Jungtinėje Karalystėje įsikūręs restoranas „The Long Table“ pakeitė žmonių požiūrį apie valgymą restorane. Šis pietvakarių Anglijoje, Stroudo miestelyje įsikūręs restoranas ir bendruomenės centras neseniai sulaukė žurnalistų iš viso pasaulio dėmesio, nes jame taikoma neįprasta, bet revoliucinė maitinimo idėja – „mokėk, kiek gali“ principas. Atėję į „The Long Table“ lankytojai tiesiog užsisako patiekalą, pasako, kiek nori mokėti, ir laukiant maisto gauna žetoną.
View this post on Instagram
Šiuo metu, kai dėl kylančių kainų sveikas maistas daugeliui tapo neprieinamas, „The Long Table“ yra gyvybiškai svarbus šaltinis bendruomenei, kuriai jis padeda. Patiekdami nuo išmetimo išgelbėtą dar gerą maistą, jie gali įdarbinti 22 visą ir pusę etato dirbančius darbuotojus ir aprūpinti maistu Stroudo gyventojus. Penkias dienas per savaitę „The Long Table“ patiekia pietus, o restorano parduotuvėlėje kiekvieną rytą galima išgerti kavos ir pasivaišinti pyragu. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį jie taip pat siūlo karštus pietus.
View this post on Instagram
Restorane kasdien pateikiamas naujas meniu, įskaitant augalinius patiekalus ir patiekalus be glitimo, todėl jo lankytojai niekada nežino, ko tikėtis. Valgiaraštis sudaromas atsižvelgiant į turimus ingredientus, kurie gaunami siekiant kuo labiau sumažinti atliekų kiekį, jei įmanoma, naudoti žaliavų perteklių, pirmenybę teikti vietiniams tiekėjams ir sezoniškumui. Daug produktų gaunama iš nacionalinės labdaros organizacijos „FareShare“, kuri perskirsto maisto perteklių, o likusi dalis – iš vietos ūkininkų.
View this post on Instagram
„The Long Table“ tiekia perteklinį maistą, tai reiškia, kad mėsos gaminiai čia siūlomi retai, tačiau principai, kuriais vadovaujamasi gaminant mėsą, atspindi restorano požiūrį. „Turime taisyklę, kad bet kokį perkamą gyvūną turime prieš tai būti palietę“, – sako savininkas. „Tai reiškia, kad mes stebime, kaip jis nukeliauja nuo gamintojo iki skerdyklos ir mėsininko.“
Išskyrus avieną, nė vienas gyvūnas, kurį restoranas nusipirko, nebuvo užaugintas skerdimui. Paskutinė restorane naudota karvė buvo gauta iš Nacionalinio fondo (National Trust) laukinių gėlių ir pievų išsaugojimo programos, ir tik sulaukusi 11 metų bei susirgusi artritu ji pateko ant stalo.
View this post on Instagram
Per pastaruosius metus „The Long Table“ už mažą kainą pamaitino apie 20 000 žmonių, daugelį iš jų visai nemokamai. Jie taip pat išgelbėjo 3,4 tonos maisto, skirto išmesti į konteinerį, o už likusį maistą vietos tiekėjams mokėjo sąžiningas kainas.
View this post on Instagram
Be prieinamo maisto modelio, jie taip pat akcentuoja lankytojų pokalbius ir bendruomeniškumą. Restorano pavadinimas kilo nuo ilgų stalų, esančių įstaigos centre. Jų valgymo sistema skatina klientus sėdėti vienas priešais kitą ir bendrauti mėgaujantis maistu. Kaip rašoma jų interneto svetainėje, „The Long Table“ restorane bendruomenė ir puikus maistas sėdi greta. Kad ir kas jūs būtumėte, kad ir kokia būtų jūsų istorija, prisėskite ant kėdės ir prisijunkite prie mūsų, plėtojančių naują restorano sampratą.“
View this post on Instagram
Paprastai pietų metu pamaitinama nuo 100 iki 250 žmonių, sako restorano savininkas. „Tai tokia vieta, kur, jei atėję neturėtumėte laisvos vietos už stalo, atneštume daugiau stalų.“
View this post on Instagram
Deja, šiuo metu restoranui gresia iškeldinimas po to, kai malūnas, kurį jie pritaikė savo reikmėms, buvo parduotas naujam savininkui. Jie turi išsikraustyti iki 2024 m. rugpjūčio 25 d., tačiau iki to laiko jie organizuoja daugybę „Operacija Užpildyk Malūną“ renginių, kurių metu bendruomenės nariai gali naudotis jų paslaugomis. Šiuo metu savininkai ieško naujos vietos, tačiau bendruomenės nariai vis dar nepraranda vilties ir parengė atvirą laišką, kuriame ragina naująjį nuomotoją leisti „The Long Table“ likti Brimskombo malūne.
View this post on Instagram
Nors „The Long Table“ ateitis neaiški, tačiau jos daroma įtaka vietos bendruomenei tikrai ne. Vienoje atviro laiško eilutėje rašoma: „Visi kartu tikimės, kad bus rastas sprendimas, kuris leistų Brimskombo malūne palikti šį mylimą ir labai reikalingą bendruomenės šaltinį. Jei tai neįmanoma, prašome jūsų suteikti jiems daugiau laiko, kad jie galėtų rasti naują vietą, kurioje galėtų atkurti šį nuostabų ir labai svarbų centrą, kurį jie taip sunkiai kūrė.“
