Panevėžio „Lietkabelio“ komanda šeštadienį pradės Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) atkrintamąsias kovas maču namuose su „Šiauliais“.
Pernai pirmosios ketvirtfinalio rungtynės sukūrė gražiausią LKL sezono momentą – Gintaras Leonavičius tritaškiu paskutinę sekundę išplėšė pergalę prieš Prienų–Birštono „Vytauto“ ekipą ir įsibėgėję panevėžiečiai nukeliavo iki pat didžiojo finalo.
Šiemet „Lietkabelio“ laukia dar rimtesnis varžovas, kuris pastaruoju metu žaidžia pakiliai ir yra ambicingai nusiteikęs pasiekti pusfinalį. Apie seriją su „Šiauliais“ „kklietkabelis.lt“ kalbino Kšištofą Lavrinovičių.
– Ar sutinkate su tuo, kad didesnė atsakomybė slegia tą komandą, kuri žaidžia pirmąjį mačą namuose?
– Taip, nes pirmas mačas pats svarbiausias. Pirmas laimėjimas labai daug gali lemti. Jeigu pralaimi namuose, tuomet nelabai gerai.
– Ar neišgąsdino tas pralaimėjimas Šiauliuose?
– Ne tiek pralaimėjimas gąsdina, bet faktas, jog visą sezoną žaidžiame banguotai. Galvoju, kad reikia susikoncentruoti ir parodyti geriausią savo krepšinį tam, jog nugalėtume „Šiaulius“.
– Laurynas Birutis tapo sezono MVP. Pelnytai atiteko jam šis prizas?
– Tikrai pelnytai. Asmeniškai sveikinu jį su šiuo laimėjimu. Džiaugiuosi dėl Lauryno. Su juo buvau rinktinėje, todėl žinau, koks jis puikus vyrukas bei talentingas krepšininkas.
– „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ – tokį plakatą sukūrė „Šiauliai“. Ką manote?
– Nekreipiu į tokį dalyką dėmesio, nes čia yra marketinginiai dalykai – reikia pritraukti žiūrovus į sales. Aš koncentruojuosi rungtynėms ir nesigilinu į tai, kas ką rašo bei sako.
– O LKL yra vietos senukams?
– Tikrai yra. Amžiumi tikrai jau ne jaunas esu. Kiek dar turiu, tiek atiduosiu aikštelėje. Vertins tada jau specialistai. Aš darau savo darbą. Motyvacijos laimėti dar turiu.
– Brolis minėjo, kad reguliaraus sezono pabaigoje komandai galbūt stigo motyvacijos. Atkrintamosiose galime tikėtis pamatyti kitokį „Lietkabelį“?
– Tikiuosi, to mes ir siekiame. Visa komanda supranta, kad dabar yra toks momentas, kai reikia rodyti geriausią krepšinį. Reikia žaisti taip, jog po rungtynių pridėjęs ranką prie širdies galėtum pasakyti, jog atidavei viską.
