Vokietija imasi aktyvesnio vaidmens tarptautinėje politikoje: ji pasiruošusi tiekti ginklus prieš ISIS islamistinį judėjimą kovojantiems kurdams Irako šiaurėje. Gynybos ministrė Ursula von der Leyen neatmeta galimybės ginklus siųsti ir Ukrainai. Taip pat patikino: jei prireiks, Vokietija gins Baltijos šalis.
Prancūzijos prezidentas F. Hollande interviu dienraščiui „Le Monde“ vakar teigė, kad pavojus, kurį Vakarams kelia ISIS Irake yra didesnis, nei „Al Qaeda“ grėsmė 2001 m. Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas W. Steinmeieris Berlyne pranėšė, kad Vokietija yra iš esmės pasiruošusi siųsti ginklus kurdams Irako šiaurėje, tačiau sprendimas dar nėra patvirtintas.
Gynybos ministrė Ursula von der Leyen sakė, kad kitos savaitės metu bus nuspręsta, kokius konkrečiai ginklus siųsti būtų „prasmingiausia ir atsakingiausia“, o galutinis sprendimas bus priimtas kitą trečiadienį. „ISIS teroristai privalo būti sustabdyti“ – Vokietijos ryžtą užtikrino U. von der Leyen.
Pasyvi Vokietijos laikysena – jau praeitis?
Iš tiesų, didžiausią kontroversiją Vokietijos viešojoje erdvėje šis sprendimas kelia dėl to, kad Vokietija jau įprato laikytis nuošaliau tarptautinių konfliktų ir dažniausiai aktyviais veiksmais neparemti jokios pusės – ryškiausias pavyzdys buvo G. Schroederio Vokietijos atsisakymas paremti G. Bushą ir T. Blairą rengiant invaziją į Iraką.
Patys vokiečiai tai jau vadina „susilaikymo kultūra“. Šiandien U. von der Leyen interviu dienraštyje „Die Zeit“ kritikavo tokią Vokietijos ligšiolinę laikyseną: „Mes turime suvokti išaugusį savo šalies ekonominį ir politinį vaidmenį. Taip pat ir mūsų partneriai tikisi, kad mes prisidėsime“ – sakė Vokietijos gynybos ministrė.
„Svarbesnis klausimas nei kokius ginklus tiekti ir ar išvis juos tiekti, yra pasirengimas šalin numesti visus tabu ir atvirai diskutuoti. Šioje vietoje dabar ir esame“ – teigė ministrė apie pačių vokiečių požiūrio kaitą į Vokietijos tarptautinį vaidmenį.
Tokios pozicijos jau laikosi ir užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris, tuo pykdydamas daugelį savo bendrapartiečių socialdemokratų – ši partija tradiciškai visada pasisakydavo už Vokietijos nesikišimą į jokius tarptautinius konfliktus. „Mūsų šalis yra šiek tiek per daug svarbi, kad tiesiog komentuotų tarptautinę politiką iš užribio linijos“ – neseniai vykusio partijos susirinkimo metu sakė jis.
Pažadėjo pagalbą Baltijos šalims
Tame pačiame interviu U. von der Leyen neatmetė galimybės, kad Vokietija tieks ginklus ir prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose kovojančiai Ukrainai. Tačiau esą toks sprendimas negali būti priimtas „automatiškai“, ir apie „kiekvieną Vokietijos įsitraukimą bus sprendžiama atskirai“.
Palietusi Ukrainos temą, Vokietijos gynybos ministrė prakalbo ir apie Lietuvą, Latviją ir Estiją. „Jeigu Rusija juos užpuls, mes būsime jų pusėje. Jeigu rimtų įvykių atveju paliksime Baltijos šalis likimo valiai, NATO žlugs“ – patikino U. von der Leyen.
