Po susitarimo dėl mainų lėktuvas su išlaisvintais kaliniais nusileido JAV žemėje

„Tai nepaprasta diena“, – netrukus po jų atvykimo sakė K. Harris. „Esu dėkinga mūsų prezidentui už tai, ką jis padarė per visą savo karjerą, bet ypač už tai, ką jis sugebėjo padaryti šioms šeimoms ir šiems žmonėms (…) kad suburtų sąjungininkus sprendžiant daugelį problemų, o ypač šią“, – sakė K. Harris.  „Tai tiesiog nepaprastas įrodymas, kaip svarbu turėti prezidentą, suprantantį diplomatijos galią“, – sakė ji.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pasitiko paleistus rusus Maskvos Vnukovo oro uoste, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasveikino 13 paleistų kalinių Kelno/Bonos oro uoste.

Kai kurie per didelius mainus iš Rusijos ir Baltarusijos išlaisvinti kaliniai bijojo dėl savo gyvybės, penktadienį sakė kancleris Olafas Scholzas, susitikęs su grupe sulaikytųjų, atvykusių į Vokietiją.

Kancleris apibūdino susitikimą kaip „jaudinantį“ ir sakė, jog daugelis kalinių „nesitikėjo, kad tai nutiks dabar“. „Daugelis bijojo dėl savo sveikatos ir net gyvybės“, – pridūrė O. Scholzas. Jis kalbėjo pasveikinęs kalinius Kelno oro uoste, ir tvirtino, kad apsikeitimas buvo „teisingas sprendimas, o jei turite kokių nors abejonių, pokalbis su tais, kurie dabar yra laisvi, jas išsklaidys“.

Ketvirtadienį per sudėtingą apsikeitimą buvo paleisti daugiau nei dvidešimt kalinių, tarp jų ir JAV žurnalistas Evanas Gershkovichius bei rusas smogikas, kalėjęs už įžūlią žmogžudystę Berlyne.

Vokietija priima iš viso 12 sulaikytųjų. Tarp jų yra penki, turintys Vokietijos pilietybę, kai kurie jų turi dvigubą pilietybę. Tarp paleistųjų yra ir vokietis Rico Kriegeris, šią savaitę Baltarusijoje nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, tačiau bausmė buvo atidėta.

Vokietijos vyriausybė gina sprendimą išlaisvinti Rusijos smogiką Vadimą Krasikovą, nužudžiusį buvusį čečėnų sukilėlių vadą ir buvusį vienu tų, kurį Rusija labiausiai norėjo išlaisvinti per mainus. Kelno oro uoste laukdamas paleistų kalinių atvykimo O. Scholzas sakė, kad „sprendimas deportuoti iki gyvos galvos nuteistą žudiką vos po kelerių metų (…) nebuvo priimtas  lengvabūdiškai“.

JAV viceprezidentė Kamala Harris paskambino Rusijos opozicijos veikėjai Julijai Navalnajai, velionio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno našlei, aptarti ketvirtadienį įvykusio Rusijos ir Vakarų apsikeitimo kaliniais, pranešė J. Navalnajos atstovė.

Į apsikeitimą buvo įtraukti trys buvę A. Navalno regioninės kampanijos aparato nariai, taip pat buvęs A. Navalno sąjungininkas Ilja Jašinas.

J. Navalnajos komanda anksčiau teigė, kad A. Navalnas, didžiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešininkas, turėjo būti įtrauktas į apsikeitimą kaliniais, tačiau vasarį netikėtai mirė atokiame Rusijos kalėjime. J. Navalnaja ir Vakarų šalys dėl jo mirties kaltino Kremlių.

K. Jarmyš sakė, kad ketvirtadienį per pokalbį telefonu J. Navalnaja padėkojo K. Harris „už JAV pagalbą organizuojant mainus“. Ji taip pat „ragino tarptautinę bendruomenę palengvinti kitų Rusijos politinių kalinių paleidimą“, sakė K. Jarmyš.

Tikimasi, kad prezidentui Joe Bidenui pasitraukus iš rinkimų kovos, K. Harris taps JAV demokratų kandidate į prezidentus. Ji, kaip ir J. Bidenas, yra ištikima Ukrainos rėmėja nuo pat Rusijos 2022 m. vasarį pradėto plataus masto karinio puolimo. Anksčiau šiais metais ji sakė, kad A. Navalno mirtis yra „dar vienas V. Putino žiaurumo požymis“. Ji taip pat pavadino Rusijos veiksmus Ukrainoje „siaubingais žvėriškumais“, „pasibjaurėtinais“, „barbariškais“ ir „nežmoniškais“.

Praėjusį mėnesį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paminėjo Rusijai „nedraugišką“ K. Harris „retoriką“.