ecowatch.com archyvo nuotr.

Norvegijoje atsisakyta miškų kirtimo, jos parlamentas priėmė įstatimines pataisas, pasak kurių bet koks produktas, kuris prisideda ar gali prisidėti prie miškų naikinimo, bus draudžiamas naudoti šioje Skandinavijos šalyje. Šis įsipareigojimas buvo rekomenduotas Norvegijos parlamento nuolatinio komiteto, prie energijos ir aplinkos, kaip veiksmų plano dalis, gamtos įvairovės išsaugojimui.

Norvegijos atogrąžų miškų fondas per pastaruosius metus vykdė kampaniją, siekiant užtikrinti, jog ir šalies vyriausybė rems bei inicijuos miškų išsaugojimo veiksmus. Norvegija jau ne vienerius metus kovoja ir stengiasi mažinti miškų kirtimo mastus ir riboti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų emisiją.

„Tai svarbi pergalė, siekiant apsaugoti atogrąžų miškus“- teigė Norvegijos Atogrąžų miškų fondo vadovas Nils Hermann Ranum. Norvegija finansuoja miškų išsaugojimo projektus visame pasaulyje ir taip pat remia žmonių bendruomenes, prisidedančias prie miškų puoselėjimo bei saugojimo. Per pastaruosius metus, daugelis kompanijų įsipareigojo nustoti įsigyti tas prekes, kurios galėtų būti susijusios su atogrąžų miškų naikinimu. Tokiu būdu, pagirtina, kad Norvegijos valstybė seka kompanijų pavyzdžiu ir vykdo tuos pačius reikalavimus, kai buvo priimtas viešas nutarimas. Norvegijos veiksmų planas taip pat apima prašymą parlamentui, kad vyriausybė skirtų daugiau dėmesio biologinės įvairovės apsaugojimui per Norvegijos valstybinį globalinį pensijų fondą.

„Kitos šalys turi sekti Norvegijos pavyzdžiu ir priimti panašius įstatymus, dėl miškų kirtimo,“ sakė N.H.Ranum. „Visų pirma, Vokietija ir Jungtinė Karalystė turi veikti, po jų bendro pareiškimo JT klimato viršūnių (UN Climate Summit) susitikime.“ Vokietija ir Jungtinė Karalystė prisijungė prie Norvegijos, kai ši pažadėjo 2014 metais JT klimato viršūnių susitinkime – „skatinti nacionalinius įsipareigojimus, kurie drąsintų stabdyti miškų naikinimą“.

miskai

World Wildlife Fund archyvo nuotr.

Dėl jautienos, palmių aliejaus, sojos ir medienos produktų Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Paragvajuje, Indonezijoje, Malaizijoje ir Papau Naujojoje Gvinėjoje buvo iškirsta maždaug 40 procentų miško tarp 2000 ir 2011 metų. Šios septynios šalys buvo taip pat atsakingos už 44 procentus anglies emisijos. Norvegija finansavo milijardo dolerių vertės programas Brazilijoje ir Indonezijoje ir dar parėmė kiek mažesnio masto projektus Gajanoje ir Tanzanijoje.

Brazilijai Norvegija sumokėjo 1 milijardo dolerių sumą tam, kad užbaigtų 2008 metų sutartį, tarp dviejų šalių, kuri sustabdytų nenutrūkstantį miškų naikinimą. Tuomet Brazilijoje, Amazonės miško kirtimas per praėjusį dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip 75 procentais. Amazonė prarado apytiksliai 17 procentų savo medžių, per praėjusius 50 metų, pagal Pasaulinį Gyvūnijos ir Augalijos Fondą (WWF). Šis atvejis padėjo išsaugoti daugiau nei 33 000 kvadratinių mylių atogrąžų miško nuo nesiliaujančio naikinimo. „Partnerystė tarp Brazilijos ir Norvegijos per Amazonės miško fondo išsaugojimo renginius padidino palaikymą vienam iš daugelio įspūdingų praėjusio dešimtmečio klimato pasikeitimą skatinančių sušvelninimo veiksmų. Tai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys, mes turime garantuoti mūsų planetai užtikrintą ateitį.“ – šalių partnerystę gyrė JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon.

dega miskas

World Wildlife Fund archyvo nuotr.

Norvegija nesusitelkia tik ties Pietų Amerikos miškais. Šalis taip pat kovoja Afrikoje ir kitose pasaulio šalyse. Liberija, su Norvegijos pagalba, tapo pirma tauta Afrikoje, kuri liovėsi kirsti medžius, praneša BBC. Norvegija Liberijai moka 150 milijonų dolerių sumą, tam kad iki 2020 metų, ši visiškai sustabdytų miškų naikinimą. “Tikimės, kad Liberija galės sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir kartu mažinti skurdą”, – Jens Frolich Holte, Norvegijos vyriausybės politinis patarėjas. Liberijai tenka 43 proc. Aukštutinės Gvinėjos miško, kuriame gyvena šimpanzės, miško drambliai, leopardai. Liberija pradėjo saugoti 30 procentų ir daugiau savo miškų.

Miškai dengia 31 procentą Žemės paviršiaus. Jie, tarsi planetos plaučiai, gamina deguonį, išstumdami anglies dvideginį iš atmosferos. Miškai namais aprūpina ir žmones, ir didžiąją dalį gyvūnijos bei  augalijos. Pagal Pasaulinį Gyvūnijos ir Augalijos Fondą (WWF), yra 1,6 milijonai žmonių, kurie miškuose ieškosi maisto, gėlo vandens, drabužių, tiki miško gydymo galia ir žinoma, suteikia pastogę. Taip pat yra tokių žmonių, kuriems miškai tampa kliūtimis, tuomet jie deda pastangas į miškų kirtimo procesus. Apytiksliai nuo 46 000 iki 58 000 kvadratinių mylių miško yra prarandama kasmet, tai lyg 48 futbolo aikštės, kas minutę. Manoma, kad miškų naikinimas, duoda apytiksliai 15 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Miško kirtimas prisideda ne tik prie klimato kaitos, bet ir prie natūralaus gyvenimo ciklo pasikeitimo. Medžių naikinimas gali pakenkti natūraliai vandens tėkmei, gali sukelti erozijos problemas.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: