Jonas Valančiūnas / Juliaus Kalinsko nuotr. (ELTA)

Pasiruošimas pasaulio krepšinio čempionatui įgauna pagreitį, o Lietuvos krepšinio rinktinė vis dar ieško kelių link geresnio žaidimo. Per iki šiol sužaistas septynias draugiškas rungtynes kyla daugiau klausimų nei atsakymų, o jau pirmasis rinktinės išbandymas lauks kitą penktadienį, kai čempionato starte lietuviams iššūkį mes Egipto rinktinė. Azijoje vyksiančiame turnyre lietuvių lauks didelis iššūkis su nukraujavusia sudėtimi pasiekti gerą rezultatą. Todėl apžvelkime dabartinį rinktinės paveikslą ir perspektyvas čempionate.

Ketvirtadienį į Aziją išvykusi rinktinė jau spėjo sužaisti septynias draugiškas rungtynes, iš kurių sugebėjo iškovoti keturias pergales. Rinktinė galinėjosi su tokiais varžovais kaip Prancūzija, Suomija ar Sakartvelas. Tose rungtynėse buvo galima įžvelgti tiek teigiamu, tiek neigiamų rinktinės žaidimo aspektų. Todėl būtų verta išskirti kiekvieną galutinį rinktinės dvyliktuko žaidėją ir aptarti kiekvieno pasirodymą iš sužaistų draugiškų rungtynių.

Pirmiausiai apžvelkime įžaidėjų grandį. „Barcelona“ komandos įžaidėjui Rokui Jokubaičiui šis čempionatas bus bene rimčiausias išbandymas krepšininko karjeroje, kuris parodys jo galimybes ir efektyvumą būnant pagrindiniu aikštės generolu. Draugiškų rungtynių cikle Rokas išsiskiria savo rezultatyviais perdavimais ir dviženkliu rezultatyvumu. Tačiau akis labiausiai rėžia klaidų skaičius. Vidutiniškai po 2.2 karto per draugiškas rungtynes klystantis žaidėjas dažnai susidurdavo su varžovų spaudimu ir kibia gynyba, kuri išmušdavo iš pusiausvyros ir priversdavo ne tik Roką, bet ir atsarginį komandos įžaidėją Vaidą Kariniauską prarasti ar netiksliai perduoti kamuolį komandos draugams. Turbūt daugiausiai kritikos strėlių ir sulaukė Vaidas, kuris prieš talentingesnes komandas susidurdavo su problemomis persivarant kamuolį ir laiku atiduodant perdavimą komandos draugui. Įžaidėjas dažnai perlaikydavo kamuolį, o tai lemdavo nekokybiškus metimus ar bandymus nusistumti žaidėjus. Tai dažniausiai nepasiteisindavo ir sukeldavo šiek tiek stagnacijos puolime. Būtent dėl to, abiem įžaidėjams kuo labiau sumažinti klaidų skaičių ir dar daugiau dalintis kamuoliu, o puolime stengtis atlikti labiau paruoštus metimus.

Vyrų rinktinės kontrolinės rungtynės Lietuva – Pranzūzija / Andriaus Ufarto nuotr. (ELTA)

Toliau pereikime prie atakuojančių gynėjų ir lengvųjų kraštų. Čia Kazys Maksvytis pasirinkimų turės daug ir rotuoti žaidėjus nebus didelė problema. Pradėkime nuo Tomo Dimšos, kuris į rinktinę atvyko po šią vasarą jam atliktos operacijos. Draugiškose rungtynėse žaidėjas yra toli nuo savo galimybių ribų ir statistiškai neparodo to, ką nuolat darydavo klubinio sezono metu. Vidutiniškai vos 4 taškus per rungtynes renkantis žaidėjas retokai meta į krepšį ir vengia imtis iniciatyvos. Galbūt žaidėjui dar reikia laiko įsivažiuoti ir atsigauti po reabilitacinio laikotarpio. Čempionate Tomas bus svarbus žaidėjas tiek puolime, tiek gynyboje, o prireikus situacijai galės atkarpomis persivaryti kamuolį į kitą aikštės pusę taip leidžiant įžaidėjams pailsinti kojas. Tikėkimės, jog Tomas čempionate pajus žaidimo ritmą ir dar efektyviau galės atakuoti iš distancijos bei pridės prasiveržimų arčiau krepšio.

Panašios rolės tikimasi ir iš Margirio Normanto, kuris yra kažkiek panašus į Tomą Dimšą, tačiau turi šiek tiek geresnę gynybą ir stiprų charakterį. Žaidėjas gali įsikibti į varžovą ir jo nepaleisti visas 24 sekundes. Iki šiol sužaistose rungtynėse Margiris per daug neišsiskyrė iš kitų žaidėjų, tačiau čempionate jis taip pat bus svarbus žaidėjas. Pagerinus pataikymo procentą iš toli Margiris galėtų tapti solidžiu žaidėju kylančiu nuo suolo ir su savo energiją pridėtų daug naudos rinktinei pasaulio čempionate.

Ignas Brazdeikis / Andriaus Ufarto nuotr. (ELTA)

Kaip antru svarbiausiu žaidėju rinktinėje yra įvardijamas Ignas Brazdeikis. Draugiškose rungtynėse žaidėjas renka dviženklį taškų skaičių, tačiau dažnai perlaiko kamuolį. Ignas dažnai renkasi žaisti izoliacinį krepšinį ir vienas prieš vieną bando apeiti varžovus. Tai ne visada pavyksta, o gynyboje žaidėjas taip pat kol kas neblizga. Susidaro įspūdis, jog Ignas dar nėra įgavęs optimalios sportinės formos ir dar yra per daug atsipalaidavęs. Čempionate iš Igno reikės gerų sprendimų puolime ir geresnio kamuolio dalinimosi. Jei tai neįvyks, opcijų puolime bus vis mažiau ir nugalėti stipresnius varžovus bus be proto sunku.

Turbūt labiausiai lauktas ir daugiausiai intrigos kėlęs žaidėjas Deividas Sirvydis sugebėjo prasimušti į pagrindinį 12-uką. Rezervinėje rinktinėje užsirekomendavęs žaidėjas buvo pakviestas į pagrindinę rinktinę, kur per sužaistas rungtynes demonstravo puikų pataikymą iš toli. Kildamas nuo suolo Deividas gali nedvejodamas išmesti staigius tritaškius ir tam tikrose rungtynėse pastūmėti Lietuvos rinktinę link pergalės. Nors žaidėjas nėra pats geriausias gynybos specialistas, tačiau spausdamas kamuolį jis gali perimti kamuolius ir nubėgti į greitą puolimą. Jei Deividas išlaikys stabilius procentus metant iš trijų taškų zonos, jo svarba čempionate išaugs ir galbūt jam pavyks nustebinti daugelį žmonių savo puikiais pasirodymais.

Toliau pereikime prie žaidėjų, kurie gali žaisti tiek trečiu, tiek ketvirtu numeriu. Ilgametis rinktinės žaidėjas ir veteranas Mindaugas Kuzminskas džiaugiasi galėdamas atvykti ir būti rinktinėje. O aš kaskart atvažiuodamas suprantu, kad liko laiko vis mažiau. „O kai lieka vis mažiau, vis labiau nori atvažiuoti, nes negali žinoti, kada tai baigsis. Aš džiaugiuosi čia būdamas“, – sakė krepšininkas. Šioje rinktinėje krepšininkas vis dar bus labai svarbus žaidėjas puolime. Draugiškose rungtynėse Mindaugas renka po 10,8 taško, o tai yra trečias geriausias rezultatas tarp visų rinktinės žaidėjų. Tritaškiai metimai, centravimas prieš žemesnius žaidėjus ir daug kitų privalumų galintis duoti žaidėjas yra puikus pavyzdys jaunesniems rinktinės žaidėjams. Čempionate iš žaidėjo vis dar tikimasi sulaukti puikių pasirodymų puolime. Tuo tarpu skaičių puolime pasigendama iš kito rinktinės žaidėjo Tado Sedekerskio. Puolime visą karjerą įspūdingų skaičių nerodęs puolėjas visada buvo vertinamas dėl savo darbo gynyboje. Tačiau ir tai nebuvo pati stipriausia žaidimo dalis per sužaistas draugiškas rungtynes. Tadas dažnai pasimesdavo komandinėje gynyboje ir dėl to jo žaidimo laikas aikštelėje su kiekvienomis rungtynėmis nuolat mažėdavo. Pridėjus daugiau metimų iš distancijos ir pagerinus gynybą šis žaidėjas gali tapti dar efektyvesniu ir stabilesniu rotacijos krepšininku čempionate.

Tadas Sedekerskis / Juliaus Kalinsko nuotr. (ELTA)

Bene geriausiu metiku iš toli šioje rinktinėje yra įvardijamas Eimantas Bendžius. Šis ketvirtos pozicijos žaidėjas draugiškose rungtynėse meta daug tolimų metimų ir tai daro pakankamai geru procentu. Beveik dviženklį taškų vidurkį renkantis krepšininkas tapo itin svarbiu ginklu puolime, kuriam prametus keletą metimų kartais atsiranda problemų rinkti taškus. Dėl to Eimanto pataikymas iš toli čempionate gali lemti labai daug ir tam tikrose rungtynėse gali padėti atvesti komandą į pergalę.

Galiausiai pereikime prie priekinės linijos. Į galutinį dvyliktuką patekęs Gabrielius Maldūnas prieš metus tikriausiai nebūtų pagalvojęs, jog jau 2023 m. pasaulio krepšinio čempionate vilkės Lietuvos rinktinės marškinėlius. Ketvirtoje ir penktoje pozicijoje galintis žaisti aukštaūgis gali pasiūlyti mobilumą gynyboje ir tuo turi pranašumą prieš kitus du rinktines centrus. Žaidėjas gali keistis ginamaisiais ir gerai gintis „step out’u“, kuriuo metu centras šiek tiek priartėja prie varžovų komandos gynėjo ir bando sudaryti spaudimą gynėjui ir jo pasirinkimams puolime. Puolime Gabrielius nepasižymi efektyviu žaidimu ir nemetą tritaškių metimų. Tačiau tai nesutrukdytų žaidėjui gauti tam tikrą rolę pasaulio čempionate, kur reikiamais momentais žaidėjas galėtų būti metamas į aikštę apsiginti prieš mobilius žaidėjus.

Donatas Motiejūnas / Juliaus Kalinsko nuotr. (ELTA)

To taip efektyviai negalėtų padaryti pagrindinis rinktinės centras Jonas Valančiūnas. Rinktinės kapitonas ir senbuvis šioje komandoje bus numeris vienas pasirinkimas puolime. Puolime galintis dominuoti aukštaūgis jau ilgus metus įrodinėja, jog yra dominuojanti jėga tiek už Atlanto, tiek rinktinių turnyruose. Draugiškose rungtynėse Jonas tradiciškai išlieka rezultatyviausiu žaidėju. 15,5 taško ir 25,3 naudingumo balo renkantis centras artėjančiame čempionate turės rinkti daug taškų ir būnant aikštelėje tuo kompensuoti savo problemas gynyboje. Jonas niekada nebuvo vertinamas kaip geras žaidėjas gynyboje ir tai dažnai keldavo tam tikrų problemų ypatingai tuomet, kai centrui reikia gintis vadinama „drop“ gynyba. Tokiais atvejais centras lieka baudos aikštelėje ir nekyla arčiau varžovų gynėjo, kuris išlindęs iš užtvaros gali vidutiniais metimais bausti priešininkų komandą. Panašiai yra ginamasi ir su kitu rinktinės centru Donatu Motiejūnu. Šis centras taip pat nepasižymi mobilumu ir negali efektyviai keistis ginamaisiais. Draugiškose rungtynėse buvo bandomos įvairios gynybos sistemos šiems aukštaūgiams būnant aikštelėje, tačiau dauguma iš jų neveikė. Nors Donatas gali kažkiek geriau „stepoutuoti“ nei Jonas, sunku pasakyti kuri gynybos sistema yra parankiausia rinktinės centrams. Treneriams lauks didelis iššūkis atrasti būdų kaip sumažinti praleistų taškų skaičių šiems aukštaūgiams būnant aikštėje. Tačiau dviems pagrindiniams rinktinės aukštaūgiams reiktų kuo greičiau įgauti optimalią sportinę formą, nes draugiškose rungtynėse buvo matomas energijos trūkumas. Kaip svarbiu ginklu puolime galėtų tapti tritaškiai metimai, kuriuos abu centrai meta pakankamai geru procentu kaip tokios pozicijos žaidėjams. Tai atvertų daugiau kelių puolime ir paįvairintų žaidimą. Taigi, iš Jono čempionate yra tikimasi dominavimo ir įspūdingų pasirodymų, o Donatas turėtų pridėti aikštės matymo ir savo perdavimais bei žaidimu baudos aikštelėje duoti Lietuvos rinktinei kuo daugiau puolime.

Kazys Maksvytis / Juliaus Kalinsko nuotr. (ELTA)

Apžvelgus rinktinės žaidėjus galima išskirti keletą pastebėjimų apie bendrą komandos veidą ir sritis, kuriose reikia pasitemti. Visų pirma, kaip didžiausia išryškėjusi problema draugišku rungtynių metu yra gynyba. Ši problema jau ne pirmus metus kamuoja rinktinę, o to priežastimi iš dalies tampa žaidimas su netokiais mobiliais centrais. Tačiau ne viskas priklauso nuo aukštaūgių ir tam tikrose situacijose bendra komandinė gynyba tikrai galėtų būti geresnė. Reikia tikėtis, jog trenerių štabas iki čempionato starto dar galės atrasti tam tikrų sprendimų ir įvedus reikiamas korekcijas gynyba bent šiek tiek galėtų pagerėti. Visgi, geras puolimas bus turbūt svarbiausias būdas iškovoti pergales prieš ant popieriaus stipresnes rinktines. Tokios šalys kaip Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Kanada į čempionatą atvyksta savo sudėtyse turėdamos ne vieną aukšto lygio krepšininką, kurie žaidžia už Atlanto ar geriausiose Europos komandose. Nukraujavusi Lietuvos rinktinė turės parodyti itin gerą žaidimą puolime, o draugiškose rungtynėse jau pamatėme daug gerų ir efektyvių idėjų puolime, kurios veikia ir galėtų veikti dar geriau ateityje. Svarbiausia, jog rinktinė atrodo motyvuota ir gerai nusiteikusi čempionato kovoms. Tikėkimės, jog komanda išliks kaip vienas kumštis ir iš čempionato grįš su geru rezultatu.

 

 

 

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: