Kadaise, kai buvo pirmosios cheminės atakos Sirijoje, aš parašiau apie tuos cheminius ginklus, kurie ten buvo naudoti ir kiek tuos cheminius ginklus galėjo panaudoti sukilėliai. Aišku, aš rėmiausi prielaidomis ir bendromis žiniomis, bet praėjus kuriam laikui, tas pačias išvadas pateikė ir Jungtinių Tautų ekspertai. Cheminį ginklą tąsyk panaudojo Bašaro al-Assado režimas.
Dabar vėl naujas atvejis, žuvusių skaičius, pagal viską – tarp 50 ir 100, gali būti ir dar keli šimtai sužeistųjų. Pabandykim tiesiog pasižiūrėti, kas galėjo vykti. Ir kas negalėjo vykti. Ir kas už tai atsakingas.
Oficiali Rusijos ir Bašaro al-Assado režimo versija – kad esą buvo bombarduoti sukilėlių ginklų sandėliai, kuriuose ir buvo cheminių ginklų, kurie ir suveikė. Jokių tikslesnių duomenų apie tai, kokie ten galėjo būti cheminiai ginklai, nepateikiama, tik teigiama, kad tie cheminiai ginklai buvo skirti ISIS, naudojimui Irake.
Ipritas
Pranešimų apie tai, kad ISIS per paskutinius metus ėmė bandyti cheminius ginklus, jau yra buvę. Pagal duomenis, kuriuos galima atrasti – tai iprito grupės medžiagos (garstyčių dujos). Ipritas yra viena iš lengviau sintetinamų medžiagų, cheminiam karui naudoti imta dar per I Pasaulinį karą, vėliau gaminta įvairiose šalyse. Sukelia odos pažeidimus.
Tipinis iprito panaudojimo paternas: užteršta teritorija, pavojinga bent kelias dienas, o kai kada – ir kelias savaites. Pas sužeistuosus pirmas valandas nepastebimi jokie sužeidimų, odos ar akių sudirginimo požymiai. Užterštai teritorijai būdingas stiprus puvėsių (svogūnų, česnakų, pūvančių daržovių) kvapas. Vėlesniame periode (nuo kelių valandų, jei dozės ypatingai didelės) iki kelių dienų, pas sužeistuosius ima vystytis pūslės ir pūliniai. Jei buvo karštas oras ir užteršimas aerozoliais, ima rastis plaučių uždegimo požymiai, jei pakliuvo į burną (pvz., valgant sumuštinį, kurį laikei rankose, kuriomis rišaisi batus, su kuriais praėjai per užterštą teritoriją), prasideda vėmimas kraujais, o paskui ir viduriavimas.
Tipiška užteršimo ipritu išeiga – apie 5-20% žuvusių, apie 40-70% sunkiai sužeistų (apakusių dėl išpūliavusių akių, itin sunkūs, mėnesius trunkantys plaučių uždegimai, etc.), likę – pasilieka su randais ir šiaip atguli ligoninėse savaitę-kitą. Būdinga, kad po kelių dienų ar savaitės, visi sužeistieji tiesiog sunkiasi kraujais, kosti kraujais, ant kūnų pūslės, kraujai ir pūliniai, etc., – vaizdai labai šiurpūs ir labai specifiški.
Ipritui būdinga, kad pirmas valandas ar netgi dienas nėra jokių požymių. Dėl to sužeistieji ima rastis labai dideliuose plotuose ir visiškai nežino, kur apsinuodijo – epidemiologiniai paternai rodo gana didelę sklaidą. Identifikuoti užkrėstas vietas būna sunku, o jos lieka pavojingos kartais netgi ištisas savaites.
Tipiškas aukų elgesio paternas: aukos dažniausiai negali tiksliai įvardinti kur ir kada apsinuodijo, dalis aukų dieną ar netgi kelias gali net nežinoti, kad buvo apnuodytos cheminiu ginklu.
Šiuo, Sirijos atveju, ipritą galima atmesti vienareikšmiškai, o ipritas, bent kol kas, atrodo yra vienintelė medžiaga, kurią naudojo ISIS.
Zarinas
Pagal požymius, kuriuos galima pastebėti, pakapsčius internetus (yra nemažai nuotraukų ir filmuotos medžiagos), būdingas labai greitas Sirijoje panaudotos chemijos veikimas – atrodo, kad per minutes. Toliau buvę (sveikais likę) liudininkai nemini bent kiek aiškesnio, stipraus kvapo, o aukos – atrodo pirmiausiai gavo plaučių pažeidimus (nemažai video medžiagos su itin ryškiu konvulsiniu kvėpavimu ir dusuliu). Visur, kur galėjau įžiūrėti aukų akis, matėsi ryškus vyzdžių susiaurėjimas. Yra nuotraukų, kur matosi, kad prieš mirtį aukoms tekėjo seilės ar putos iš burnų.
Tipiška simptomatika, apsinuodijus nervus paralyžuojančiomis medžiagomis (fosforo organiniais junginiais) – itin stiprus vyzdžių susiaurėjimas, seilėtekis, konvulsijos, sąmonės praradimai, kvėpavimo sutrikimai, dusulys, dezorientacija aplinkoje, silpnumas. Aukos pirma gauna regėjimo sutrikimus, silpnumą, mieguistumą, o paskui jau ir neatsimena, ir išvis nesupranta, kas vyko. Sužeidimams (nemirtiniems apsinuodijimams) būdingi itin sunkūs ir ilgalaikiai sąmonės sutrikimai (koma), kurie gali tęstis dienas, savaites, mėnesius ar netgi daugelį metų (aukos miršta taip ir neatgavusios sąmonės), taip pat būdingi ir sunkūs, daugeliu atvejų negrįžtami smegenų ir periferinės nervų sistemos pažeidimai.
Iš visų fosforo organinių junginių, kurie gali būti naudoti – bene vienintelis tikėtinas yra zarinas, kuris buvo identifikuotas ir ankstesnio cheminio ginklo panaudojimo atveju. Vienintelis zarinas gali per valandas ar netgi greičiau išsisklaidyti iš užterštos teritorijos visiškai – kad neliktų praktiškai jokių bent kažkokius sipmtomus galinčių sukelti pėdsakų. Visos kitos nervus paralyžuojančios medžiagos (tabūnas, zomanas, ciklozarinas, VX ir kitos V grupės medžiagos) išlieka daug ilgiau. Pvz., netgi labai karštu vėjuotu oru tabūnas lieka labai pavojingai užteršęs teritoriją bent kelioms valandoms. Ciklozarino ir zomano pavojingos koncentracijos lieka kelias dienas, o VX – kelias savaites.
Ir zariną, ir kitus fosforo organinius junginius pajėgi gaminti ir laikyti išimtinai tik Sirijos valdžia, bet ne sukilėliai. Teroristinės grupuotės nėra pajėgios, netgi gana labai nedideliais kiekiais. Apie tai, kodėl – esu kadaise rašęs. Jei tingisi skaityti – tai tiesiog todėl, kad tai chemikų košmaras, kuris yra toks viską ėdantis, ir kurio žaliavos yra tokios baisios, kad ISIS patys save išsinuodytų, o jei netgi ir sugebėtų pagaminti, tai nesugebėtų paskleisti. Karinę fosforo organiką galinčių gaminti ir naudoti valstybių yra pakankamai mažai.
Šiuo cheminio ginklo panaudojimo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos skirtumus, lyginant su ankstesniu, 2013 metų atveju: video aš nepastebėjau galūnių konvulsijų (esant itin stipriai intoksikacijai fosforganiniais junginiais, galūnės gali kurį laiką judėti net pas atšalusius lavonus – ta chemija yra realiai žiauri). Tačiau buvo labai ryškus konvulsinis kvėpavimas. Tai yra požymiai, kad sąlyginis bendras aukų apnuodijimas buvo galimai mažesnis, tačiau plaučių intoksikacija buvo didesnė. Tai reiškia kad didesnė dalis zarino buvo garų pavidalu, įkvepiama, tačiau per odą ar gleivines buvo įsisavinta žymiai mažiau, o ir pats kvėpavimas garais truko galimai trumpiau.
T.y., pagal tai, kas matosi iš video, kur nufilmuoti sužeistieji, panašu į gana stipriai lokalizuotą zarino poveikį plaučiams – kvėpavimas sutrikęs, konvulsyvus, akių vyzdžiai susitraukę.
Tipiškas aukų elgesio paternas: visos aukos yra arba mirę, arba tokioje sunkioje būklėje, kur negali nieko papasakoti dėl sąmonės sutrikimų. Netgi po kelių mėnesių atsistačius organizmui, dėl sukeltų smegenų pažeidimų aukos negali papasakoti detalių.
Į ką dar verta atkreipti dėmesį – fosforo organika gana nestabilus dalykas, ypač kai gaminama tokiuose fabrikuose, kokius gali turėti Sirija. Kadangi šiuose pranešimuose neminimas kvapas, primanantis dichlofosą, gėles ar vaisius (skirtingi apibūdinimai fosforganinei smarvei), galime įtarti, kad buvo panaudotas visiškai šviežiai distiliuotas zarinas, gamintas gerai atidirbais pramoniniais metodais. Yrant fosforganikai, visokios smirdančios priemaišos susidaro savaime, tos pat priemaišos sunkiai išvengiamos ir gamyboje, tad galime įtarti, kad panaudotos būtent naujos, jau gerokai po 2013 metų atakų pagamintos cheminio ginklo atsargos.
Kitos versijos: fosgenas, ciano vandenilis, chloras
Galų gale lieka dar kelios versijos. Pirma – kad buvo panaudota dar kažkas iš cheminių ginklų, bet ne ne ipritas ir ne zarinas. T.y., kad visgi tai buvo kažkokie cheminiai ginklai, kuriuos galėjo kaip nors turėti ISIS.
Galime atmesti išsyk kai kuriuos iš žinomų junginių – pvz., liuizitas vargu ar tikėtinas, nes odos pažeidimus sukuria gana greitai (per valandas), nesukelia sąmonės praradimų, o be to, labai dirgina akis ir visas gleivines. Aukos jau po kelių valandų kraujuotų, o ir šiaip, visuose video būtų ištisai sužeistųjų riksmai nuo skausmo. Ir tų sužeistųjų vis daugėtų ir daugėtų, o tose vietose žmonės tiesiog negalėtų dirbti be dujokaukių, nes akis jiems graužtų kaip kokios ašarinės dujos. Labai klaikus daiktas. Kita vertus, ne taip jau paprastai ir pagaminamas – visvien ISIS naudotų ipritą, kuris efektyvesnis ir pagaminamas lengviau, o ir žaliavos lengviau gaunamos.
Taip pat galime atmesti ir ciano vandenilį – I Pasaulinio karo bandymai buvo neefektyvūs, o vėlesni suginklinimo bandymai irgi nebuvo labai sėkmingi. Teoriškai tai yra vienas iš lengviau pagaminamų cheminių ginklų, bet praktiškai, norint gero efektyvumo, reikalingas sinchroniškas dispergavimas dideliame kiekyje taškų, paskleidžiant labai didelį kiekį aerozolio – t.y., arba labai masyvus apšaudymas, arba kasetinės bombos, o per vieną ataką prireiktų sunaudoti ne šimtus kilogramų (kaip zarino atveju), o daugelį tonų. O ir nuodingumu ciano vandenilis sąlyginai nepasižymi, lyginant su kitais cheminiais ginklais. Jo panaudojimo atveju būtų daug pamėlusių lavonų (cianozė), o migdolais labai stipriai kvepėtų už daugelio kilometrų. Tikėtina, kad net už kelių dešimčių kilometrų. Ilgalaikių sužeidimų nelieka – aukos, kurios būtų likę gyvos, gana greitai rodytų gerėjimo požymius. Šiuo atveju nieko panašaus nematome.
Atmesti galime ir chloro versiją: jis ir labai ryškiai matomas dūmų pavidalu, ir palieka specifinę chloro smarvę, ir sužeidimų požymiai būna pernelyg aiškūs, specifiškai akis ir plaučius veikiantys – ne tiek dusulys, kiek kosulys kraujais. Galų gale, norint pasiekti tokį aukų skaičių, chloro reiktų baisiai daug, dešimčių ar šimtų tonų. Aukos labai gerai žinotų, kas vyko, silpniau sužeisti labai aiškiai papasakotų ir vietas iš kur sklido dujos, ir kaip viskas prasidėjo.
Lieka, galų gale, tik fosgenas (ir difosgenas) – I Pasaulinio karo ginklai, kurie anuomet buvo labai efektyvūs. Pagal poveikio trukmę – itin trumpalaikiai (dujiniai), todėl karštu ir smarkiai vėjuotu oru jau po keliolikos minučių gali nelikti jokių pėdsakų. Tačiau čia, iš esmės, nesueina galai su aukų simptomatika: fosgeno atveju pažeidimai išsivysto lėčiau, o daliniai pažeidimai linkę atsiskleisti tik po kelių valandų ar netgi dienų. Tipiškai – kaip plaučių uždegimai, kurie pavirsta ištisiniu kosėjimu kraujais, o dar paskui – mirtimi.
Fosgeno paternas – nedidelė dalis miršta beveik išsyk, o kita dalis kelias valandas nejaučia jokių ryškesnių apsinuodijimo požymių, jaučiasi lyg pakvėpavo šlykštyne, o paskui viskas praėjo. Po kelių valandų antroji dalis žmonių pradeda jaustis prasčiau, o per dieną-dvi viskas pereina į staigių plaučių uždegimų, o paskui ir mirčių bangą.
Tipiškas aukų elgesio paternas – gali apytiksliai papasakoti, kada jautė nelabai aiškų pūvančio šieno ar panašų kvapą, pasikeitusį skonį burnoje (itin ryškus indikatorius – rūkalų skonis – tai naudota tikslingai I Pasaulinio karo metais), gali papasakoti gana daug smulkmenų apie tai, kas vyko cheminės atakos metu, susieti vėlesnį savijautos pablogėjimą su chemine ataka, neturi pastebimų psichikos sutrikimų, kurie trukdytų atsiminti.
Vienintelė versija, kuri bent minimaliai atitiktų oficialią Rusijos ir Sirijos poziciją, kad esą susprogdinti cheminių ginklų sandėliai, priklausę kažkuriems sukilėliams – kad sukilėliai naudojo fosgeną. Tačiau šiuo atveju neturėtų būti ilgalaikių staigių dalinių sužeidimų (t.y., visokie gyvi, bet negalintys vaikščioti, patiriantys konvulsijas ar kvėpavimo sutrikimus, o taip pat neturėtų būti jokių ten vyzdžių susiaurėjimų, kurie ištisai matomi. Taip pat neturi būti ir sužeistųjų su sąmonės sutrikimais ir koma, ką šiuo atveju matome labai aiškiai, kaip tipinį sužeidimą.
Žodžiu, aš pat sakyčiau, kad Rusijos pateikta versija yra maždaug kokiais 5% įtikėtina, bet tokiu atveju turi atsirasti nemažai sužeistųjų nuotraukų, kur jokių susiaurėjusių vyzdžių nesimato, o paskui – ir krūvos karščiuojančių ir mirštančių dėl sutrikimų, primenančių itin sunkius staigius plaučių uždegimus. T.y., antra žuvusiųjų banga turi pareiti per dieną ar kelias po cheminės atakos – o to vis dar nesimato. Kas svarbiausia, toji antra banga gali būti netgi ir didesnė, nei pirmoji, išsyk mirusiųjų.
Ir kas dar svarbiau – kadangi didesnė dalis fosgeno atakos aukų turėtų likti bent kelias valandas apysveikiai, turėtume turėti labai daug kuo aiškiausių į video įrašytų pasakojimų apie tai, kaip ta cheminė ataka įvyko. Šiuo atveju, kaip ir 2013, matome priešingą procesą: visi kas matė, yra arba negyvi, arba tokioje sunkioje būklėje, kad kalbėti negali ir gal būt niekada ir nebegalės, net jei liks gyvais.
Išvados apie cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje
Pagal tuos paternus, kurie kol kas matomi, nėra jokių požymių, kad buvo naudotas fosgenas ar difosgenas, o jau juo labiau kad buvo naudotas ipritas – kol kas vienintelė chemija, kuri prieinama ISIS.
Visi turimi faktai visiškai akivaizdžiai rodo, kad vėl panaudotas zarinas, ir dėl tų atakų atsakinga Sirijos valdžia, kuri jau buvo pažadėjusi cheminių ginklų nenaudoti. Vietose, kur buvo disperguojamas cheminis agentas, randami nedideli, kelių dešimčių centimetrų paviršiniai asfalto pažeidimai – tai irgi atitinka 2013 metų požymius – aną kartą dispersijos sistemos paliko irgi panašius pažeidimus.
Negana to, matosi ir labai specifiškas panaudojimo paternas – ne pavienis cheminis ginklas, o kombinavimas iš gana masyvių bombardavimų/apšaudymų ir cheminio ginklo. Tai labai smarkiai sumažina galimybes identifikuoti cheminio ginklo naudojimą, o kartu leidžia atakuoti žmones, kurie pasislėpę nuo bombardavimų ar apšaudymų uždangose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ginklas buvo panaudotas, derinant su Rusijos vykdomais kariniais veiksmais.
Negana to, kai kurie požymiai (kvapo nebuvimas ir gana aukštas efektyvumas – t.y., nedegradavusios, aktyvios medžiagos) leidžia spėti, kad buvo panaudotas visiškai šviežiai pagamintas cheminis ginklas – t.y., jau su Rusijos priežiūra, kurią šioji žadėjo vykdyti, užtikrindama, kad Assado režimas cheminio ginklo nebenaudos. T.y., turime netiesioginius požymius, kad cheminė ataka galėjo būti surengta netgi su Rusijos karinių patarėjų priežiūra.
Trumpai tariant, mintys man čia kyla negeros. Daug blogesnės, nei tuo atveju, kuris buvo 2013 metais.
rokiskis.popo.lt
