Komedijos visada užima ypatingą vietą mūsų širdyse, priversdamos mus juoktis ir suteikdamos taip reikalingą pabėgimą nuo kasdienybės ir monotonijos. Tačiau ne kiekviena komedija – šedevras, o kai kurios nesugeba suteikti tikro humoro. Straipsnyje kritiškai panagrinėsime gerai žinomas, bet nejuokingas, šmaikščias, pašiepiančias komedijas.
Nors komedijos praturtina mūsų gyvenimą juoku ir džiaugsmu, ne visi šio žanro filmai sugeba pralinksminti. Skirtumai, dėl kurių komedijos yra arba vertos dėmesio arba nejuokingos, galima paaiškinti paprastai. Priverstinis ir pigus humoras, originalumo stoka, nejautrumas ar įžeidumų lavinos, kitų kino kūrinių parodijavimas, šie bruožai kertiniai – tai prastos komedijos. Mums, kaip komedijų vartotojams, labai svarbu kritiškai analizuoti šiuos trūkumus ir reikalauti iš filmų kūrėjų aukštesnių standartų. Pripažindami veiksnius, lemiančius tam tikrų komedijų žlugimą, galime paskatinti kurti tikresnes, linksmesnes ir įsimintinesnes komedijas ateinančioms kartoms.
10. „Kosminis krepšinis. Nauja era“ (Space Jam: A New Legacy, 2021)
Giliai „Warner Brothers“ „serverio“ gelmėse gyvena piktas, visagalis Dirbtinis intelektas (jį įkūnijo Don Cheadle, dažnai apsirengęs blizgučiais). Tai iš esmės nejuokingas 1996 m. animacinio filmo su Maiklu Džordanu tęsinys, kuriame dabar vaidina NBA superžvaigždė Lebronas Džeimsas ir „Looney Tunes“ personažai, jie patekę į virtualią visatą žaidžia krepšinį prieš ateivių komandą.
Dirbtinio intelekto planas – skaitmeniniu būdu pagrobti Lebroną Džeimsą iš Los Andželo „Lakers“ (Lebronas vaidina pats save) ir paversti „šeimos vyrą, verslininką ir socialinės žiniasklaidos žvaigždę“ „Warner Brothers“ prekės ženklu pažymėtu personažu, kurį būtų galima įtraukti į bet kurią iš esamų frančizių. Norėdamas pabėgti, Džeimsas turi surinkti „Tune Squad“ komandą ir laimėti krepšinio žaidimą prieš savo dvylikametį sūnų Domą (akt. Cedricas Joe), kuris taip pat buvo įtrauktas į serverį (arba virtualią visatą).
Originalusis „Kosminis krepšinis“ buvo sukurtas pagal Džordano televizijos reklamas „Nike“ kompanijai, todėl filme buvo įžvelgta saviironijos gaida. Kita vertus, atrodo, kad tęsinys nuoširdžiai mėgaujasi „WB“ archyvo perdirbimo galimybėmis. Jo elastingi, mylios minutės trukmės animaciniai siužetai įkelia zuikutę Lolą į Stebuklingosios moters pasaulį, o kanarėlę Tvytį ir močiutę išsiunčia į matricą. Atrodo, kad Lebrono Džeimso natūrali charizma turėtų leisti filmui pakilti, bet jį užgriūva lavina dėmesį blaškančių epizodinių vaidmenų ir filmas tiesiog nepasiseka.
9. „Perkūno galia“ (Thunder Force, 2021)
„Perkūno galia“ veiksmas vyksta dabartinėje Čikagoje, kur gyventojai kovoja su 1983 m. kosminių spindulių sprogimo, pavertusio sociopatus ir nusikaltėlius mirtinais piktadariais, turinčiais į superherojus panašių galių, padariniais. Bailūs ir bejėgiai gyventojai juos vadina „piktadariais“.
Nuo to laiko jie kelia chaosą, o paprasti žmonės bejėgiai juos sustabdyti. Tuomet susipažįstame su Lidija (akt. Melissa McCarthy) ir Emilija (akt. Octavia Spencer), geriausiomis draugėmis nuo pat pradinės mokyklos. Vėliau jos daugelį metų gyveno atskirai, bet susivienija kovai su piktadariais, naudodamos Emilijos per daugelį metų trukusį kruopštų procesą sukurtą genetinę sriubą-formulę, kurią galima įšvirkšti „paprastiems“ žmonėms ir suteikti jiems superherojų galių.
Beno Falcone’o parašytas ir režisuotas filmas „Perkūno galia“ taip pat yra savotiška genetinė sriuba, įvairių žanrų mišrainė: bičiulių komedijos, bičiulių dramos, filmai apie mergaites turinčias superherojų galių. Kai prie vairo stovi tokios galingos asmenybės kaip McCarthy ir Spencer, keista, kad didžioji filmo dalis gan inertiška, nuvalkiota ir paprasta.
Kai Lidija ir Emilija po vaikystės grįžta į viena kitos gyvenimą, Emilija jau yra iškilusi į savo srities viršūnę kaip genetikė ir nuosavos įmonės vadovė. Lidija dirba krautuvėje. Kai Emilija nepasirodo vidurinės mokyklos susitikime, Lidijos jausmai sugniuždomi ir ji vyksta į spindinčius Emilijos įmonės biurus, pasiryžusi nusitempti draugę atgal į vakarėlį. Tai vėl jų vaikystė: Emilija buvo stropi, o Lidija – peštukė. Vaikystėje tai veikė, bet ne taip jau gerai, kai tapo suaugusiomis. Lidijai liepiama nieko neliesti biuruose, bet žinoma ji tai padaro ir netyčia įšvirkščia sau pusę superherojaus genetinės formulės, kuri žmogų padaro super, super stiprų. Emilija įsiunta, bet nieko negali padaryti. Ji pasiima kitą genetinės formulės pusę, tą, kuri padarys žmogų nematomą. Ir taip prasideda jų pasaulio gelbėjimo kelionė.
Visa tai labai standartiška ir nė viena iš jų nėra itin įdomi. Žiūrėti, kaip padedamos kompiuterinių vaizdo efektų McCarthy ir Spencer skraido ir sukasi ore, puldamos savo priešus, nėra gero laiko praleidimas. Nors ir aktorės puikiai sutaria ir tai ir traukia… to nepakanka. Kiekvienoje scenoje yra juokingų pokštų, o nusikaltimas, kurį jos tiria lieka šiek tiek nesvarbus. Gerų aktorių nepakanka, kai filmo idėja prasta ir padrika.
8. „Meilės guru“ (The Love Guru, 2008)
Kas yra su Mike’u Myersu ir juokeliai apie penį? Sukūręs klasikinę, juokingą sceną su savo ne visai matomu penio eskizu pirmajame Ostino Pauerso filme, dabar filme „Meilės guru“ jis surenka dar tiek juokelių apie penį, kiek tik gali sugalvoti, ir nė vienas jų nėra juokingas. Šią temą jis papildo nesuskaičiuojama daugybe kitų siaubingų momentų, susijusių su tuštinimusi ir kurtinančiu dujų išleidimu. Ir nepamirškime dramblių sekso.
Gimęs Amerikoje, bet užaugęs Havemahkeetoje, Indijoje, kurioje gyvena 76 gyventojai, Mauricijus nuo 12 metų visada norėjo būti geresnis už Deepaką Choprą ir būti seksualiai aktyvus. Jo guru Tugginmypudha, nors ir pritaria Deepakui, perspėja Mauricijų ir jam smarkiai nusivylus, liepia užsiveržti skaistybės diržą ant juosmens. Po daugelio metų Mauricijus Amerikoje įsitvirtino kaip Guru Pitka, ir labai norėtų pasirodyti Opros šou ir būti geresnis už Deepaką Choprą. Kai Džeinė Bullard iš Toronto „Maple Leafs“ komandos pasamdo jį patarti jų ledo ritulio žvaigždei Darrenui Roanoke’ui, kad šis susigrąžintų žmoną, Mauricijaus kelionė, kaip meilės guru prasideda.
Myersas yra sukūręs keletą juokingų filmų, bet šį filmą galėjo sukurti ir keli išlepę paaugliai. Kiekviena nuoroda į žmogaus lytinį organą ar tuštinimosi procesą nėra savaime juokinga vien dėl to, kad ji yra nepadori, bet Myersas, regis, gyvena šia iliuzija. Jis elgiasi taip, tarsi jam kažkas pavyksta, bet iš tikrųjų jam pavyksta tik parduoti bilietus į niūrią pramogą.
Filmo pradžioje yra išradingumo akimirka, o paskui viskas nueina per niek. Net jo kolegos aktoriai, regis, supranta, kad niekas nesijuokia.
7. „Džo Purvinis 2“ (Joe Dirt 2: Beautiful Loser, 2015)
Šiame filmo tęsinyje Džo Purvinis (akt. Davidas Spade’as) ant autobuso suoliuko sėdinčiai moteriai pasakoja, kas jam nutiko nuo pirmojo filmo. Džo yra laimingas, gyvena priekaboje su žmona Brandi (akt. Brittany Daniel) ir trimis vaikais. Tačiau jo sėkmė pasikeičia, kai tornadas jį nubloškia 50 metų atgal laiku.
1965 m. jis sutinka Brandi motiną, kuri buvo paauglė, taip pat vieno iš jo kankintojų tėvą, taip pat susipažįsta su paauglių garažo grupe, kuri vėliau pasivadins Lynyrd Skynyrd. Už smulkų pinigą nusipirkęs komiksų rinkinį, kuris, kaip žino, bus vertas dešimčių tūkstančių dolerių, Džo juos užkasa ir tiki, kad buvo nusiųstas į praeitį, kad pakeistų savo likimą ir taptų tuo, kas, jo manymu, padarys jį geresniu žmogumi: turtingu ir sėkmingu.
Vėliau jis atsiduria Majamyje, maždaug 1977 m., kur vėl susitinka su gangsteriu, kuris jam buvo geras pirmajame filme (akt. Christopheris Walkenas) ir su kuriuo susikrauna turtus, žinodamas įvairių sporto varžybų baigtį. Dabar turtingas ir sėkmingas Džo turi rasti būdą, kaip grįžti į Silverstouną, kai pirmą kartą sutiko Brendi, kad įrodytų jai, jog nebėra nevykėlis. Tačiau likimas pasikeitė, ir dėl Džo pakeistos praeities Silvertoune viskas vyksta visai kitaip. Džo pamoka tokia, kad jis visą laiką buvo geras žmogus ir kad tai svarbiau nei būti turtingu.
Galima lažintis, kad niekas nesitikėjo, jog šio filmo tęsinys bus kažkoks kino šedevras, bet taip ir nėra. Tačiau šis filmas turėtų būti laikomas nesėkme net ir originaliojo bei apskritai „beprasmių pramogų“ filmų gerbėjams. Pirmiausia, jis trunka beveik valandą ir 50 minučių, ir kai kurie žiūrovai ras daugiau pramogos galvodami apie tai, kurias scenas reikėjo iškirpti ar bent sutrumpinti. Kaip ir pirmame filme, neįmanoma nustatyti, ar žiūrovai turi juoktis iš Džo Purvinio, ar užjausti jį, ar daryti abu, ar tiesiog juoktis vien dėl to, kad pavartotas keiksmažodis, ar dėl to, kad matomas, tarkime, šuns sėklidžių vaizdelis.
6. „Zulanderis 2“ (Zoolander 2, 2016)
Į populiariąją kultūrą greitai patekęs ir iki šiol gausiai cituojamas filmas „Zulanderis“ (angl. „Zoolander“) pristatė tęsinį. Nuo pat 2001 metų, kuomet buvo išleista pirmoji dalis, gerbėjai nenustojo reikalauti šio filmo tęsinio. Apie antrąją filmo dalį jo kūrėjai paskelbė išskirtiniu būdu. Aktoriai Benas Stilleris ir Owenas Wilsonas, kurie parašė pirmąją dalį ir joje atliko pagrindinius vaidmenis, persirengę savo veikėjų drabužiais pasirodė rudenį vykusioje Paryžiaus mados savaitėje. Jie žingsniavo podiumu kartu su tokiais modeliais kaip Kate Mara, Cara Delevingne bei Nicky Hilton.
Iškart po to „Paramount“ studija oficialiai paskelbė, kad antroji „Zulanderio“ dalis pasirodys kitų metų pradžioje, o juostos filmavimas jau vyksta. Tai nėra visiškai netikėta žinia, nes internete jau senai sklido kalbos apie galimą „Zulanderio“ tęsinį. Jame, be sugrįžtančių B. Stillerio, O Wilsono bei Willo Ferello, taip pat pasirodys ir Penelope Cruz, Kim Kardashian, Kanye West, Justin Bieber, Demi Lovato ir kiti. Pirmoji „Zulanderio“ dalis, net jeigu savo metu ir nesusilaukė didelės finansinės sėkmės, ilgainiui tapo tikru populiariosios kultūros ir ypač interneto fenomenu. Filme buvo pasakojama apie modelį, įkūnijamą B. Stillerio, kuris privalo nužudyti Malaizijos ministrą pirmininką. (Paulė Rakštytė)
Po 15 metų netikėtai ir absoliučiai be reikalo išleistas „Zulanderis 2“ visiškai ignoruoja dalykus, kurie originalą pavertė tokiu populiariu ir vietoj to filmas vaizduoja idiotiškas, tuščiagalves žvaigždes. Jei dar nepavyko pasižiūrėti Keith Lemon filmo, tai viskas tas pats, tik tam išleidžiama daugiau pinigų, o Benas Stilleris visiškai idiotiškai pasiverčia į vienuolikametį.
Filme yra pora linksmesnių išdaigų, vertų šypsenos, tačiau jame per daug bukų pajuokavimų, o pabaigoje tampa sunku negalvoti, kad siužete yra paslėpta žinutė, kad Zulanderis nebėra svarbus. „Zulanderis 2“ yra numylėto pirmtako atminimo įžeidimas, kuriame modelį Dereką įkūnijo Benas Stilleris, o Hanselį Owenas Wilsonas. Tęsinys neparodo jokio kūrėjų įkvėpimo, jis tiesiog demonstruoja mums krūvą emocionalių bukapročių vaikinų, o blogiausia tai, kad atsižvelgus į tai, kiek Stillerio Wilsono dueto sėkmė nulemta tarpusavio chemijos, net neatrodo, kad jie smagiai leistų laiką. Tikriausiai tai yra pusiau iškepto siužeto kaltė, kuriame du labai kvaili grožio karaliai dirba išvien, kad išsiaiškintų žvaigždžių žmogžudystes, tačiau tai atrodo kaip menkas, nevykęs pasiteisinimas.
5. „Kiečiausi Spartos vyrai“ (Meet the Spartans, 2008)
Režisierių komanda, sukūrusi „Pasimatymų filmą“ (angl. Date Movie) ir „Didingiausią filmą“ (angl. Epic Movie), pristato dar vieną parodiją, šį kartą iš „kardų ir sandalų“ žanro. Šios komedijos veiksmas vyksta graikų laikais, o įkvėpimo šaltinis – stilizuota, perdėta filmo „300“ versija.
Filme, ne itin galingas karalius Leonidas (akt. Šonas Magvairas) susiduria su Kserkso (akt. Kenas Davitianas) ir jo persų kariuomenės puolimo grėsme. Jo kapitonui (Kevinas Sorbo, parodijuojantis save) pavyksta surinkti negausią kariuomenę, kuri mielai stoja į „mūšio lauką“, kuriame reikia „pasistiprinti“, mėtyti įžeidimus ir šokti breiką – visa tai vardan Spartos. Gerai, kad iš jų nereikalaujama daugiau nieko, nes neatrodo, kad jie būtų labai įgudę su ginklais.
Ši siaubingai nejuokinga komedija yra beprasmiška ir kupina bjauraus humoro. Joje taip pat gausu popkultūros užuominų, kurios pasensta beveik akimirksniu, daug įžeidžiančių juokelių, stereotipų ir karikatūriško smurto. Praleiskite šį filmą ir verčiau pažiūrėkite gerą parodiją, pavyzdžiui, „Airplane!“ (liet. Aeroplanas) arba „Spaceballs“ (liet. Kosminiai kiaušiniai).
4. „Kietašikniai“ (Movie 43, 2013)
Turbūt vienas nemaloniausių dalykų kine yra tuomet, kai talentingi aktoriai vaidina tokiuose beprasmiuose ir prastuose filmuose koks yra „Kietašikniai“. Neskoningi ir vaikiški pokštai apie antrą galą šioje nenusisekusioje komedijoje vargu ar sužavėjo nors vieną kritiką ar žiūrovą. Nereikia nė sakyti, jog filmas buvo įvertintas labai blogai. (J.J.)
Neefektyvus, „jau nebesėkmingas“ filmų kūrėjas, apgaulės būdu patenka į pokalbį su kino vadybininku, kad galėtų pateikti į skandalingą ir prieštaringai vertinamą komedijos rankraštį. Pateikęs pirmąją iš trylikos neįprastų pasakų, nusivylęs menininkas, grasindamas pistoletu, priverčia vadovą pateikti likusią nesuderintą alegoriją. Jis pasakoja istorijas apie moterį, einančią į aklą pasimatymą su vyru, kuriam nuo kaklo auga sėklidės, kitoje istorijoje susižavėjusi moteris pasiūlo savo vaikinui „kakoti“ jam ant kaklo – kaip įsipareigojimo ir meilės ženklą. Kitame pasakojime du tėvai, siekdami savo atsiskyrėliui paaugliui sūnui suteikti visas „įprastas“ brendimo kančias ir pažeminimus, tyčiodamiesi, darydami spaudimą bendraamžiams ir net patys jį viliodami, perkelia namų mokymą į visiškai naują nepadorumo lygį.
Tiesa, šis filmas, kuris kino pasaulyje pradėtas vadinti Piliečio Keino bloguoju atitikmeniu, galbūt jums ir patiks. Ypač, jeigu suprantate ir vertinate humorą apie tuštinimąsi viešoje vietoje, penkiolikmetės menstruacijų ciklą ar kraujomaišą. (Jonas Januckas)
3. „Didingiausias filmas“ (Epic Movie, 2007)
Istorija, tokia, kokia ji yra, pasakoja apie keturis suaugusius įvairių rasių „našlaičius“ (juokaujama, kad jie visi yra broliai ir seserys, nepaisant jų etninio mišinio), kurių kilmė glūdi tokių skirtingų filmų kaip „Nacho Libre“ ir „Da Vinčio kodas“ siužetuose. Keturi iš jų gauna auksinius bilietus, kurie leidžia jiems apžiūrėti pasakišką Villio Vonkos (akt. Crispinas Gloveris) saldainių fabriką.
Kai Vonka bando pagaminti saldainius iš peraugusių vaikų herojų (griežtai užsimenama, kad jis turi seksualinių motyvų), jie pasislepia nuo jo spintoje, kuri, pasirodo, yra portalas į stebuklingą Gnarnijos šalį. Ten piktoji burtininkė, žinoma kaip „Baltoji kalė“ (akt. Jennifer Coolidge), bando juos sugauti, kad sustabdytų pranašystės, kuri užbaigtų jos viešpatavimą, išsipildymą. Į jos planus įeina ir klaikus piratas Džekas Garbanotasis (akt. Darrellas Hammondas), kuris, žinoma, yra paimtas ir Karibų piratų filmų serijos. Be to, juos persekioja žudikas vienuolis albinosas.
Šis filmas nelabai simpatiškas. Jo pavadinimas verčia manyti, kad ši pilnametražė parodija bus nukreipta prieš didingus filmus, tokius kaip „Troja“ ar „Gladiatorius“ klišes. Tačiau „Didingiausias filmas“ tiesiog parodijuoja 2005 – 2006 m. kino filmų ir televizijos laidų, tiek didingų, tiek ir nelabai, sąrašą, ir visa tai susieta su Disnėjaus „Narnijos kronikomis“: Liūto, raganos ir drabužių spintos vaizdais. Filmas skirtas tik šiuolaikiškai išjuokti naujausias kino madas ir kvailystes. Po šiurkščiais, greitakalbiais juokeliais ir įžymybių (ar jų apsimetėlių) pasirodymais nėra daug įžvalgos, nei juoko.
2. „Džekas ir Džilė“ (Jack and Jill, 2011)
Adamas Sandleris tikrai turi gerų ir juokingų filmų. „Džekas ir Džilė“, teisybės dėlei, nepretenduoja nei į gerą, nei į juokingą. Toli gražu. Tokios komedijos kaip „Didysis Lebovskis“ ar „Aeroplanas“ šio filmo šviesoje (ar derėtų sakyti tamsoje?..) atrodo kaip geriausi kada nors sukurti filmai. (J.J)
Filmas apie brolio ir sesers pašlijusį ryšį. Padėkos diena paprastai būna laimingas metas, tačiau reklamos vadybininkas Džekas (akt. Adamas Sandleris) bijo šios šventės, nes jo sesuo dvynė Džilė (akt. Sandleris) kasmet atvyksta į svečius. Kai Džekas ir jo sesuo susipyksta, vienintelis būdas viską ištaisyti – pakviesti ją pasilikti per Chanuką.
Adamas Sandleris šiame filme vaidina ir Džeką, ir Džilę. Tai jam pavyksta padaryti taip, kad už abu – tiek vyro, tiek moters vaidmenis – gauna po apdovanojimą. Po Auksinę avietę. 2012-aisias šis filmas susišlavė visas iki vienos Auksines avietes. To jokiam kitam filmui nėra pavykę padaryti. Nors gauta apdovanojimų, filmas kvailokas. (J.J)
Ne veltui filmo apžvalgose yra aptarinėjama tai, ar Adamo Sandlerio karjera vis dar turi ateitį po „Džeko ir Džilės“, o filmų mėgėjai jau aptarinėjo būdus, kaip šis filmas galėtų būti ištrintas iš kino istorijos. Tai neabejotinai yra filmas, kuris nusipelno vietos šiame sąraše. Todėl, „Džeką ir Džilę“ rekomenduojame aplenkti. (Jonas Januckas)
1. „Šerlokas Holmsas ir Daktaras Vatsonas“ (Holmes & Watson, 2018)
Filme Šerlokas Holmsas (akt. Hektoras Batemanas-Hardenas) nuo mažens išmoksta laikyti jausmus giliai viduje ir susitelkti į mokslą. Suaugęs Holmsas (akt. Will Ferrell) ir jo vienintelis draugas Džonas Vatsonas (akt. John C. Reilly) dalyvauja seno Holmso priešininko, profesoriaus Moriarčio (akt. Ralph Fiennes), teismo procese ir nustato, kad sulaikytas Moriartis yra apsimetėlis, o tikrasis dingo. Vėliau Holmsas pakviečiamas į karalienės (akt. Pam Ferris) jam surengtą gimtadienio vakarėlį. Ten torte randamas lavonas, o raštelyje pranešama, kad karalienės gyvybei gresia pavojus. Pradedama nauja byla!
Kai į bylą įsitraukia amerikietė gydytoja (akt. Rebecca Hall) ir jos atvejo tyrėja (akt. Lauren Lapkus), Holmsas ir Vatsonas pasijunta suglumę dėl kilusių jausmų moterims, o rastos užuominos paprasčiausiai nesutampa. Holmsas apsilanko pas savo brolį Mikroftą (akt. Hugh Laurie) patarimo ir galiausiai nusprendžia, kad žudikas – jam artimas žmogus.
Šis šokiruojančiai nevykęs pasikartojančių blogų šmaikščių replikų ir seksualinių užuominų išpuolis būtų beveik visiška katastrofa, jei ne dviejų pagrindinių vaidmenų chemija ir patrauklus laikmečio dizainas. Tikriausiai atrodė gera idėja vėl sujungti Ferrelo ir Reilį filmui „Šerlokas Holmsas ir Daktaras Vatsonas“, turint omenyje, kad jie puikiai dirbo kartu filmuose „Talladega Nights“, „Step Brothers“ ir keliuose „Funny or Die“ vaizdo klipuose, tačiau keletas dalykų juostoje lemtingai nepavyko. Visa koncepcija neatsižvelgia į tai, kad Ferrello humoras geriausiai veikia, kai jis vaidina vaikiškus personažus, o protingas, be emocijų Holmsas – visiškai priešingybė.
