Gruodžio 9-ąją sporto namuose „My Hero!“ bus surengtas penktasis veganų festivalis „Vegfest LT“. Šventės organizatoriai žada ne tik gausų aplinkai ir gyvūnams draugiškų, veganiškų prekių pasirinkimą, bet ir įdomių bei naudingų paskaitų veganizmo temomis. Nors populiarus, kaip niekada iki šiol, veganizmas daugeliui vis dar sukelia nemažai klausimų. Vieni tokį gyvenimo būdą laiko madingu jaunimo judėjimu, kitiems – tai sveikatą tausojantis mitybos pasirinkimas, tretiems – nei viena, nei kita. Keturi pranešėjai: Dario Martinelli, Ants Haavel, Mike Hill ir Paulius Jaruševičius paskaitose apžvelgs įvairius veganizmo aspektus ir stengsis nutraukti veganus supantį mitų ir neteisingų įsivaizdavimų šydą.
Kur kas daugiau nei mada
Tikra tiesa tai, kad vegetarų ir veganų skaičius per pastaruosius metus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išaugo eksponentiškai, tačiau tokį gyvenimo būdą vadinti tik mada neteisinga. Paskaitą „Veganizmas: idėja ir idealas“ festivalyje skaitysiantis knygų autorius, Kauno technologijos universiteto profesorius italas Dario Martinelli tikina, kad nors „vegano“ sąvoka apibrėžta palyginti neseniai (1944m.), šitoks gyvenimo stilius gyvavęs ir anksčiau. Profesorius vardija pirmuosius veganus: Pitagorą, Porfirį, Leonardą da Vincį ir kitus ir sako nesistebintis, kad tai – iki šių dienų žinomi, savo amžininkus pralenkę asmenys. „Žmonijos istorija akivaizdžiai parodo, kad kuo labiau vystomės, tuo empatiškesni tampame“ – D. Martinelli nuomone veganizmas yra neišvengiama visuomenės judėjimo didesnio civilizuotumo link dalis. Akademikui antrina Europos gyvensenos medicinos profesionalų asociacijos prezidentas, sveikos mitybos ekspertas Paulius Jaruševičus, sakydamas, kas veganizmas yra anaiptol ne mada, bet racionalus žmonijos sąmoningėjimo procesas.
Augalinė mityba ir veganizmas nėra tas pats
Donald Watson 1944-aisiais pirmąsyk pavartojo sąvoką „veganizmas“ apibūdindamas jį kaip žmogaus gyvenimo neišnaudojant gyvūnų doktriną. D. Martinelli siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad toks įvardyjimas akcentuoja ne mitybą ar sveikatą, bet visų pirma – etiką. „1960-aisiais, įkurta ir Amerikos veganų asociacija“ – pasakoja profesorius, anot jo, apibūdindmami veganizmą asociacijos nariai vartojo sanskrito kalbos žodis Ahimsa, reiškiantį „be žalos“. „Veganas – tai žmogus, kuris nežaloja. Toks apibūdinimas man labai patinka!” – sako D. Martinelli.
Taigi, nors veganizmas dažniausiai siejamas su mityba, toks požiūris neatspindi tikrovės. „Veganizmas – kur kas daugiau nei dieta, tai gyvenimo būdas, filosofija, sąmonės būsena“ – Dario pritaria ir verslininkas iš Didžiosios Britanijos Mike Hill, festivalyje skaitysiantis paskaitą „Kaip įkurti ir vystyti veganišką verslą“. „Augalinė mityba tėra mityba, ji kitų gyvenimo sričių neliečia. Esu veganas, nes manau, kad svarbu kaip įmanoma sumažinti ir kitų savo gyvenimo sričių daromą neigiamą įtaką gyvūnams ir visai planetai. Pavyzdžiui odos pramonė yra neatsiejama nuo mėsos pramonės, viena neegzistuotų be kitos, taigi, jei nepalaikote mėsos verslo, derėtų atsisakyti ir jo subproduktų.“ – sako verslininkas. „Mano pasirinkimo būti veganu pagrindinė priežastis tikrai yra etika“, – tikina ir profesorius D. Martinelli.
Ants Haavel / Organizatorių archyvo nuotr.
Planetos gerovė – mūsų rankose
Trečiasis pašnekovas – žymiausias Estijos akių chirurgas Ants Haavel šalia kitų priežasčių rinktis veganišką gyvenimo būdą įvardija ir aplinkosaugos problemas: „Veganizmas daro didžiulę įtaką planetai ir aplinkai. Ko vertas, vien faktas, kad 51% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra išskiriamos gyvulininkystės pramonės, o viena karvė biologinių taršalų išskiria tiek, kiek penkiasdešimt žmonių.“ Mike Hill teigia, kad net toks maistas kaip šaldyta pica, pagaminus ją be gyvūninių ingredientų, aplinkai kenkia gerokai mažiau: „Suskaičiavome, kad mūsų gaminamos picos, net specialiai nesistengiant, palieka tik 46% įprastinių picų gamybos paliekamų šiltnamio dujų“. Pauliaus Jaruševičiaus nuomone, žmonija tiesiog neišgyvens maitindamasi mėsa. Gyvulininkystė smarkiai prisideda prie ozono sluoksnio ardymo ne tik dėl šiltnamio efekto dujų, bet ir dėl milžiniškais tempais kertamų miškų, kurių plotai paverčiami ganyklomis arba užsodinami pasėliais fermų gyvūnų maistui. Ekspertų iš „RainforestAlliance“ teigimu, daugiau nei 500 kvadratinių atogrąžų miškų kilometrų yra iškertama ir daugiau nei 100 gyvūnų, paukščių, augalų ir vabzdžių rūšių yra išnaikinamos vos per vieną vienintelę dieną. Mėsos ir pieno pramonė yra didelės šių gąsdinančių skaičių dalies priežastis.
Veganai už gyvūnų teises
Kalbant apie veganizmą sunku nepaliesti gyvūnų teisių temos. Profesoriui Dario Martinelli moralinės veganizmo priežastys yra svarbiausios: „Nesupraskite manęs klaidingai: džiaugiuosi, kad veganiškas gyvenimo būdas yra ir sveikesnis, bet aš ne dėlto veganas“ – sako jis ir prideda manantis, kad tai, kaip šiandien elgiamasi su gyvūnais ir gamta neturi nieko bendra su civilizuoto elgesio supratimu: „Norėčiau šiuo klausimu būti diplomatas, bet atleiskite, negaliu: nužudyti tūkstančius gyvūnų per vieną sekundę nėra civilizuota – taškas“. „Tiek daug kančios ir išnaudojimo vyksta šioje (gyvūninio maisto – aut. p.) pramonėje, kad perskaitę apie tai nors knygą („Farmageddon“, „The Food Revolution“) ar pažiūrėję filmą („Cowspiracy“, „Earthlings“) pasijusite bejėgiai ir nuvilti“ – sako Ants Haavel, ir išties jo paminėti dokumentiniai filmai sukrečia jau nuo pirmų kadrų. „Kiekvienas jaučiantis ir mąstantis padaras (kiekvienas gyvūnas) privalo turėti nepažeidžiamą teisę į savo pačių gyvenimą ir galimybę su savo gyvenimu daryti ką tik nori, elgtis pagal savo pačių prigimtį, gyventi savo teritorijoje ir t.t.“ – sako Dario Martinelli. Nors, akademiko nuomone, gyvūnų situacija šiandien itin skaudi, tačiau nuolat augantis žmonių sąmoningumas jam suteikia optimizmo: „Žinau, sunku, bet tikrai tikiu, kad vieną dieną visi žvelgdami atgal, matydami, kaip baisiai elgėmės su gyvūnais, lygiai kaip šiandien baisėdamiesi vergove ar holokaustu, klausime savęs, kaip galėjome taip elgtis? Kas mums šovė į galvas?“
Veganinė mityba ir pilnavertė, ir sveika
P. Jaruševičiui augalinė mityba yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. „Amerikos dietologų asociacija subalansuotą veganišką mitybą pripažino tinkamą net nėščiosioms ir kūdikiams“ – sako gyvensenos medicinos ekspertas, paneigdamas mitą, esą augalinė dieta tinkama tik nedidelei žmonių grupei. Tokia pat nuomonė išsakoma ir Pasaulio sveikatos organizacijos, Kanados dietologų asociacijos ir kitų gerbiamų sveikatos organizacijų pranešimuose. „2014 metais paskelbtų tyrimų duomenys rodo, kad veganai yra mažiau nutukę, rečiau miršta nuo širdies ligų, serga antrojo tipo cukriniu diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis.“ – tęsia P. Jaruševičius. Jo nuomone, nors lygybės ženklo tarp augalinės dietos ir sveikos mitybos dėti negalima, dėmesingai rinkdamiesi augalinius maisto produktus tikrai išsaugosime sveikatą ir gerą savijautą, išsigydysime kai kuriuos, net ir sunkius negalavimus. Paulius vis dėlto ragina į mitybą nežvelgti atmestinai, ne tik visavalgiai, bet ir veganai, nesirūpindami tuo, ką valgo, gali smarkiai pakenkti sveikatai. Gyvūnių produktų vartojimas daugiausia susijęs su lėtinėmis ligomis, o augalinės dietos specifika kiek kitokia: „Daugiausia tai, su nepakankama, nepilnaverte mitybą susiję negalavimai – tai mažakraujystė, riebalų (įskaitant Omega 3), B12 ir D vitaminų trūkumas, per mažas kalorijų, per didelis cukraus ir kitų lengvai įsisavinamų angliavandenių kiekis. Ląstelienos, folio rūgšties, vitaminų C, E ir magnio veganai dažniausiai gauna pakankamai.“ „Galima būti 100% veganu, bet vis tiek maitintis siaubingai – valgyti vien skrudintas bulvytes ir gerti limonadą. Aš visada rekomenduoju vartoti kuo daugiau tikro, kuo mažiau apdirbto maisto. Užaugs sparnai, pamatysite, prie tradicinės mitybos grįžti nebenorėsite!”– pritaria ir daktaras A. Haavel. Paklaustas, į ką sudarant mitybos planą būtina atkreipti dėmesį veganams, pirmiausia gydytojas ragina pasirūpinti maisto įvairove: „Nesimaitinkite vien nuobodžiais makaronais, juolab šlamštmaisčiu.“Nuolatiniai neišmanėlių klausimai apie baltymų ir kalcio trūkumą veganinėje mityboje chirurgui kelia tik šypseną: „Na, jei pastarąjį trisdešimtmetį būtumėte gyvenę pusbadžiu, turėtumėte retą metabolinį sutrikimą arba valgytumėte išimtinai tik šlamštmaistį, tuomet šių medžiagų gal ir galėtumėte pritrūkti. Vis dėlto jei valgote tikrą, pilnavertį maistą, privengiate aliejų ir pusfabrikačių, esate saugūs. Tik štai vitamino B12 kiekius reiktų pasitikrinti, jo neretai pritrūksta tiek visavalgiams tiek ir veganams.“ Vitaminas B12 natūraliai gaminasi dirvoje, tačiau visi vaisiai ir daržovės šiandien prieš pasiekdami parduotuves yra kruopščiai perplaunami – šio vitamino ant jų beveik nelieka. Abu pašnekovai siūlo pavartoti papildų ar B12 praturtintų maisto produktų.
Mike Hill / Organizatorių archyvo nuotr.
Atsisakyti mėgstamų patiekalų nebūtina
Nors veganizmas daugeliui asocijuojasi su ribota, nuobodžia mityba, visi pašnekovai tokią nuomonę vieningai paneigia. Lietuvoje gyvenantis Dario Martinelli džiaugiasi vis augančių augalinio maisto restoranų ir užkandinių skaičiumi, bei gausiu produktų pasirinkimu prekybos centruose. „Lietuvos prekybos centruose pilna daržovių, ankštinių ir grūdų. Mane visad prajuokina visavalgiai, sakantys, kad veganu negali būti, nes nėra ką valgyti.“ Profesorius sutinka, kad prieš dešimtmetį restoranuose ar užkandinėse kildavo problemų, tačiau šiandien veganiškų patiekalų siūlo beveik visos maitinimo įstaigos, o jei specialaus meniu nėra, visuomet galima paprašyti kokį patiekalą „veganizuoti“. Ants Haavel tikina, kad jam, kaip ir daugeliui, tapus veganu atsivėrė naujas kulinarinis pasaulis: „Tapus veganu, nusprendus maitintis augalais, gyvenimas pasidarė įdomesnis. Automatiškai kokie 95% maisto, prie kurio buvome pripratę anksčiau, dingo.“ Chirurgas teigia, kad augalinė mityba teigiamai pakeičia požiūrį į maistą apskritai, vyras sako, esą atsisakius gyvūninių produktų neišvengiamai imama atidžiau stebėti etiketes, domėtis produktų sudėtimi, maisto gamybos ir auginimo procesais. „Vienintelis minusas tai, kad veganiškas maistas labai įvairus, todėl visiems augaliniams receptams išmėginti laiko nepakaks!”- juokauja gydytojas.
„One Planet Pizza“ įkūrėjas Mike Hill neigia mitą, jog ėmus maitintis veganiškai teks pamirši pamėgtą patogų maistą. Nors šaldytų veganiškų picų kompaniją jis ikūrė prieš kiek mažiau nei metus, jos gaminama produkcija jau dabar yra graibstyte graibstoma.“Gaminame trijų sūrių Margaritą, Grybų puotą, Havajietišką picą ir Viduržemio jūros daržovių picas, visos pagamintos su įvairiausiais veganiškais sūriais ir augaliniu kumpių, kurį gamina mūsų draugai „Bute Island“ ir kokios jos visos skanios! Negana to, sūrius ir mėsas pakeitus augalinėmis alternatyvomis, gerokai sumažėjo riebalų kiekis – picos tapo kur kas sveikesnės.“
Būti veganu šiandien paprasčiau nei bet kada
Ne tik augantis veganiško maisto pasirinkimas prekybos centruose ir restoranuose lengvina veganų gyvenimą. „Prieš 34 metus, kai tapau veganu, buvo tikrai kur kas sudėtingiau“, – sako verslininkas M. Hill. „Šiandien esama tokio gausaus pasirinkimo ką valgyti, rengtis, avėti ir t.t. Bet svarbiausias yra informacijos kiekis, tai jis padeda žmonėms pasikeisti. Prieš dvidešimtmetį taip nebuvo, šia tema tebuvo kelios knygos. Dabar esama daugybė leidinių, renginių, o kur dar palaikymo grupės, kuriose galima dalintis patirtimis ir patarimais“. M. Hill antrina ir D. Martinelli:„Manau, kad žmonės šiandien tiesiog daugiau žino. Yra daugiau informacijos, matomumo: užtenka vieno mygtuko paspaudimo pasidalinti vaizdo įrašu, nebereikia kopijuoti ir dalinti kasečių. Pasaulis visai kitoks.“
