Rugpjūčio 24 dieną Ukrainoje įprastai yra minima nepriklausomybės diena, tačiau šiais metais, dėl vykstančio karo, šventinis šios progos paminėjimas buvo atidėtas. Ši data tuo pačiu simbolizuoja ir šešis mėnesius nuo tada, kai prasidėjo neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą. Naujausių atakų metu, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, Rusijos pajėgoms susprogdinus Čaplino stotį, buvo nužudyti 25 žmonės ir 50 buvo sužaloti. Vieni iš nužudytųjų – 11 ir 6 metų amžiaus berniukai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie šią ataką sužinojo ruošdamasis kalbėti Saugumo Taryboje. „Šiuo metu dega keturi keleiviniai vagonai… aukų skaičius gali išaugti,“ – sakė jis.
Rusija apie šį žiaurų išpuolį dar nepateikė jokio komentaro, tačiau agresorius iki šiol neigė, kad taikosi į civilines infrastruktūras. Per šiuos šešis mėnesius buvo išlieta daug kraujo tiek bandant užgrobti Ukrainą, tiek siekiant ją apginti. Rusijos karo nusikaltimai sužalojo arba buvo mirtini milžiniškam kiekiui civilių ir karių. Ukrainos krašto apsaugos ministerija praneša, kad nuo karo pradžios žuvo 45850 rusų karių.
Prieš šiek tiek daugiau nei šešis mėnesius, vasario 19 dieną, įvyko Gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino III ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pareigas einančio Gabrieliaus Landsbergio bendra spaudos konferencija.
„Susiduriame su beprecedente situacija, kai Rusija prie Ukrainos sienos ir Baltarusijoje sutelkė daugiau kaip 130 000 karių. Ši padėtis kelia tiesioginę grėsmę – tiesioginę karinę grėsmę Ukrainai,“ – kalbėjo G. Landsbergis.
Lloydas J. Austinas III išsakė savo lūkesčius: „V. Putinas gali pasirinkti kitą kelią. Ir Jungtinės Valstijos, kartu su savo sąjungininkais ir partneriais, pasiūlė jam galimybę siekti diplomatinio sprendimo. Tikimės, kad jis ja pasinaudos. Tikimės, kad jis atsitrauks nuo konflikto slenksčio ir sušvelnins padėtį.“
Tačiau nutiko tai, ką Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džo Baideno administracija vadino neišvengiamu įvykiu – Vladimiras Putinas priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą. Ankstyvų vasario 24 rytą prasidėjo plataus masto invazija – maždaug 100 raketų paleidimu iš sausumos ir jūros platformų. Toliau vyko antžeminiai įsiveržimai trimis pagrindinėmis puolimo kryptimis: šiaurėje nuo Baltarusijos iki Kyjivo, pietuose nuo Krymo iki Chersono ir rytuose nuo Vakarų Rusijos iki Charkovo.
Nuo pat pirmųjų akimirkų agresorius sulaukė didelio Ukrainos žmonių ir kareivių pasipriešinimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visą laiką palaikė stiprų ryšį su savo piliečiais juos įkvėpdamas ir drąsindamas bei pats savo pavyzdžiu rodydamas, kas Rusijai pasiduoti neketina. Maždaug šiuo metu galėjome iš Zelenskio išgirsti atsisakymą evakuotis, kuris nuaidėjo po viso pasaulio medijas: „Man reikia amunicijos, o ne pavežėjimo“.
Europa į invaziją reagavo taikydama įvairias sankcijas Rusijai: finansines, importo, eksporto ir keliavimo. Taip pat europiečiai prisidėjo remdami Ukrainą finansiškai, materialiai, priimdama nuo karo Ukrainoje pabėgusius žmones (Lietuva šiuo metu yra priėmusi 63,279 karo pabėgėlius iš Ukrainos) ir siųsdami savus kareivius savanorius kautis už laisvę bei nepriklausomybę.
Bučos skerdynės
Balandžio 1 dieną įvyko vienas iš žiauriausių Rusijos karo nusikaltimų – Bučos skerdynės. Rusijos ginkluotosios pajėgos žudė ir kankino gyventojus, kai vyko Bučos užėmimas. Rusijos pajėgoms pasitraukus iš miesto, internete paplito nuotraukos, liudijančios apie įvykusių žiaurumo išpuolių mąstą.
Nuotraukose buvo matomi žmonės su už nugaros surištomis rankomis, nušauti iš arti, kankinti ir net įkalinti kankinimo rūsiuose. Visur miesto gatvėse buvo matomi nužudytųjų civilių kūnai.
Rusijos valdžios institucijos neigė įvykdę šiuos karo nusikaltimus ir teigė, kad Ukraina inscenizavo šias žudynes ir klastojo filmuotą medžiagą po to, kai rusų kareiviai paliko apylinkes. „BBC“ teigia palyginę palydovines nuotraukas su vaizdo įrašais, kuriuos žmonės nufilmavo po Bučos žudynių. Mirusiųjų kūnai šalikelėje buvo išsidėstę taip pat, kaip ir palydovo nuotraukose, o tai reiškia, kad jokia vaizdo medžiaga nebuvo suklastota.
Apytiksliais duomenimis, Bučoje buvo nužudyti 1300 žmonės, iš kurių 31 buvo vaikai. „PBS Frontline“ dalinasi istorija apie tai, kaip rusų kareivio kėsinimąsi į gyvybę išgyveno 14 metų berniukas vardu Yura. Jis su savo tėvu Ruslanu važiavo dviračiais pas kaimynus, kai juos sustabdė ginkluotas Rusijos kareivis. Paklausęs ką jie daro ir nelaukęs atsakymo jis paleido kulkas į Ruslaną ir Yurą. Berniukas išgyveno, o jo tėvas – ne. Yura gali tapti svarbiu liudininku, pasakojančiu apie tai, kaip Rusijos kareiviai tyčia taikosi žudyti vaikus.
Žudynės Mariupolyje
Kovo 1 dieną Rusijos kariai žengė pirmus rimtus žingsnius dėl Mariupolio – jis atsidūrė kareivių apsupty. Kovo 15 dieną rusai, po oro antskrydžių skirtų didžiausiai šio miesto ligoninei, ją užima ir įkaitais paima tiek ligonius, tiek gydytojus. Kovo 16 dieną, Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, per Rusijos oro antskrydį Mariupolio dramos teatre žuvo apie 300 žmonių. Siekiant apsisaugoti nuo išpuolio, jis buvo pažymėtas žodžiu ” Vaikai” didžiulėmis baltomis raidėmis, tačiau tai agresorių nesustabdė.
Ukrainos valdžia teigia, kad jie rado masinių kapaviečiu prie Mariupolio ir tai yra kaip liudijimas Rusų vykdomiems karo nusikaltimams. Valdžia teigia, kad 20 000 žmonių buvo nužudyti per šiuos antpuolius.
„Branduolinis terorizmas“
Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos užėmė didžiausią Europoje atominės elektrinę ir jos teritoriją Zaporožėje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tai pavadino „branduoliniu terorizmu“, po to kai elektrinėje buvo sukeltas gaisras.
„Rusija atakuoja branduolinę įrangą Ukrainoje. Tai nusikaltimas. Branduolinis terorizmas, todėl aš kviečiu imtis tarptautinės reakcijos. Pirma, Atominės energetikos agentūra turėtų reaguoti į tai, kas vyksta“, – sakė prezidentas.
Progresas baudžiant žudikus
Ukrainos gyventojai kiekvieną dieną patiria didelį pavojų gyvybei, gyvena nepritekliuje ir net praranda mylimuosius, tačiau yra vykdomas lėtas progresas baudžiant agresorius. Gegužės 23 dieną Ukrainos teismas pripažino 21 metų Rusijos karį kaltu dėl karo nusikaltimų. Jam buvo skirta bausmė iki gyvos galvos. Vaikinas pirmosiomis karo dienomis šiaurės rytų Ukrainoje nušovė 62 metų civilį gyventoją, tačiau tai neigia ir pateikė apeliaciją.
Iryna Venediktova, Ukrainos genralinė prokurorė, teigia, kad jos biuras pradėjo 80 baudžiamųjų bylų, kurios yra prieš Rusijos karius. Yra nustatyta 600 įtariamųjų. Rusų kariai yra kaltinami civilių žudymu, prievartavimu, civilinės infrastruktūros bombardavimą ir plėšikavimą. Prokurorė dalinasi, kad kas dieną gauna apie 200 – 300 pranešimų apie karo nusikaltimus.
Prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacija
Volodymyras Zelenskis savo karjerą pradėjo kaip aktorius ir komikas, nors ir buvo baigęs teisės studijas. 2019 metais jis paskelbė savo kandidatūrą tapti prezidentu ir vėliau rinkimus laimėjo su daugiau nei pusės balsų persvara. Jis buvo žinomas kaip asmuo kovojantis prieš korupciją ir vienijantis rusiškai bei ukrainietiškai kalbančias šalies dalis. Pats Zelenskis laisvai gali kalbėti Rusiškai, Ukrainietiškai ir Angliškai. Sako komunikacijos įgūdžius V. Zelenskis demonstravo dar prieš karą – jo mėgstamiausia socialinių medijų programėlė, skirta bendrauti su tauta, yra „Instagram“.
„Forbes“ teigia, kad pagrindiniai šeši pagrindiniai bruožai, kuriais pasižymi Volodymyro Zelenskio talentingas komunikavimo būdas, yra: galingų pranešimų panaudojimo poveikis, pranešimų apribojimas, atitinkamoms situacijoms pritaikyti pranešimai, įsimintinų frazių ir žodžių naudojimas, auditorijos pažinojimas bei autentiškumas.
Volodymyras Zelenskis po kiekvieno pranešimo geba įkvėpti tautą ir duoti jiems drąsos nepasiduoti. Jis iš ties yra piliečių moralinė atrama.
Neblėstantis Vladimiro Putino populiarumas
Karas neturėjo įtakos Putino reitingams, tiek valstybinė apklausų agentūra WCIOM, tiek nepriklausoma apklausų agentūra “Levada-Center” nuo vasario 24 d. nuolat skelbia, kad V. Putino reitingai viršija 80 %. Birželį WCIOM apklausa parodė – 72% rusų būtų linkę palaikyti “specialiąją karinę operaciją”, kuri yra etiketė naudojama Rusijoje, kai kalbama apie karą Ukrainoje
Viena iš priežasčių, kodėl Putino populiarumas yra nemažėjantis – piliečiai neretai vertina populiarumą, kaip kompetentingumą. Aukšti diktatoriaus palaikymo reitingai gali būti melagingi, bet taip pat gali sufleruoti, kad rusai palaiko V. Putiną.
Kita priežastis gali būti tai, kad žmonės gyvena baimėje nepritarti daugumai. Nepriklausoma grupė „OVD-Info“, kuri stebi sulaikymus Rusijoje, parneša, kad už atikarinę veiklą Rusijoje buvo suimta arba sulaikyta 16 380 žmonių. Kaip žinia, Rusijoje yra „melagingų naujienų įstatymas“ ir už jo nepaisymą yra iškeltos 75 baudžiamosios bylos.
Demokratijoje lyderiam tai būtų svarbu, tačiau autoritariniams lyderiams tai nėra labai aktualu – tokie lyderiai turi galimybe suklastoti balsavimo rezultatus ir laimėti nepaisant žmonių nuomonės. Tačiau kuo ilgiau vyksta karas, tuo daugiau žmonių gali pradėti reikšti nepasitenkinimą – nepatogumai, jaučiami dėl taikomų sankcijų, protestai gatvėse, kareivių mamų kritikos skirtos valdžiai ir pakilę maisto kainos, gali gadinti Putino įvaizdį.
Net ir manipuliuojant žmonėmis, skleidžiant dezinformaciją bei įdiegiant klaidingas vertybes žiniasklaidoje ir mokyklose, yra tikimybė, kad opozicija Putinui Rusijoje augs.
