10 geriausių NETFLIX šnipų ir slaptųjų agentų serialų

0
3

Kalbant apie šnipinėjimą ir intrigas, „Netflix“ šnipų ir slaptųjų agentų serialų pasaulis siūlo platų pasirinkimą, kuris patenkins bet kurio šnipų entuziasto troškimą. Nuo klasikinių Šaltojo karo dramų iki šiuolaikinių trilerių – srautinių transliacijų platforma gali pasigirti įspūdingu laidų, kuriose gilinamasi į šešėlinį šnipinėjimo, slaptų operacijų ir tarptautinių intrigų pasaulį, pasirinkimu.

„Netflix“ šnipų ir slaptųjų agentų serialų pasaulis – turtingas ir įvairus, jame kiekvienas šio žanro gerbėjas ras ką nors sau. Nesvarbu, ar jus traukia klasikinės karo dramos, šiuolaikiniai trileriai, šnipinėjimo epai, slaptos operacijos, ar tarptautinis šnipinėjimas, ši platforma gali pasigirti plačiu spektru laidų, kuriose tyrinėjamas šnipų pasaulis. Šie serialai, pasižymi įtemptais siužetais, sudėtingais veikėjais ir aktualių bei svarbių klausimų nagrinėjimu ir įsitvirtino kaip privalomi pažiūrėti serialai visiems, mėgstantiems slaptus, intriguojančius dalykus. Straipsnyje siūlome jums dešimtuką geriausių „Netflix“ platformos siūlomų šnipų ir slaptųjų agentų laidų, panagrinėsime jų siužetus, veikėjus ir elementus, dėl kurių šio žanro gerbėjai privalo jas žiūrėti.

Kadras iš serialo „In From the Cold“

10. „In From the Cold“ (2022)

Niekada nereikia nuvertinti, kiek daug istorijai pagreičio gali suteikti tinkamas siužeto posūkis. Tai įrodo serialas „In From the Cold“. Nevykusi mama atskleidžia savo slaptą šnipinėjimo istoriją? Egzotiškos atostogos Ispanijoje? Čiuožimo komandų varžybos? Trigubi susikirtimai ir galvą draskančios veiksmo scenos? Visa tai – lengvo, bet pakankamai smagaus šio serialo, kurį sukūrė laidų vedėjas Adamas Glassas, dalis, nes šis serialas negauna balų už dialogus ar personažus, bet gauna balų už siužetą.

„In From the Cold“ prasideda beprasmišku smurtu, kuris puikiai tinka serijai, kuriai labiausiai rūpi lengvi sukrėtimai. Vienas vaikinas su keistu žvilgsniu akyse staiga numeta kitą vaikiną nuo stogo prabangiame vakarėlyje. Kitoje Madrido vietoje kitas vaikinas elgiasi rasistiškai su juodaodžiu keleiviu, o paskui jį iš karto išvaro iš autobuso ir persekioja. Po to pavagiamas kūdikis, o vagis taip pat sulaikomas. Kas galėjo sukelti tokius improvizuotus teroro aktus?

Pereikime prie Dženi (akt. Margarita Levieva), kuri yra Madride su dukra Bekka (akt. Lydia Fleming) ir jos dailiojo čiuožimo komanda – būsimomis olimpietėmis. Jos dukra mano, kad mama yra visiškai nevykusi ir keistai pasakoja apie savo praeitį, taip pradėdama motinos ir dukters santykių arką. Ir staiga, kai Dženi važiuoja jų viešbučio liftu, prieš užsidarant durims, į praktikantą panašus vyrukas su kostiumu įmeta dūminę bombą ir išmuša ją iš vėžių. Ji atsibunda įkalinta prieš grupę pakalikų. Dženi apklausiama, kaltinama, kad yra rusų šnipė, ir viską neigia, kol staiga panaudoja savo giliai įsišaknijusius kovos įgūdžius, kad išgelbėtų savo gyvybę, o tada sužino, kad yra kažkokioje treniruočių bazėje.

Ją iš slėptuvės išviliojo jos naujasis viršininkas, apsukrus CŽV vyrukas – Čaunsis Liu (akt. Cillian O’Sullivan). Čaunsis su savo kompiuterių žinovu Krisu (akt. Charles Brice) sugeba priversti susigrąžinti ankstesnę šnipę Dženi, nes ji atsekė sąmokslą prieš Ispanijos ministrą pirmininką. Taigi, Dženi vėl šnipė ir puola į darbą.

„In From the Cold“ – tai serialas, kuris žaidžia gana paprastą žaidimą, pasikliaudamas plokščia charakteristika, gana plačiais spektakliais ir dialogais, kurie arba niekada nepaleidžia jūsų iš rankų, arba mirkteli tiesiai į jus. Tačiau veiksmas nuoširdžiai, įtaigiai geras, ir jis padeda atsverti labiau riebius, nedėkingus epizodus. Margarita Levieva turi daugybę scenų su įspūdinga kovos choreografija, kur ji kaunasi su kaskadininkais, kurie taip pat įneša „karščio“.

Kadras iš serialo „Treason“

9. „Treason“ (2022)

Britų miniserijos su Čarliu Koksu priešaky – ne visai tokia šnipų drama, kokios mes tikėtumėmės, kadangi ir pats agentas 007 – ne visai toks, kokį esame pratę matyti. Šįkart jis panašus į mielą, draugišką labradorą, o ne nuožmų smogiką.

Nors Koksas to paties amžiaus, lyties ir rasės kaip ir bet kuris kitas Bondas, turi progų prašmatniai apsirengti ir kartais pamosuoti ginklu, nė iš tolo nėra panašus į įprastus slaptuosius agentus. Tai atsispindi scenoje, kurioje dvigubas agentas Adamas Lorensas stovi priešais krūvą pradinukų mokyklos bibliotekoje ir pasakoja jiems, ką reiškia būti slaptuoju agentu. Greičiausiai Danielio Kreigo tokioje scenoje neišvystumėte.

Tačiau viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, kadangi Adamas yra antras pagal svarbą slaptasis agentas M16 būryje, o kai per nelaimingą atsitikimą smarkiai susižeidžia jo vadovė, jis tampa pirmuoju svarbiausiu asmeniu savo komandoje.

Seriale matysite veikėjus, susiduriančius su kompromatu, abejotinos reputacijos rusų oligarchus, britų konservatorių partijos lyderius ir, žinoma, veiksmas vyksta Londone – pačioje geriausioje vietoje atskleisti šnipų dramai. Siužetas lyg painus labirintas įtrauks jus į savo skersgatvius.

Kadras iš serialo „FUBAR“

8. „FUBAR“ (2023 – )

Tėvams skaudu suvokti, kad jų mylima dukra užaugo į negražiai besielgiačią, narkotines medžiagas vartojančią muštynių dalyvę. Todėl Arnoldas Švarcnegeris nėra labai patenkintas, kai tai nutinka jam šiame nesustabdomai kvailame humoro seriale.

Kai Švarcenegeris, slaptasis CŽV agentas Lukas Bruneris, atvyksta į blogiukų slėptuvę Gajanoje atlikti paskutinės misijos, improvizuotame bokso ringe įvyksta nemalonumai. Artėdamas prie jų jis supranta, kad vienas iš jų yra moteris. Ir ne šiaip kokia moteris, o tokia savimi patenkinta, kad jaučia neišvengiamą pergalę, kad įpusėjus kovai rūko cigaretę.

Jis supranta, kad tą moterį jau yra matęs anksčiau. Bet kur?

Grįžtame prie rūkančios moters, kurios šlaunys jau smaugia priešininkę… Bruneris jau yra girdėjęs šį balsą. Žinoma! Tai jo dukra Ema, kurią jis laikė puikiai besimokančia ir gabia smuikininke, kuri pasirodo su sužadėtiniu laisvalaikį leidžiančia maniakiškai. Vietoj smuiko, ji, regis, mėgsta lavinti raumenis, kurie galėtų sulaužyti ne tik graikinius riešutus, bet ir pakaruoklio kaklą.

Jų akys susitinka. Abu atrodo įsiutę: jis – dėl jos keiksmų, o ji – dėl to, kad yra vyriausybės agentė, o šis senas pirdžius ketina atskleisti jos paslaptį. Tačiau tikriausiai yra ir kita jų pykčio priežastis: abu supranta, kiek daug šeimos terapijos seansų jų laukia ateityje.

Abu slėpę vienas nuo kito, kad yra agentai, dabar jie turi ne tik susitvarkyti su savo bagažu, bet ir susigrąžinti lagaminą su masinio naikinimo ginklu, kuriuo aukštą IQ turintis paranojikas, turintis problemų dėl tėvo, ketina išpirkti pasaulį.

Tačiau, dabar tikriausiai klausiate, ar Arnoldas nėra per senas, kad dirbtų šioje srityje… Na, šiame seriale jis, baigiantis kadencijai, svajoja vėl susitikti su žmona ir pasiimti ją į kelionę po pasaulį. Švarcenegeris dar kartą parodo žiūrovui, kad jis yra daugiausia komikas.

„FUBAR“ iš tikrųjų yra geresnis, nei pamanysite. Tai nėra kažkoks praeities Švarcenegerio serialas, kuris bus šiek tiek banalus. Taip, kaip visuomet Švarcenegeris vaidina ką moka geriausiai, todėl jo gerbėjams serialas tikrai ir tiks ir patiks.

Kadras iš serialo „Traitors“

7. „Traitors“ (2019)

„Traitors“ veiksmas vyksta 1945 m., iškart po karo pabaigos. Pagrindinė veikėja ir galima herojė – Feef Symonds (akt. Emma Appleton), Mitfordą primenanti aristokratė, pasižyminti drąsa ir veržlumu, kurią amerikiečiai užverbuoja šnipe, kad ji išnarpliotų galimą rusų infiltraciją į Didžiosios Britanijos vyriausybę.

Įpusėjus serialui, „Traitors“ pradeda veikti, ir tai padaro atrasdami savo moteris. Panašu, kad XX a. pirmoje pusėje vyriausybė ir šnipinėjimas nebuvo pačios patraukliausios aplinkos moterims. Symonds, žinoma, yra pagrindinė veikėja, bet didžiąją dalį istorijos iš pradžių kuria aplink ją besikeičiantys vyrai su kostiumais, kuriuos lengvai atskirsite tiek pagal ūsus, tiek pagal akcentą. Kai Feef ir griežtoji ponia Garrick, kurią su įprastu subtilumu vaidina Keeley Hawes, atsiduria serialo centre, spektaklis pradeda kurti savo viziją, kaip gali atrodyti valdžia, manipuliacija ir apgaulė.

Ypač įtaigiai skamba ponios Garrick kalba apie tai, ko reikia, kad klestėtum pasaulyje, kuris iš prigimties nepritaikytas moterims (moterys turi būti dvigubai geresnės už vyrus). Čia kyla sudėtingų klausimų apie tai, ko tikimasi iš moterų, kad jos galėtų žaisti berniukų žaidimus. Moterys vaidina savo menkumą… Būti paprasta – tai vizualinė gudrybė, kad ji galėtų patekti į kambarį, todėl moteris-šnipė, nėra prasta idėja.

Kūrėja ir rašytoja Bash Doran, nustatė neįprastą ir nepelnytai šiuolaikišką toną. Pokalbiai dažnai atrodo šiuolaikiški, o aktualios paralelės retai kada būna subtilios. Kai Symonds gauna užduotį įsiskverbti į archyvus ir surasti senų vyriausybės posėdžių įrašus, ji svarsto, kaip, būdama žema sekretorė, gali tai padaryti. „Tu esi aukštesnės klasės. Kiekvienas tavo gestas šaukte šaukia apie teisę“, – sako Rovė. „Štai kodėl tu esi tobula. Niekas tavimi neabejoja.“ Feef patikrino savo privilegijas ir nusprendė jomis pasinaudoti prieš artėjančią komunistų invaziją.

Ir žinoma, kaip tokiame seriale be romanų, čia jų yra – nuo Feef romano su buvusiu, dabar leiboristu, iki neteisėtų jos brolio gėjų susitikimų. Visa tai labai įdomu žiūrėti.

Istorinėse dramose gerai atkurti tikrus įvykius svarbu, tačiau „Traitors“ siūlo kažką šiek tiek kitokio. Karikatūriškas serialas, tačiau kai tik jis pasiekia savo tikslą, epizodai pradeda įsibėgėti. Visi personažai turi silpnybių ir visi nori gudriais ir klastingais būdais pasinaudoti atskleistomis paslaptimis. Tai paslapčių ir klastūnų kuinas serialas, kuris jus įtrauks.

Kadras iš serialo „Spycraft“

6. „Spycraft“ (2021)

„Spycraft“ – tai 8 dalių dokumentinis serialas, kuriam vadovauja vykdomoji prodiuserė Maria Wye Berry ir kuriame pristatomi ir nagrinėjami įvairūs būdai, kuriais šalys dešimtmečiais šnipinėjo viena kitą ir rinko žvalgybinę informaciją. Kiekviename epizode nagrinėjami skirtingi metodai – nuo priešų nuodijimo, „sekspionažo“ iki senų gerų slaptų operacijų. Filmuota medžiaga derinama su inscenizacijomis ir ekspertų interviu, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie tai, kaip žvalgybos duomenų rinkimas per daugelį metų pasikeitė, tačiau daugeliu atžvilgių yra vykdomas taip pat, kaip ir visada.

Pavyzdžiui pirmajame epizode aptariamas aukštųjų technologijų sekimas, įskaitant įvairius pasiklausymo įrenginius, kuriuos per daugelį metų naudojo JAV, Rusija ir Kinija. Parodomas nepaprastas kūrybiškumo ir išradingumo lygis – nuo mikrofono, įkišto į ambasadoriaus batą, iki pasiklausymo įrenginio, kuriam veikti nereikėjo elektros energijos.

Kitame epizode nagrinėjamos stebėjimo rūšys – stebėjimas „akimis į dangų“, dažniausiai naudojant bepiločius orlaivius. Kadangi dronai tampa vis sudėtingesni, jų kameros gali sekti daugiau žmonių, o jų raiška yra didesnė nei bet kada anksčiau. Galiausiai ekspertai aptaria, kaip Kinijoje gatvėse sumontuotos kameros gali sekti kiekvieno piliečio judėjimą ir suteikti žmonėms „socialinį balą“, kuris gali turėti įtakos tam, kaip lengvai žmonės gauna darbą ir kitus svarbius dalykus.

„Spycraft“ tiesiog laikosi faktų, ir būtent dėl to laidą taip įdomu žiūrėti. Joje nesiekiama nieko analizuoti ar dramatizuoti. Ji remiasi kiekvieno pateikto pavyzdžio faktais, ir tai daro kompaktiškai, greitai, kad žiūrovai išliktų įsitraukę.

Jei ieškote išsamių diskusijų apie įvairius metodus ir technologijas, čia to negausite. Tai greito tempo laida, kurioje įvairūs metodai aptariami išsamiau, o jiems padeda įvairūs į pensiją išėję ekspertai. Tai žmonės, kurie istoriškai buvo atsakingi už JAV šnipinėjimo programas, todėl būtent iš jų bus imami interviu.

Tiems kas domisi šnipų veikla ir įvairiais įrenginiais naudotais jų darbuose, serialas tikrai labai patiks.

Kadras iš serialo „The Recruit“

5. „The Recruit“ (2022)

Nojus Centineo (vienas iš DC filmo „Black Adam“ žvaigždių) šiame seriale vaidina pagrindinį Oveno Hendrikso vaidmenį. Ovenas Hendriksas – 24-erių metų teisininkas, ką tik pradėjęs dirbti CŽA (Centrinė žvalgybos agentūra -JAV slaptojoje tarnyboje). CŽA kasdien gauna daug grasinimų iš žmonių, kurie galimai yra susiję su jos veikla.

Šie žmonės grasina išduoti CŽA paslaptis, jei slaptoji tarnyba neįvykdys jų reikalavimų. Taigi Oveno uždavinys yra patikrinti šiuo grasinimus ir išsiaiškinti, kurie yra pagrįsti ir iš tikrųjų kelia grėsmę slaptiesiems agenatam, o kurie – tik blefas.

Ovenas nėra itin rimtas personažas, kaip ir pats serialas nėra itin rimtas. Jaunasis teisinkas mėgsta įvairiose netinkamose vietose niūniuoti pop dainas, o pakliuvęs į sudėtingas situacijas improvizuoja ir dažniausiai jam padeda ne įgūdžiai, o sėkmė. Dauguma grasinimų, kuriuos jam tenka peržiūrėti, nekelia pavojaus, tačiau jis užtinka vieną, parašytą buvusios CŽA informatorės Maksės Meladze (Laura Haddock). Ši moteris tuo metu kali Azironos kalėjime už žmogžudystę ir tikina, kad žino CŽA paslaptis. Neišduos jų tik tada, jei jie pasirūpins jos paleidimu į laisvę. Ovenas entuziastingai imasi bylos ir išsiruošia aplankyti Maksės kalėjime. Tačiau žudikė vis dar pavojinga, kadangi yra susijusi su nusikaltėlių tinklu. Šie nusikaltėliai netrukus ir pradeda medžioti Oveną.

Nors greičiausiai serialas ir neatspindi tikros CŽA realybės, o Hendriksas vis dėlto yra ne slaptasis agentas, o teisininkas, Centineo sėkmingai pavyko suvaidinti visiškai žalią slaptuosiuose reikaluose naujoką – kupinas entuziazmo jis ir pats nesuprasdamas, kaip išsisuka iš sudėtingų situacijų, visad atsiranda tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir, tiesą sakant, dažnai prajuokina žiūrovą savo nerangumu. Taigi iš šio serialio neverta tikėtis rimto trilerio, tačiau veiksmo jame neabejotinai užtenka.

Kadras iš serialo „Kleo“

4. „Kleo“ (2022 – )

„Kleo“ – intriguojantis žudiko keršto trileris iš Vokietijos, kuriame pirmenybė teikiama „Villanelle“ stiliaus smurtui su stipria estetika. Jella Haase vaidina Kleo Straub, neregistruotą slaptos „Stasi“ tarnybos agentę, kurios pagrindinis darbas – iš Rytų Berlyno į Vakarus vykti šalinti valstybės priešų.

Serialas prasideda 1987 m., kai Kleo renkasi kelią Berlyno kanalais, siūlydama dovaną žiurkei, kurią ji praminė draugu Leninu. Su peiliu, įkištu į petnešas, ji patenka į neoninėmis šviesomis apšviestą naktinį klubą ir šokių aikštelėje žvilgsniu susiduria su savo taikiniu. Serialas – energingas, kvapą gniaužiantis šiurpus veiksmas ir pirmas įrodymas, kad Kleo neįtikėtinai efektyviai atlieka savo darbą – negailestingai atsikrato tuo, ką valstybė laiko šiukšlėmis.

Amžina problema šnipų gyvenime: kaip rasti patenkinamą darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, šiek tiek sudėtingesnė, kai darbo dalis susijusi su žmogžudystėmis. Grįžusi namo į Rytų Berlyną, Kleo užmezga slaptą, bet meilės romaną su vienu iš savo kuratorių Andi ir pasako jam, kad laukiasi nuo jo vaiko. Ji įvykdė savo pareigas „firmai“, o darbas atliktas klube turėjo būti paskutinis. Tačiau kadangi „Kleo“ – keršto trileris, visų pirma turi būti už ką keršyti, todėl natūralu, kad įvykiai pasisuka įspūdingai ir siaubingai bloga linkme.

Skaudžios išdavystės ir praradimai sunaikina bet kokią mintį, kad Kleo pasaulio karikatūriškumas reiškia, jog tai bus juodoji komedija. Nors filme yra retų humoro akimirkų, dažniausiai jis labai niūrus ir žiaurus, o tai, kas nutinka Kleo, kad ji trokšta keršto, yra išties žiauru.

Siena (kalbama apie Berlyno sieną), žinoma, griūva, bet Kleo jau padarė savo klaidą. Per paskutinį darbą ją bare užkalbino Svenas, kuris, pasirodo, buvo slaptas policijos pareigūnas iš Vakarų ir pakankamai akylas, kad po jos suknele įžvelgtų peilio blizgesį. Svenas – kvailas atsiskyrėlis, nesugebantis užsitarnauti kolegų pagarbos ir dažnai apsiribojantis popierizmu, tačiau dabar jis užsispyręs ieško šios moters vaiduoklio. Jo istorija – tai antroji serialo pusė, ir nors jie visais atžvilgiais yra iš skirtingų pasaulių, jis ir Kleo suartėja ir atranda, kad yra panašesni, nei gali pagalvoti.

Visa tai vyksta patenkinamu greičiu, o aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios politiniai sukrėtimai tampa patraukliu katės ir pelės žaidimų fonu. Įdomūs ir antraeiliai veikėjai, ypač Thilo, techniką mėgstantis vakarietis, kuris galiausiai tampa nenorinčiu tapti Kleo draugu ir kompanionu. Įvairialypė veikėjų ištikimybė, užsitarnauta ir nepelnyta, yra gražiai komplikuota. (Pavyzdžiui, Kleo neskraidys „Air Berlin“, nes tai amerikiečių kompanija.) Serialas atrodo fantastiškai, ypač jei mėgstate gėlėmis margintus tapetus – tokiu atveju tai gali būti jūsų interjero dizaino rojaus idėja, jei tik galite nekreipti dėmesio į kraujo dėmes.

Kleo seriale yra palūžusi, pasimetusi ir beviltiškai trokšta išsiaiškinti, kas ir kodėl jai atsitiko, ir Svenas, kuris yra nerangus, atkaklus ir akivaizdžiai džiaugiasi, kad jo gyvenimas pasisuko tokia įdomia linkme, pora yra protinga ir žavi, ir daugelį pirmųjų epizodų praleidžiate tikėdamiesi, kad jie įveiks savo priešingus interesus ir susivienys prieš tikruosius blogiukus. Tai įdomus, labai stilizuotas ir kinematografiškas nuotykis.

Kadras iš serialo „Naktinis agentas“

3. „Naktinis agentas“ (The Night Agent, 2023 – )

Shawno Ryano sukurtas „Naktinis agentas“ – amerikiečių veiksmo trileris, pasakojantis apie žemo rango FTB agentą Piterį Suterlandą (akt. Gabrielius Basso) dirbantį Baltųjų rūmų rūsyje, kuris dirba prie slaptųjų šnipų telefono, kuris niekada neskamba, žinoma, iki tos nakties, kai jis pagaliau suskamba, ir įtraukia jį į sąmokslą, vedantį iki pat Ovaliojo kabineto.

„Netflix“ transliuojamame seriale, gavęs pirmąjį skambutį Piteris įtraukiamas į didžiulį sąmokslą dėl šnipo aukščiausiuose JAV vyriausybės sluoksniuose. Norėdamas išgelbėti valstybę, jis pasineria į desperatišką išdaviko medžioklę ir tuo pat metu saugo buvusią biuro generalinę direktorę Rouzę Larkin nuo žmonių, kurie nužudė jos tetą ir dėdę.

Piteris ir Rožė (Luciane Buchanan), nelaimėlė, kurią jis saugo, turi iš karto sudėlioti, kas nutiko, ir bandyti užtikrinti jos saugumą, o gal ir išpirkti nelaimingą Piterio šeimos istoriją, susijusią su klasta.

Visame seriale yra mažų akcentų, kurie aiškiai parodo, kad scenaristai ir režisieriai tikrai stengiasi – sveikintinas ir pernelyg retas dalykas. Evė Harlow ir Phoenixas Raei, vaidinantys žudikų porą, kuriems žmogžudystė yra afrodiziakas, taip pat atlieką puikų vaidmenį. O seriale išaiškėjęs sąmokslas išties nustebina.

Serialas nėra tobulas: Daug kas, artėjant pabaigai, išsprendžiama atviromis kortomis, be to, yra akimirkų, kai dialogai nėra tokie „aštrūs“ kaip aktoriai. Vis dėlto serialas geresnį, nei kada nors galėjo būti. „Naktinis agentas“ kibirkščiuoja smalsumu ir intriga, tai detalėmis turtingos serijos, kurios nepaliaujamai privaržo žiūrovus prie jų televizorių ekranų.

Įtraukiantis, veiksmo, sprogimų kupinas serialas, kuris tikrai patiks veiksmo ištroškusiems žiūrovams.

Ar Piteriui pavyks sugauti išdaviką…? Ar jis išgelbės valstybę nuo priešo…? Ar Rožė bus apsaugota…?

Kadras iš serialo „The Spy“

2. „The Spy“ (2019)

Saša Baronas Kohenas pasirinko pavojingą kelią – pakeisti savo parodijuojančio komiko amplua į rimtą istorinio asmens vaidmenį. Mat geriausiai mes šį britų aktorių žinome dėl tokių personažų kaip Boratas ar Ali G, o šįkart Baronas suvaidina Izrealio šnipą Eli Koheną, kuris 7 deš. pradžioje dangstėsi kaip patriotiškas sirų krovinių pervežimo magnatas, nors iš tikrųjų dirbo Izraelio slaptosioms tarnyboms.

Eli Kohenas, siekdamas išgauti informaciją apie sirų karines pajėgas ir sustabdyti jų ekspansiją į Izrealį, netgi susidraugavo su Sirijos prezidentu. Tačiau jei jis būtų išaiškintas, jam grėstų kalėjimas ir mirties bausmė. Taigi nieko nuostabaus, kad šis vaidmuo sunkus ir įtemptas – Eli turėjo ir šeimą, nuo kurios privalėjo slėpti savo tikrąjį darbą, tačiau ar tai šeimai negrėsė prarasti savo tėvą?

Sašą Baroną Koheną lengviau įsivaizduoti Eli vaidmenyje žinant, kad ir pats Eli buvo šioks toks aktorius. Ne, ne profesionalus teatro ar kino aktorius, tačiau toks „menininkas“, kuris turėjo įsijausti į savo personažą – Kamel Amin Tabet – tikrame gyvenime. Eli darbas buvo toks pavojingas, kad jis pradėjo sapnuoti košmarus ir kalbėti per miegus, tačiau tikrovėje turėjo be priekaištų suvaidinti savimi pasitikintį verslininką, į kurį krypsta visų akys vos jam įėjus į kambarį. Taigi Eli privalėjo tapti chameleonu. Tai tobulai Sašai Baronui sutvertas vaidmuo, nors ir esame įpratę jį matyti komiškuose amplua.

Agento kelionė prasideda Buenos Airėse. Ten jis susidraugauja su karjeros laiptais kylančiu sirų pulkininku Amin Al-Hafezu (Waleed Zuaiter). Iš pradžių karininkas nepasitiki nuolat besišypasančiu ir juokaujančiu atėjūnu, tačiau Eli netrukus įtikina pulkininką, kad juo galima pasitikėti (sumeluodamas viską nuo pradžios iki pabaigos). Taip slaptajam agentui atsiveria vartai į sirų karinės vadovybės sluoksnius. Taip jis pamažu pradeda artėti prie Damasko paslapčių.

Saša Baronas Kohenas turėjo subtiliai suvaidinti ir Kamelį Aminą Tabet, ir Eli Koheną – du visiškai skirtingus personažus, kurie yra vienas ir tas pats. Tačiau Baronui apsimetinėjimas sekasi geriau už bet ką kita, taigi šįkart pasiruoškite laiką prie televizoriaus ekranų praleisti rimtai.

Kadras iš serialo „Kalifatas“

1. „Kalifatas“ (Caliphate, 2020)

Trileris apie planuojamą teroristų išpuolį ir bandymą jį sustabdyti bei radikalų bandymus įtraukti į „Kalifatą“ naujus žmones sulaukė didžiulio susidomėjimo ir krūvos teigiamų įvertinimų.

Aštuonių serijų trukmės seriale vystomos trys siužeto linijos, kurios itin glaudžiai persipynusios tarpusavyje. Pirmoji pasakoja apie Perviną, švedų kilmės musulmonę, kuri su vyru gyvena Sirijoje, tačiau desperatiškai bando grįžti namo, į Švediją. Antroji siužeto linija susitelkia ties Fatima, Stokholmo saugumo tarnybų tyrėja, kuri sulaukia Pervinos pagalbos prašymo, ir bendradarbiaudama su ja telefono skambučiais, siekia šiai padėti. Trečioji – pasakojimas apie Al Musafirą, dar vadinamą Keliautoju, kuris yra jaunas džihadistų verbuotojas, užsiimantis paauglių seserų Suleikos ir Lishos bei šiųjų draugės Karimos radikalizacija. Keliautojas taip pat planuoja didelio masto teroristinius išpuolius Švedijoje, o jam padeda keletas antraeilių personažų, pvz., du jauni broliai švedai, kurie buvo užverbuoti kalėjime. Fatima bando sutrukdyti jų planuojamoms atakoms.

Pasakojimas vyksta persipinant minėtoms siužeto linijoms. Pervina, priverstinai išvykusi į Siriją, su vyru augina dukrelę. Nusivylusi esamu šeimyniniu gyvenimu, ji bet kokia kaina siekia grįžti atgal į Švediją. Gavusi mobilųjį telefoną iš savo kaimynės ir draugės Tinos, kuri pagrobiama iš Pervinos namų, kur slapstėsi dėl to, kad nebūtų prievarta ištekinama antrąsyk po vyro mirties, Pervina susisiekia su Dolores. Ji – antiradikalizacijos advokatė iš Švedijos, padedanti nukentėjusiesiems nuo radikalų vykdomos veiklos. Dolores Perviną sujungia su Fatima, ir ši pažada padėti, jei Pervina sužinos daugiau informacijos apie grupuotės, kuriai priklauso jos vyras, planuojamą teroristinį išpuolį. Taip Fatima sužino apie Keliautoją.

Šis dirba musulmonų mokykloje Švedijoje, ir ten verbuoja jaunus moksleivius prisidėti prie vykdomų atakų. Tiesa, darbovietėje valdžia į Fatimos pateiktą informaciją apie būsimą išpuolį nežiūri rimtai ir liepia jai užsiimti kitais tyrimais, ir galiausiai ją nušalina nuo pareigų, tačiau tai nesustabdo jos nuo tolesnių tyrinėjimų. Keliautojo šutvei sužinojus, kad Fatima galimai žino apie jų kėslus, istorija pradeda suktis nenuspėjamomis kryptimis. Mirtis pradeda grėsti ne tik būsimo teroristinio išpuolio aukoms, bet ir pačiai Fatimai bei tiems, kuriuos ji siekia išgelbėti…

Seriale atskleidžiama daugybė detalių iš radikalų verbavimo proceso ir būdų. Serialo kūrėjai, Wilhelmas Behrmanas ir Niklasas Rockströmas, per ilgametį darbą televizijoje ir žinių tarnybose sukaupę daugybę patirties, atliko puikų darbą domėdamiesi visais šiais ypatumais. Sukaupę daug žinių apie Islamo Valstybę, jų žmonių verbavimą vakarų Europoje ir pasikonsultavę su terorizmo ekspertais, visa tai kūrėjai perteikė žiūrovams.

Nors aktorių komandą sudaro visai ne kino žvaigždynas, aktoriai savo darbą atliko puikiai. Įtikinamai perteiktos emocijos, įsijautimas į vaidmenis nekelia jokių abejonių, ir tai leidžia visapusiškai mėgautis istorija, kuri pasakojama nuosekliai ir suprantamai. Personažai gerai išplėtoti, aiškios jų rolės. Pagrindiniai vaidmenys teko moterims, būtent jos sprendė svarbiausius klausimus, nuo kurių priklausė daugelio gyvybės. Tai – dar viena ypatybė, išskirianti šį serialą iš krūvos kitų pastaruoju metu pasirodžiusiųjų.

„Kalifatas“ – neabejotinai dėmesio vertas serialas, kuris suteiks ne tik pasimėgavimo savo iki smulkmenų išdirbtu scenarijumi, bet ir žinių apie vieną pavojingiausių pasaulio grupuočių, Islamo Valstybę. Paliečiama ir tyrinėjama aktuali nūdienų tema su puikiai išplėtotu scenarijumi ir įtraukiančia siužetine linija sulaukė gausybės teigiamų įvertinimų tiek iš terorizmu bei jo keliamomis grėsmėmis ir priežastimis besidominčiųjų, tiek ir iš eilinių žiūrovų. Vaizduojami personažų gyvenimai ir vidinės dramos – tik dalis to, kas vyksta realiame gyvenime, todėl nesunku išgyventi lengvą sukrėtimą, atsirandantį peržiūrėjus visas aštuonias serijas. (Viktorija Šaulytė)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here