Islamas Karimovas, ilgą laiką buvo aptarinėjamas kaip žmogus turintis sveikatos sutrikimų, bet gandus patvirtinti sunku, nes centrinėje Azijoje informacija griežtai kontroliuojama.
Pirmadienį buvo pranešta apie kraujo išsiliejimą prezidento smegenyse ir tai, kad jis prižiūrimas intensyviosios slaugos palatoje. Apie tai pranešė jo dukra Lola Karimova Tillyaeva savo „Twitter“ paskyroje. Apie tėvo būkle ji paminėjo tik tiek, kad ji dabar stabili.
Kiek vėliau, pirmadienio naktį, Fergana naujienų agentūra, sakėsi turinti informacijos apie tai, kad prezidentas mirė ir tai, kad duomenys patvirtinti. Daugelis kitų centrinės Azijos analistų, sakėsi taip pat girdėję apie prezidento mirtį iš vidaus šaltinių. Deja, oficialios prezidento mirties paskelbimo dar vis nėra.
Trečiadienį, prezidento dukra sakė, jog po patirto hemoraginio insulto, prezidento būklė gerėja. Žinutė pasirodė po to, kai ji pastebėjo, jog prezidentas Islamas Karimovas, pasak tam tikrų šaltinių buvo skelbiamas miręs.
Šiandien ryte, informacinė agentūra Reuters, redmamasi trimis diplomatiniais šaltiniais paskelbė apie prezidento mirtį. Apie prezidento mirtį, taip pat paskelbė naujienų portalas „Independent“ ir tai yra pirmasis pranešimas pasirodęs tarptautinėje žiniasklaidoje.
Kad prezidentas mirė, buvo sužinota iš šaltinio, kuris rėmėsi veteranų lyderiu, kuris ligoninėje lankė prezidentą dar nuo praėjusio šeštadienio ir paskelbė: „ Taip, jis mirė“.
Taip pat šiandien pranešta, kad rugsėjo 3 dieną, Kazachstano prezidentas Nursaltanas Nazarbajevas vyksta neplanuoto vizito į Uzbekistaną. Žiniasklaida spėja, kad tai greičiausiai bus Islamo Karimovo laidotuvės.
1991 metais, Uzbekistanui įgijus nepriklausomybę nuo Maskvos, Islam Karimov buvo vienintelis prezidentas. Kol kas prezidento pareigoms užimti, nėra jokio akivaizdaus kandidato. Taip pat verta paminėti, kad šalies istorijoje nebuvo sąžiningų ir teisingų rinkimų, kurie būtų stebimi ir vertinami tarptautinių stebėtojų.
Jeigu Islam Korimov tikrai miręs arba nebegalės tęsti savo pareigų, laukia „akmenėtas kelias“ pakeisti ilgalaikį šalies valdytoją ir vienintelį lyderį, kurį žinojo nepriklausomas Uzbekistanas, sakė Naujosios Eurazijos fondo prezidentas Andrey Kortunov.
Rasti tinkamą kandidatą, būtų pirmasis Karimov vidinio žmonių rato darbas. Grupėje kurioje vyrauja daug skirtingų interesų ir nuomonių rasti kompromisą būtų sudėtinga, sakė Kortunov.
Nepriklausomai koks sutarimas bus pasiektas, tai bus tik pereinamoji stadija, sakė jis, nes nėra jokio plano ir jokio pasekėjo, kuris būtų visų priimtas ir pripažintas vidiniame Karimov rate. Jeigu toks žmogus egzistuotų, mes apie jį žinotume. Tai bus sunkus kelias ir prireiks šiek tiek laiko, bet tikėkimės, kad tai bus išspręsta be pykčių.“
Islamas Karimovas ir Vladimiras Putinas © Wikimedia Commons nuotr.
Prezidento valdymas ir vyraujantys žmogaus teisių pažeidimai.
Karimovas tapo Uzbekistano sovietinės socialistinės respublikos lyderiu dar 1989 metais ir jau 1991m. paskelbė nepriklausomybę. Prezidento pareigas užėmė iš karto po nepriklausomybės nuo Sovietų sąjungos.
Dabartinis mandatas, pagal sutartį baigtųsi tik 2020 metais. Paskutinius rinkimus prezidentas laimėjo net pažeidus konstitucines laikotarpio ribas – trūko tikros politinės konkurencijos.
Prezidento valdymas buvo dažnai kaltinamas žmogaus teisių pažeidinėjimais, įskaitant priverstinį vaikų įdarbinimą, neginkluotų protestantų žudymą.
Žmogaus teisių saugotojai, šalyje vyraujančias žmogaus teises apibūdina kaip „žiaurias“ ir teigiama, kad tūkstančiai žmonių yra įkalinami dėl politinių pažiūrų. Žmonių kankinimas yra itin būdingas jų baudžiamojoje teisingumo sistemoje. Valdžios institucijos, pažabojusios pilietinės visuomenės aktyvistus, opozicijos narius ir žurnalistus.
Uzbekistanas yra vertinamas 166 vieta iš 180 šalių, pagal spaudos laisvę. Karimovas itin griežtai cenzūravo informaciją šalyje. Ne mažiau kaip 9 žurnalistai pūva kalėjime pačiomis bjauriausiomis sąlygomis.
„Uzbekistane daug ne aiškumų, bet užtikrinta yra tai, kad šis 78 metų spaudos laisvės plėšrūnas, tęs šalyje vyraujančia priespaudą, cenzūra ir toliau valdys geležine ranka iki kol nustos kvėpuoti.“ 2015 metais, rašė „Reporters Without Borders“.
Apie Uzbekistaną ir prezidento mirtį, mintimis pasidalino ir Gintautas Mažeikis.
„Mirė Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas (pasak Uzbekistano Fergana naujienų agentūros). – socialiniame tinkle Facebook rašo filosofas Gintautas Mažeikis – Ta proga, apie: prezidento Islamo Karimovo mirties pasekmes ir Uzbekistano kalėjimų galią. Būtent apie abu faktorius šiandien su nerimu užsimena elitai. Oficialiai, nėra jokių debesėlių danguje iš kur pliūpteltų kraujo lietus ant Taškento elitų. Veikiausiai, elitai susitars ir naujuoju šachu bus Šavtakas Mirzijevas. Opozicija sunaikinta, Islamo radikalai – sodinami į kalėjimu už menkiausią tikėjimo entuziazmą (per ilgai skaito Koraną, per dažnai meldžiasi …). Uzbekistano kalėjimai perpildyti ir jie jau tapo Vahabizmo ir Islamo valstybės mokyklomis. ISIS dar yra vadinami islamo bolševikais. Jie kovoja už dvi tiesas: totalinį Islamą (Šariatą …) ir bolševikinę tiesą: pirmiausiai viskas Islamo kariams, o po to turto lygybė: nuversti oligarchus, išpuikusius elitus, eksproprijuoti turtingųjų turtą ir paskirstyti liaudžiai … Uzbekistano atveju visa ši Islamo bolševikinė ideologija gali suveikti, o kalėjimai ilgą laiką buvo ir yra radikalų mokykla ir centrai. Nežmoniškos kalinimo sąlygos tik sustiprina tikėjimą ir kovos nuotaikas. Pastaruoju metu 32 milijonų gyventojų oficialusis Uzbekistanas buvo šaltas suartėjimui su Maskva, nepalaikė bendros muitų sąjungos idėjos … Ekspertai mano, Kremliui Uzbekistanas yra ypatingai svarbus siekiant taikos ir įtakos Vidurinėje Azijoje ir Kremlius yra pasiryžęs užmokėti daug dėl šio tikslo. Taigi, autoritariniame Uzbekistano danguje vis dar šviečia klanų ir oligarchų saulė ir nėra pagrindo dėl nerimo. Tačiau kalėjimų ir po-kalėjimų aplinka murma kitą sprogimą. Irako-Sirijos-Libijos… ISIS yra „žiurkė įvaryta į kampą“ (mylima V. Putino metafora) ir dabar turi progą pulti, net jei tai beveik neįmanoma. O liaudis, jau nebeturi ką prarasti. ISIS idėja paprasta: nuskurdusi ir nelaiminga liaudis yra drėgnas parakas, tačiau teroro ugnys gali jį išdžiovinti ir įžiebti.“
