Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja juodosios komedijos serialai, žavintys žiūrovus unikaliu humoro ir „tamsos“ deriniu. Šiuose serialuose dažnai nagrinėjamos tabu temos ir peržengiamos tradicinės komedijos ribos, todėl žiūrovai gali susimąstyti ir dažnai patirti nerimą keliantį reginį.
Juodosios komedijos serialai pasižymi tuo, kad juose humoras naudojamas rimtoms ir dažnai prieštaringoms temoms nagrinėti. Šiose laidose dažnai naudojami satyros, ironijos ir juodojo humoro elementai, kai kalbama apie mirtį, psichikos ligas, nusikaltimus ir disfunkcinius santykius. Juodosios komedijos serialuose humoras dažnai naudojamas siekiant paneigti visuomenės normas ir mesti iššūkį žiūrovų suvokimui apie tabu temas. Vienas iš juodosios komedijos serialų bruožų yra jų gebėjimas sukelti žiūrovams ir juoką, ir diskomfortą. Humoro ir „tamsios“ temos sugretinimas sukuria nerimo jausmą, kuris šias laidas išskiria iš tradicinių komedijų. Be to, juodosios komedijos serialuose dažnai rodomi morališkai dviprasmiški personažai ir situacijos, todėl išnyksta riba tarp gėrio ir blogio, o žiūrovai priversti susidurti su savo etiniais įsitikinimais.
Juodųjų komedijų serialai patrauklūs tuo, kad gali suteikti unikalią ir susimąstyti verčiančią žiūrovų patirtį. Šios laidos – pramoga, kuri skatina žiūrovus kritiškai mąstyti apie juos supantį pasaulį, tačiau kartu suteikia lengvo humoro akimirkų. Tamsių temų ir komedijos derinys žiūrovams gali būti ir intelektualiai stimuliuojantis. Be to, juodosios komedijos serialai dažnai leidžia naujai pažvelgti į visuomenės problemas ir žmonių elgesį. Šios laidos, kuriose su humoru nagrinėjamos aktualios temos, gali nušviesti svarbias socialines problemas ir išprovokuoti prasmingus žiūrovų pokalbius. Juodųjų komedijų serialų gebėjimas šmaikščiai ir satyriškai nagrinėti rimtas temas paverčia juos galinga socialinių komentarų priemone.
10. „Hepis“ (Happy!, 2017)
„Hepis“ (angl. „Happy!“) pastatytas pagal komiksų seriją, sukurtą DC veteranų Grant Morrison ir Darick Robertson. „Hepis“ neabejotinai yra vienas iš labiausiai pamišusių visų laikų televizijos serialų visoje galaktikoje. Tai yra tikra beprotystė ekranuose: buvęs policininkas sudaro komandą su skraidančiu mėlynu vienaragiu, kuris yra įsivaizduojamas mažos mergaitės draugas, ir kartu kovoja prieš blogąjį Kalėdų Senį.
Viena geriausių serialo bruožų yra tai, jog pagrindinį veikėją Niką Saksą vaidina Christopher Meloni. Aktorius daugeliui žinomas iš populiariojo serialo „Įstatymas ir tvarka: specialusis skyrius“ (angl. Law and Order: SVU), kuriame jis vaidina Eliotą Stablerį. Pastarojo serialo gerbėjams „Hepis“ bus tikras išbandymas, nes Nikas Saksas yra visiškai priešinga asmenybė Eliotui.
Pagrindinis veikėjas Nikas yra korumpuotas, nemandagus ir jam nerūpi visiškai niekas. Vis gi, toks jis buvo nevisada. Nikas – buvęs policininkas, puikus detektyvas, vienas geriausių visame mieste. Tačiau skaudžios patirtys, žiaurios bylos ir dar žiauresni vaizdai pakeitė veikėją. Dabar jis – samdomas žudikas, kuris beprotiškai daug geria, vartoja narkotikus, užsiima bereikšmiu seksu, žmogų nužudyti jam yra vienas lengviausių dalykų žemėje, tai jis daro be jokių skrupulų, o ką nors išduoti nereiškia nieko. Šalia jo būti yra visai nesmagu, išvaizda primena benamį, tačiau žiūrint serialą atrodo, jog jis yra nemirtingas. Serialas prasideda Niko pristatymu. Mes matome jį baro tuolete, vemiantį. Iš ties, puikus veikėjo pristatymas. Iš karto aišku, kas per žmogus jis yra. Pirmojoje scenoje rodomas ir jo įsivaizduojamas bandymas nusižudyti, kuris pavirsta į įvairiausių spalvų gamą, kurią juokinga paverčia ir takelyje girdimas kalėdinės dainos remiksas. Kūrėjai neduoda laiko apmąstymams, žiūrovui iš karto aišku, jog serialas nėra toks, kaip visi.
Nikui nerūpi niekas, o dienas jis mieliausiai leistų viskio butelio draugijoje. Dabar pinigus įvairiems malonumams jis užsidirba būdamas samdomu žudiku. Jis gavo užduotį, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodė visai paprastą – pašalinti kelis mafijos vaikus, nepatyrusius italus. Tačiau viskas pasisuko visai kita linkme, įvyko didžiulis fiasko ir Nikas buvo pašautas. Kiek vėliau Niką gelbsti greitoji pagalba, o gulėdamas jos automobilyje jis pradeda matyti kalbantį, mažą, mėlyną ir dar skraidantį vienaragį, vardu Hepis. Manydamas, jog tai tėra tik miražas, jis agresyviai (švelniai tariant) išsikovoja kelias dozes vaistų. Kitame epizode jau matome Niką ligoninėje. Vienaragis nedingo, jis vis dar yra šalia Niko, kuriam sunku suvokti, kad Hepis nėra alkoholio, narkotikų ir vaistų sukelta haliucinacija. Tačiau, galiausiai Nikui paaiškėja, kad Hepis yra mažos mergaitės, vardu Heili (akt. Bryce Lorenzo), įsivaizduojamas draugas. Mergaitė buvo pagrobta siaubingai atrodančio Kalėdų Senio ir arkliukas išskubėjo ieškoti pagalbos. Kodėl jis pasirinko būtent Niką? Per daug didelis siužeto vingių atskleidimas.
Tačiau Nikui nelabai rūpi kažkokia mergaitė. Jis turi kur kas didesnių bėdų, kaip kad susidorojimas su Blu (akt. Ritchie Coster) grasinimais, jo visuomet besišypsančiu, padėjėju, kankinimo meistru Smūčiu (akt. Patrick Fischler) ir pabėgimas nuo jį persekiojančios detektyvės Mereditos (akt. Lili Mirojnick), kuri buvo viena priežasčių, kodėl Niko gyvenimas pasikeitė taip drastiškai. Hepis yra iš ties nuostabus personažas. Visų pirma, jis visuomet, visuomet yra perdėtai laimingas. Antra, jį gali matyti tik Nikas, o tai samdomui žudikui pasitarnauja labai palankiai. Ir trečia, Hepis yra įgarsintas Patton Oswalt.
Įsivaizduojamas draugas arkliukas bando Niką priversti padėti išgelbėti Heilę, prabudinti jo detektyvo instinktus, tačiau tai nėra lengva. Hepis maldauja pagalbos, kol nėra per vėlu. Žinoma, galiausiai Nikas sutinka susidoroti su Kalėdų Seniu (tiksliau labai siaubingos išvaizdos tipu, apsirengusiu Kalėdų Senio kostiumu) ir taip jis ir Hepis tampa partneriais. „Hepis“ šaipos iš visko, kas yra banalu, kvaila ir žmonių dažnai mėgstama. Vienas puikiausių pavyzdžių yra tai, jog seriale taip pat yra ir realybės šou. Nužudytų Italijos mafijos vaikinų mama, pasirodo, yra visai pasiturinti moteris, vardu Isabela. Kad ir kur ji eitų, iš paskos seka visa filmavimo grupė, kuri kuria serialą, laidą apie jos gyvenimą. Realybės šou komiškas, jis šaiposi iš realiame gyvenime rodomų laidų, žmonių gyvenimų, nereikalingo susireikšminimo ir klišinės populiariosios kultūros.
Serialas „Hepis“ neturėtų būti priimamas rimtai. Jis yra skirtas šokiruoti, linksminti, provokuoti ir priversti žiūrovą juoktis, žiūrint parodiją primenančias serijas. „Hepis“ yra gardus kasnelis kiekvienam Meloni gerbėjui, mėgstančiam žiūrėti, kaip aktorius tiesiog „suvalgo“ jam duodamą rolę. Žinoma, šis serialas nėra skirtas žiūrovui, kuris išbąlą pamatęs klaną kraujo (o jo šiame seriale yra tikrai nemažai), tačiau „Hepis“ pamalonins kiekvieną, kuriam patinka veiksmo perkrautos, grubaus humoro pilnos serialų serijos. (Gabija Indreikaitė)
9. „Beef“ (2023)
Naujas amerikietiškas, Korėjiečio režisieriaus Lee Sung Jino „Netflix“ juodojo humoro serialas „Beef“ jau sulaukė daugybės kritikų ir gerbėjų liaupsių, o daugelis jį vadina vienu geriausių 2023 metų kūriniu.
10-ties serijų garsios nepriklausomos kino kompanijos „A-24“ kurtas serialas apie du žmones, kurie leido pykčiui įsiskverbti į jų protus ir pamažu užvaldyti kiekvieną jų mintį ir veiksmą.
Sėkmingai debiutavusiame seriale pasakojama apie Pietų Kalifornijoje vienas kito nepažįstančius Denį Choną (akt. Stevenas Yeunas), žlungantį rangovą, ir Eimę Lau (akt. Ali Wong), sunkiai dirbančią mamą, sėkmingą verslininkę, kai vieną kartą dėl incidento automobilių stovėjimo aikštelėje sukyla toks pyktis (angl. road rage), dėl kurio abu nepažystamieji labai susipyksta ir nori vienas kitą pamokyti.
Du suaugę žmonės, turintys savo gyvenimus, bei marias reikalų, randa laiko vienas kitam keršyti. Kartais jie vienas kito ieško, kad pakenktų, padarytų kažką blogo (pvz. dažais išrašinėtų automobilį keiksmais), o kitais kartai juos netyčia suveda likimas, bet vis vien nusileisti negalima, trukdyti vienas kitam BŪTINA.
Nemeluosime, Eimei pyktį išreikšti ir keršyti sekasi daug geriau, ji situacijas išsirenka daug geresnes, nei Denis (na, pvz. Denis vos nepadega Eimės automobilio su jos vaiku viduje, tai parodo, kad sėkmė tikrai ne jo pusėje), net priverčia susimąstyti ar kerštas įrašytas mūsų kraujyje…
Nors abu bando gyvenime atsitiesti, eina tarkim į terapiją ar bažnyčią, kur sakoma, kad pyktis ne atsakymas, jų tarpusavio kerštas ir tai, kiek toli jie gali nueiti, kad atkeršytų vienas kitam, tampa nekontroliuojamu reiškiniu ir kelia pavojų ne tik viskam ir visiems, juos supantiems aplinkiniams, bet ir jiems patiems, jų gyvenimams.
Daugelis seriale įžvelgs ir dalelę savęs. Pyktis mūsų gyvenimo dalis, ypač šiais laikais, kai turime tiek skubėti ir esame nervingi, taigi, serialas tikrai tiek parodo, tiek pamoko ką gali padaryti pykčio lydimi žmonės ir kokios viso to pasekmės.
Seriale jūsų laukia žavus chaosas su senovinėmis azijietiškomis kaukėmis, rūkstančiomis ryžių viryklėmis, nekokybiškomis statybomis, pagrobtu vaiku, korėjiečių bažnyčios uola ir muštynėmis uolėtame kanjone.
Kuo pasibaigs ši smagi beprotybė…? Ar veikėjai susitaikys…? Kaip susiklostys jų likimai…?
8. „Peep Show“ (2003 – 2015)
Šį serialą parašė Jesse Armstrongas ir Samas Bainas, o Davidas Mitchellas ir Robertas Webbas vadovavo projektui. Šis kultinis klasikinis serialas, garsėjantis ambicingu pirmojo asmens perspektyvos ir vidinio monologo panaudojimu, yra britų humoro ir apskritai britų komedijų šlovės pavyzdys.
Kaip minėta, „Peep Show“ formatas buvo pažangiausias ir todėl davė rezultatų, kuriems prilygo labai nedaug laidų. Pavyzdžiui, čia galite ne tik pamatyti, bet ir pajausti tiksliai pavaizduotus bendrus žmonių bendravimo nepatogumus. Šis nepatogumas suteikia „Peep Show“ žavesio ir tikroviškumo, susijusio su šiuolaikiniu suaugusių britų gyvenimu. Be to, perspektyva leidžia parodyti Marko ir Džezo personažų kognityvinį disonansą. Tai savaime suteikia galimybę juoktis iš šmaikščių ar juokingų pastabų, išsakomų atitinkamų personažų vidiniuose monologuose, arba dėl to, kad vaizduojama situacija yra neįtikėtinai artima.
Serialas parašytas protingai, subtiliai, kartais absurdiškai, su šmaikštumu. Markas ir Džezas yra puikiai parašyti personažai, o Mitchellas ir Webbas taip pat nusipelno pagyrimo už tai, kad sugebėjo parduoti savo personažus, nes jie taip pat prisidėjo prie papildomos medžiagos rašymo. Viso serialo metu žiūrovui akivaizdu, kad pagrįstai Markas ir Džezas yra nuolatiniai vienas kito gyvenimo dalyviai. Nors iš pažiūros jie įvardijami kaip poliarinės priešingybės, kai Džezas yra kaprizingas ir nerūpestingas tipas, o Markas – ramus ir susikaustęs, jų charakteriai iš esmės yra panašūs. Abu jie beviltiški romantikai, abu geba turėti iliuzijų ir abu gali būti neįtikėtinai savanaudiški ir kerštingi. Serialas puikiai parodo, kad veikėjai myli vienas kitą, nepaisant to, kad gali vienas kitą varyti iš proto. Ne tik aktorių, bet serialo vadovų neabejotina chemija čia jaučiama, o jų ilga bendra istorija tikrai atsiskleidžia ekrane.
„Peep Show“ rašymo tęstinumas dar labiau sustiprina jo malonumą. Pavyzdžiui, apie Džezo biseksualumą buvo užsiminta pačioje serialo pradžioje, o vėlesniuose etapuose jis gražiai išryškėjo. Markas vertina sentimentalumą, nepaisant jo nuobodulio ir ciniško požiūrio į kasdienį gyvenimą, todėl jo personažas tampa labiau trimatis, o ne tik Džezo priešingybė. „Peep Show“ iš tikrųjų sudaro jo personažai. Žinoma, kaip jau minėta, Markas ir Džezas yra nuostabiai parašyti, tačiau pagalbiniai personažai – tiesiog puikūs. Patersonas Džozefas fenomenaliai įkūnija lengvą serijinio verslininko karikatūrą, o Džonsono personažo raida taip pat verta susižavėjimo, nes vėlesnėse serijose šmaikštusis, charizmatiškasis verslininkas tampa nestabiliu, sveikstančiu alkoholiku – švelniai tariant, tai juokinga. Sofija – dar vienas personažas, kurio charakterio raida verta pagyrimo, o Olivia Colman puikiai perteikia savo subtilų aktorinį blizgesį. Super Hansas yra bene labiausiai absurdiškas personažas visame seriale. Dėl pernelyg didelio narkotikų vartojimo, neapgalvoto gyvenimo būdo ir ryšių su Džezu jo linksmybių šaltinis tampa dar juvelyriškesnis, o tai puikiai atsveria santūresnes kitų personažų linksmybes. Mattas Kingas šį personažą pateikia labai gerai ir, ko gero, jo personažas dalyvauja geriausiuose serialo momentuose.
Nuo pradžios iki pabaigos „Peep Show“ nebijo parodyti niūrios šiuolaikinio Didžiosios Britanijos gyvenimo realybės. Jis parodo bjaurų žmonių bendravimo ir elgesio tikrovę bei neišvengiamus gyvenimo nusivylimus. Tai, kad kai kuriuos žmones nuo šio serialo atbaido jo avangardinis formatas, liūdina, nes jis verčia žiūrovą suvirškinti nepatogias kasdienio gyvenimo tiesas, tačiau tai daroma su šmaikštumu, humoru ir žavesiu. Šis serialas tikrai vertas kiekvienos jūsų laisvos minutės.
7. „Ką mes veikiame šešėliuose“ (What We Do in the Shadows, 2019 – )
Būtent „mokumentary” (netikros dokumentikos) principu yra nufilmuotas Jemaine‘o Clementės režisuotas tamsaus humoro komedijinis serialas „Ką mes veikiame šešėliuose“ (“What We Do in The Shadows“). Jei jau esate matę 2014 metų filmo versiją, tuomet privalote pamatyti ir serialą. Šį kartą veiksmas persikelia iš Naujosios Zelandijos į Jungtines Amerikos valstijas.
Nandoras negailestingasis (akt. Kayvanas Novakas) yra 757 metų vampyras, kuris prieš pusaštunto šimto metų buvo Osmanų karys, garsėjantis nepaliaujamu troškimu žudyti. Lazlas (akt. Matas Berry) anglų didikas, kuris filme nestokoja keiksmažodžių bei juodo humoro buvo pasinėręs į seksualinę aferą su vampyre Nadja (akt. Natasia Demetriou), kuri Lazlą aferos metu nužudė ir pavertė vampyru. Prie jau gana šiurpiai skambančios trijulės filme prisideda Nandoro tarnas Guillermo (akt. Harvey‘is Guillen‘as), kuris tarnauja Nandorui jau 10 metų bei labai trokšta tapti vienu iš jų. Paskutinis pagrindinis filmo veikėjas yra Kolinas Robinsonas (akt. Markas Proksch). Kolinas šiek tiek kitoks nei kiti vampyrai, jis yra energetinis vampyras. Skirtingai nei paprasti vampyrai, Kolinas gyvena paprasto žmogaus ofiso gyvenimą bei siurbia žmonių energiją savo beprasmiškomis ir nuobodžiomis kalbomis.
Apleistame dvare gyvenanti vampyrų grupelė pirmame serialo epizode ruošiasi senojo vampyro Piterio sugrįžmui. 8000 metų senumo šiurpą kelianti mumija prisikelia bei ima priekaištauti vampyrams, jog šie nesugebėjo užkonkuruoti pasaulio. Viskas skamba kaip iš neprasto siaubo filmo, tačiau ši siaubo komedija yra paremta labai šmaikščiu neišsenkančiu humoru. Žinoma, seriale yra keletas kraujo scenų bei šiurpą keliančių garso takelių, tačiau serialas spaudžia juoko ašaras dar prieš siaubingo Piterio pasirodymą. Nandoras ir jo tarnas Guillermo yra ypač juokinga porelė. Vampyras dažnai tyčiojasi iš savo patarnautojo Guillermo, jog šis nėra vampyras bei net neturįs teisės juoktis kartu su kitais vampyrais. Guillermo vampyrams yra lyg maisto tiekėjas ir namų tarnas, į dvarą viliojantis nekaltus paauglius.
Vampyrų Lazlo ir Nadjos duetas taip pat keliantis juoką. Porelė dažnai vakarais mėgsta pasivaikčioti bei medžioti nieko nenutuokiančas aukas. Tačiau Nadja yra pašėlusi bei dažnai ieško seksualinių nuotykių, kuriuos yra net turėjusi su mumiją primenančiu, 8000 metų senumo Piteriu (beje pasak Nadjos, tuo metu Piteris atrodė patrauklesnis). Vampyrės seksualiniai nuotykiai dažniausiai baigiasi meilužių dekapitavimu.
Filme yra tradiciškas konfliktas tarp vilkolakių bei vampyrų, kurie regėti tokiuose filmuose kaip „Saulėlydis“. Tarp grupuočių įsiplieskia konfliktas, kuomet du stipriausi genčių atstovai būna išrenkami kovai. Stipriausias vampyrų grupelės narys Nandoras bei dičkis iš vilkolakių stoja akis į akį. Tačiau kaip ir daugelyje filmo scenų veikėjai tiesiog daugžodžiauja apie žiaurus dalykus, bet jų neįvykdo. Viskas būna pateikiama juoko formoje, Jemaine‘as režisuodamas šį TV šou išties pasitelkė originalų juodąjį humorą. (Arnas Mackonis)
6. „Baris“ (Barry, 2018 – 2023)
Šaltakraujis serijinis žudikas, vedamas savo vienintelio gyvenimo mentoriaus ir darbo vadovo, persikrausto į saulėtąją Holivudiškąją svajonę, arba Los Andželą, kur toliau sprendžia, ar verta puoselėti samdomo žudiko karjerą. Susipažinkite, tai – Baris (angl. Barry), ant vidutinio amžiaus krizės slenksčio laviruojanti, komiška asmenybė, švelniai tariant, klajojanti neaiškiais gyvenimo vingiais.
Prieš penkerius metus „HBO“ televizijos ekranus pasiekęs aštuonių serijų pasakojimas tuo pačiu pavadinimu stebina žiūrovus gebėjimu prajuokinti net ir kruviniausiame epizode. Trumpa, neįpareigojanti kriminalinė komedija su rimtais draminiais elementais, turbūt geriausiai apibūdina Bario koncepciją.
Vos po pusvalandį trunkančių serijų autorius Alec Berg nėra naujokas plačiojoje kino industrijoje. Tiesa, prie šios serijos kūrimo dar daugiau prisidėjo pati tragikomedijos pagrindinė žvaigždė – Bill Hader. Jo teigimu, ankstesnė aktoriaus patirtis amerikiečių mėgstamame vakariniame televizijos šou „Saturday Night Live“ įkvėpė sukurti istoriją apie tam tikrais aspektais jam artimą veikėją Barį. Kad ir kaip būdavo juokinga žiūrovams už televizijos ekranų, pats Hader nesijautė laimingas juos linksmindamas: „Bet kuriuo metu, kuomet matydavote mane per „Saturday Night Live“, aš iš esmės išgyvendavau panikos priepolį“, – „Bario“ serialo pristatymo interviu metu atviravo šis.
Serialo bendraautorius Berg paantrino šiai Hader idėjai, emociją žiūrovams perteikdamas komplikuotame Bario personaže. Bario Berkman‘o arba vėliau dėl „geresnio“ holivudinio vardo skambesio pasivadinusio Bario Block‘o gyvenimas toli gražu nėra lengvas. Jo taikli ranka dar nė karto nesusimovė atliekant negailesntingą samdomo žudiko darbą, kurio dėka pastarasis uždirba krūvas šlamančių. Visgi, toks visas moralines normas peržengiantis pragyvenimo būdas pagrindinį veikėją varo į neviltį. Šis naktimis nebegali miegoti, mat mąsto apie savo gyvenimo tikslą, kuris jam kol kas tėra tik blanki ateities vizija. Todėl galima teigti, kad Baris kaip ir Hader yra savo paties talento belaisvis, įsisukęs į ne savą užburtą ratą.
5. „Fleabag“ (2016 – 2019)
Šis TV šou pasakoja apie aukštą, iki skausmo vidutinėje klasėje užstrigusią moterį, kuri patiria sunkumus šeimoje bei darbe. Darbas jos nuomone nepakankamai apmokamas, kad galėtų pilnai aprūpinti laisvą gyvenseną.
Iš pirmo žvilgsnio turbūt net neturėtų kilti noras žiūrėti šio serialo, kadangi ši maža istorija yra apie nesisekantį gyvenimą. Pagrindinei serialo veikėjai priklauso kavinė, kuri baigia bankrutuoti. Jos vaikinas ją vis palieka, dėl jos keisto įpročio masturbuotis žiūrint Baracko Obamos kalbas, o savo seksualinę tuštumą ji papildo bereikšmiais lytiniais santykiais su baisiais žmonėmis.
Mirus jos mamai, tėvas išsikėlė gyventi su baisia pamote. Jos geriausia draugė ką tik mirė pusiau tyčinėje avarijoje. Pagrindinė veikėja vis prisimena šiuos įvykius, kurie ją žlugdo ir traumuoja iš vidaus.
Jeigu turėsite drąsos pradėti žiūrėti šį serialą, tai atsipirks su kaupu. Phoebe Waller Bridge, yra ne tik šio serialo pagrindinė aktorė, bet ir šio serialo pagrindinė kūrėja ir rašytoja, kuri sukūrė kažką tikrai nepamirštamo. Nei vieno iš veikėjų rimtai neįmanoma pamėgti.
Aktorių grupė, įskaitant Olivia Colman, Bill Paterson ir Brett Gelman yra pagirtinai atsidavę šiam serialui. Na, bet be abejo, labiausiai išsiskirianti aktorė yra pati Waller Bridge. Jos neapykanta sau yra neapsakomai stipri ir pasireiškia pačiais netikėčiausiais būdais. Ji atrodo tokia šmaikšti ir žavinga – tai lyg nepadorumo ir garbingumo mišinys, kurį sunku žodžiais apibūdinti, tikriausiai būtent todėl, taip sunku atplėšti akis nuo šios aktorės. (Alius Bingelis)
4. „Baltasis lotusas“ (The White Lotus, 2021 – )
Kūrėjo Mike’o White’o serialas yra socialinė satyra, kurios veiksmas vyksta išskirtiniuose „The White Lotus“ – viešbučio kurortuose, o veiksmo centre – viešbučio svečiai ir darbuotojai.
Pirmojo sezono „The White Lotus“ kurorto turistų grupė kažkuo skiriasi nuo visų kitų. Ją sudaro nervingų jaunavedžių pora, technologijų finansų direktoriaus šeima ir moteris, kuri gedi dėl motinos mirties.
Serialas prasideda nuo Armondo (Murray Bartlett) personažo, kuris yra kurorto valdytojas, susijaudinusio pasitinkant svečius viešbutyje. Tarp svečių yra jaunavedžių pora, kurios medaus mėnesį sugriauna jaunikio motina, vyras, kuris baiminasi, kad gali sirgti vėžiu, ir vieniša moteris, kuriai taip patinka profesionalus masažas, kad ji pakviečia masažuotoją vakarienės.
Sezonui įsibėgėjant Bartletto personažas tampa vis mažiau šiltas. Į pabaigą atrodo, kad visi netenka proto, o prasidėjusi įvykių grandinė, visiems laikams pakeisianti svečių ir personalo gyvenimus…
Antrasis septynių epizodų sezonas, palieka Havajus ir keliauja su kita poilsiautojų grupe, kuri skris į „The White Lotus“ viešbutį Sicilijoje ir laikinai apsigyvens tarp jo gyventojų.
Kur matysime, po kruvino atostogų Havajuose rezultato į kurortą Italijoje atvykusius svečius nekantraujančius pasimėgauti romantiška atmosfera ir pabendrauti tarpusavyje kokiomis nors nereikšmingomis temomis. Tanya McQuoid sakydama, kad apie viešnagę „The White Lotus“ viešbučiuose ji turi tik malonius prisiminimus. Atsižvelgdama į savo malonius įspūdžius, Tanya nusprendžia užsakyti sau ir vyrui apgyvendinimą Sicilijos kurorte.
Šį kartą, su ja vyksta jos vyras, padėjėja, dar dvi įsimylėjėlių poros ir trys vyriškos lyties šeimos nariai, besimėgaujantys berniukiška kelione. Įtarimams dėl neištikimybės, netikroms draugystėms ir paslaptingam pistoletui įsiplieskus, žinoma kad gerbėjų laukia dar viena dramos kupina istorija.
Trečiasis „The White Lotus“ sezonas filmuojamas Tailande. Šiame sezone greičiausiai bus nagrinėjamos būdingos serialo temos, susijusios su seksualumu, lytimi ir galios dinamika tarp socialinių klasių. Greičiausiai pasirodys 2024 m. pradžioje.
3. „Filadelfijoje visada saulėta“ (It’s Always Sunny in Philadelphia, 2005 – )
„Filadelfijoje visada saulėta“ jau turi 16 sezonų. Tai sąmoningai pigi, rūgšti situacijų komedija, kurioje veiksmas vyksta airiškame bariuke, ir jame vaidina gauja kerštingų ribinių alkoholikų, kurie būtų nekenčiami, jei nebūtų tokie linksmi. Nežinome kaip, bet per visą laiką serialas išlieka ir genialus, ir išradingas.
Tiems, kurie dar nėra įsėdę į „Paddy’s Pub“ traukinį, gali būti sunku „parduoti“ šį serialą dėl jo žalios išvaizdos ir linksmai šiurpaus tono. Tačiau atrodo, kad jo ilgaamžiškumas (nedaugelis serialų pasiekia šventą 16 sezonų klubą) padėjo jam įsitvirtinti visuomenės sąmonėje. 2005 m. debiutavęs JAV kabeliniame tinkle FX, 2013 m. buvo perkeltas į FXX tinklą kaip pagrindinis šou, ir nors, reikia pripažinti, pradėtas nuo žemo lygio nuo to laiko pasiekė rekordinius žiūrimumo rodiklius.
Nuo kuklios pradžios, kai kūrėjas ir žvaigždė Robas McElhenney bei prodiuseriai ir žvaigždės Glennas Howertonas ir Charlie Day nufilmavo bandomąjį epizodą, „Filadelfijoje visada saulėta“ tapo stebėtinai dideliu triukšmu šou versle. Antrajame sezone garsusis Danny DeVito tapo nuolatiniu serialo aktoriumi. Į serialą taip pat atvyko tokios kviestinės žvaigždės kaip P Diddy, Joshas Grobanas ir kiti.
Daugiau nei dešimtmetį serialas su pasididžiavimu gilinosi į pačią blogiausią žmogaus prigimtį. Tačiau nors „Paddy’s Pub“ gauja – nepastovus keistuolis Macas (akt. McElhenney), pasipūtę dvyniai Dennis (akt. Howerton) ir Dee (akt. Kaitlin Olson), Charlie (Day) ir ištvirkęs patriarchas Frankas (akt. DeVito) – nuolat bando triuškinti, naikinti vienas kitą ekrane, kai už kadro jie pademonstravo įspūdingą atsidavimą.
Trumpai tariant serialas pasakoja apie „Gaujos“, narciziškų ir sociopatiškų draugų, kurie vadovauja airiškam barui „Paddy’s Pub“ pietų Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje. Didžiąją dalį laisvalaikio jie praleidžia gerdami, kurdami intrigas, ginčydamiesi tarpusavyje ir kurdami sudėtingus sukčiavimo planus prieš kitus, o kartais ir vienas prieš kitą, siekdami asmeninės, finansinės naudos, keršto arba tiesiog dėl nuobodulio ar girtumo. Tai tikrai labai smagus, kvailas serialas, kuris savo vardą jau užsitarnavęs.
2. „The Boys“ (2019 – )
Puiki komiksų pasaulio ekranizacija, tačiau šįsyk ji – visiškai kitokia nei įprasta. Šiame seriale superherojai – nors tiksliau juos apibūdintų epitetas anti-herojai – tai krūva kostiumais vilkinčių kovotojų prieš nusikaltėlius, tačiau patys kovotojai patys pasirodo esą ne ką mažiau susikompromitavę ir nusikaltę. Užuot gelbėję pasaulį, jie piktnaudžiauja savo galiomis ir padėtimi.
Vyrauja dvi grupuotės – „Seven“, tarptautinė herojus kone gamininančios ir jais besirūpinančios įmonės „Vought“ superherojų komanda, ir pavadinime minimi „The Boys“ – susikompromitavusius didvyrius bandanti prižiūrėti komanda. Jų lyderis – Bilis Butcher‘is, niekinantis visus supergalių turinčiuosius, o „Seven“ vadovauja arogantiškas egoistas Homelanderis. Tarp šių dviejų stovyklų netrunka įsiliepsnoti konfliktas, ir pamažu į istoriją įvedama vis daugiau įvairaus plauko herojų. Nesutarimai vis tęsiasi ir perauga į kone atvirą kovą…
Kupinas juodojo humoro, šis serialas pristato visai kitokius superherojus ir jų prižiūrimą pasaulį. Tiesa, šiuose galima įžvelgti tokių gerai žinomų didvyrių kaip Kapitono Amerikos ar Akvameno atitikmenis. Vaizduojamas pasaulis, kuriame nuo blogiečių turintys saugoti superherojai patys tampa tais, nuo kurių turi ginti.
Pabrėžiama ir monopolijų problema, kuriami velniškai tikroviškai atrodantys nusikaltimai ir jų kaltininkai, todėl serialas aktualus ne tik iš komiksų puslapių nužengusių supeherojų tematika. „The Boys“ – puikus pasirinkimas tiems, kurie pavargo matyti pasaulį nuolat gelbstinčius didvyrius, kurie netikėtų atsitiktinumų dėka įgijo nežemiškų galių. Tai atsvara įsigalėjusiam superherojų atvaizdui, ir juodojo humoro prisodrintas serialas sužavės ir tuos, kurie nėra užkietėję komiksų pasaulio fanatikai.
1. „Palikimas“ (Succession, 2018 – 2023)
„Succession“ – amerikiečių satyrinės komedijos ir dramos serialas, kurį sukūrė Džesis Armstrongas. Serialo centre – pasaulinio žiniasklaidos ir pramogų konglomerato „Waystar RoyCo“ savininkų Roysų šeima ir jų kova dėl įmonės kontrolės, vykstant neaiškumams dėl šeimos patriarcho ateities.
Juodosios komedijos dramoje pasakojama apie Roysų šeimą, kuriems priklauso žiniasklaidos konglomeratas „Waystar RoyCo“. Sušlubavus šeimos patriarcho Logano Royso sveikatai, keturi jo vaikai – vyriausiais Konoras, valdžios trokštantis Kendalas, nepagarbusis Romanas ir apie politiką nutuokianti Šibon – su kompanija turintys skirtingus ryšius, pradeda ruoštis gyvenimui be tėvo ir konkuruoja dėl aukščiausios padėties įmonėje.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad „Succession“ yra vienas iš tų serialų, kurios su kiekvienu sezonu tampa vis geresnės ir geresnės, todėl nenuostabu, kad trečiasis sezonas pasiekė iki tol buvusios istorijos viršūnę.
Trečiajame sezone Loganas ir Romanas derasi dėl technologijų bendrovės „GoJo“ įsigijimo, tačiau finale viskas apsiverčia aukštyn kojomis, nes „GoJo“ generalinis direktorius Lukas Matssonas pasiūlo „GoJo“ įsigyti „Waystar“ ir pozicionuoti save kaip tą, kuris perims bendrovę.
Šis serialas atskleidžia, kokie sudėtingi gali būti didelių ir sėkmingų šeimų santykių ir moko mus netapti pinigų vergais bei neužmiršti tikrųjų vertybių, kurių svarbiausios yra šeima ir sveikata.
Dėl smagios komedijos, stulbinančių vingių ir prikaustančių šeimos ir išdavystės temų, „Succession“ sezonuose yra keli aukščiausio reitingo tarp žiūrovų epizodai ir neveltui. Tai sezonai, kuriuose istorija išties išsiveržia į priekį, paversdama šį serialą vienu mėgstamiausių.
Serialo pabaiga persmelkta agonija. Viskas, kas kada nors buvo vaizduojama, užsimenama, juokaujama, kiekviena išduota sąjunga, pažeidžiamumo akimirka, su šiais niekingais, sugniuždytais, įtikinamais aktoriais, yra čia. Jų visų esmė yra išaiškinama, kiekvienas laisvas galas surištas, patikima, tinkama ateitis išrinkta. Visa tai apvainikuoja puikiai pastatytą dramos serialą.
