno dukra, motina, jeigu norite, yra kažkieno sesuo, brangesnė broliams už akies vyzdį, taigi – tokia pat neatstojama, kokia tau yra tavo motina, dukra, sesuo. Antraip, t. y to nesupratęs, liksi tragedijos suvarpytu edipu arba Eglės žalčių karalienės brolių užkapotu antiherojumi.
Netikiu, kad pasaulį išgelbės grožis, greičiau pražudys, tačiau vertėjo gyventi vien dėl to, kad kartą tave meiliai nužvelgė nepažįstama gražuolė, po to pradingusi minioje, – kurios vis dar ieškai, bet nerandi. Tai daug svarbiau net už tokias iliuzijas kaip pinigai ar karjera, tuščia šio pasaulio šlovė. Tačiau paradoksas tas, kad pažįstamos ir nepažįstamos gražuolės visų pirma renkasi pinigingus ir karjerą padariusius vyrus, ne tave, brolyti!
Moteris yra kažkas daugiau už žmogų, viršijanti visus žmogiškumo kanonus būtybė, nes moters grožis yra švaistūniškas perteklius ir prabanga, likimo dovana, be kurios tarsi ir galima būtų išsiversti, palaikant fizinę egzistencijos pusę. Dar daugiau, – gyvūnijos pasaulyje, ypač tarp paukščių, prasidedant meilės šokiams, spindinčio puošnumu pertekliumi privalo nustebinti patinėlis, kai patelei tąkart užtenka pabūti tik pačia savimi, t. y. paprasčiausia višta, sugebančia padėti kiaušinį, tačiau žmonijos istorijos atveju svorio centras persistumia į priešingą pusę, o pareiga būti gražiai, žinoma, labai apsunkina moters likimą.
Kita vertus, čia svarbus yra laiko faktorius – jaunystėje sutikdavau tik labai paslaugias, sugebančias aukotis, gerumu alsuojančias, labai nesavanaudiškas, natūraliu grožiu spinduliuojančias moteris, dabar gyvenimo kelyje, mano didžiai nuostabai, vis dažniau pasitaiko panašių į vyrus, bet daugelį kartų pranokstančių stipriąją lytį savo nekaltu gudrumu moteriškių, kartais tik ir tykančių nudžiauti kąsnelį iš dar tik truputį užsižiopsojusio arba jau galutinai sumoteriškėjusio vyriškio panosės. Kur ritasi pasaulis? Tiesą sakant, tai priklauso ne tiek nuo epochos dvasios, kiek nuo tavo paties įdedamų pastangų, vyruti, o moteris reikia gerbti net ir tokiu kraštutiniu atveju, kai vieną rytą urmu, tarsi susitarusios, staiga tave nustoja mylėti visos pasaulio moterys.
Po pastarųjų dienų įvykių ir sunkios nakties iš antradienio į trečiadienį jau neabejoju, kad būtent moterys yra geresnioji žmonijos pusė, nes pasaulį galėjo išgelbėti ne žąsys, kaip anąkart, o nedidelio ūgio, bet labai simpatiška, skoningai besirengianti, tobulai deranti prie rudeninio peizažo moteris, stojusi į kovą dėl JAV prezidento posto ir ką tik pralaimėjusi. Nepavyko, tačiau dėl to dar labiau viliojanti atrodo išslydusi iš rankų galimybė, dar labiau apgailime paskutinįjį savo šansą.
Tačiau moteris būtina gerbti net ir užstojus gilaus rudens depresijai ir pralaimint visą pasaulį arba dar daugiau – dabar tiesiog privalu iš naujo įsimylėti visa pralaimėjusias moteris.
Jeigu būtų laimėjusi H.Clinton, galimas daiktas, pasaulis vadintu ją vanage dėl, bandau įsivaizduoti, kietos pozicijos V.Putino ir kitų pašlemėkų atžvilgiu. Tai, žinoma, nereiškia, kad jos oponentas praūžusiose rinkimuose vien dėl priešpriešos Hillary gali būti vadinamas balandžiu, taikos karveliu. Greičiau – karve…
kažko aš laukiau pragare
neįtikėtina tačiau kvepėjo mėtom
nelyg senam tauriam kare
didinga buvo pralaimėti
tačiau per lengva buvo ir negera
jaučiau iš anksto: netikri kerai
mėnulis purptelės aukštai virš kero
išsilukštenę liks tik parako garai
