Siaubo filmų žanro sėkmę didžiąja dalimi lėmė jų franšizių ilgaamžiškumas. Labiausiai atpažįstami personažai ir toliau užima tvirtą vietą populiariosios kultūros podiume, net kai kuriems iš jų sukanka daugiau nei 40 metų…
Siaubo filmų franšizės siūlo unikalų siaubo, įtampos ir antgamtinių reiškinių mišinį. Šiame sąraše pateikiami Jums tikriausiai gerai žinomi, matyti, ar bent girdėti filmai – nuo šiurpą keliančių „Helovino“ šūksnių iki stuburą stingdančios „Išvarymo“ įtampos.
Gilindamiesi į mūsų kolektyvinį nerimą, siaubo filmai yra visuomenės veidrodis, atspindintis mūsų giliausias baimes ir rūpesčius. Šių franšizių sėkmę galima paaiškinti jų gebėjimu pasinaudoti pirmapradėmis baimėmis ir gerai sukurtais pasakojimais bei nepamirštamais personažais.
10. „Penktadienis, 13-oji“ (Friday the 13th, 1980 – )
Penktadienio 13-osios herojus Džeisonas Vorhesas savo aukas su ledo ritulio kauke ir mačete medžioja nuo trečiojo dvylikos šios franšizės filmų įrašo. Šis personažas jau tapo pagrindiniu siaubo vaizdų simboliu.
„Penktadienis, 13-oji“ – tai amerikiečių siaubo filmų franšizė, kurią sudaro dvylika siaubo filmų, televizijos serialas, romanai, komiksai, vaizdo žaidimai ir papildoma atributika. Franšizė daugiausia dėmesio skiria išgalvotam personažui Džeisonui Vorhesas, kuris, kaip manoma, nuskendo dar būdamas berniukas stovykloje „Crystal Lake“ dėl stovyklos darbuotojų aplaidumo. Juostoje berniukas nuskendo 1957 m. ežere. Kitais metais nužudomi dar du patarėjai. 1980 m. pirmųjų savininkų palikuonis, padedamas kelių patarėjų, vėl atidaro stovyklą „Crystal Lake“. Patarėjus vieną po kito nužudo paslaptingas asmuo. Ar tai gali būti keršto trokštantis Džeisonas?
Po kelių dešimtmečių pasklido gandai, kad ežeras yra „prakeiktas“ ir jame įvykdyta daugybė masinių žmogžudysčių. Visuose filmuose Džeisonas pasirodo kaip žudikas arba žudynių motyvas. Originalaus filmo, sukurto siekiant pasipelnyti iš „Helovino“ (1978) sėkmės, scenarijų parašė Viktoras Mileris, o prodiusavo ir režisavo Šonas S. Kaningemas. Filmai pasaulio kino teatrų kasose surinko daugiau nei 468 mln. dolerių.
Filmų prodiuseris Frankas Mancuso jaunesnysis taip pat sukūrė televizijos laidą „Penktadienis 13-oji“ (angl. Friday The 13th: The Series) po to, kai „Paramount“ išleido filmą „Džeisonas gyvena“ (angl. Jason Lives). Televizijos serialas nebuvo susijęs su franšize jokiais personažais ar veiksmo vieta, tačiau buvo sukurtas remiantis „nesėkmių ir prakeiksmų“, kuriuos simbolizavo filmų serija, idėja. Kol franšizė priklausė „Paramount“, keturi filmai buvo ekranizuoti į romanus, o „Penktadienis, 13-oji“ trečioji dalis buvo adaptuota dviejų atskirų autorių. Kai franšizė buvo parduota „New Line Cinema“, Cunninghamas grįžo kaip prodiuseris ir prižiūrėjo dar du filmus, be to, sukūrė kryžminį filmą su personažu Fredžiu Kruegeriu iš filmų serijos „Košmaras Gubų gatvėje“. Kompanija „New Line Cinema“ išleido trylika novelių ir įvairias komiksų serijas, kuriose buvo vaizduojamas Džeisonas.
Nors filmai nebuvo populiarūs tarp kritikų, „Penktadienis, 13-oji“ laikoma viena sėkmingiausių žiniasklaidos franšizių Amerikoje – ne tik dėl filmų sėkmės, bet ir dėl plataus masto prekybos ir nuolatinių nuorodų į filmus priminimų.
9. „Pjūklas“ (Saw, 2004 – )
2004 m. siaubo filmas apie kankinimus „Pjūklas“ uždirbo ne tik 103,9 mln. dolerių iš nedidelio 1,2 mln. dolerių biudžeto – filmas taip pat sugebėjo pradėti pelningą siaubo franšizę, kuri daugelį metų ir toliau iš mažo biudžeto filmų krovėsi turtus. Dabar franšizėje – sukurta jau 10 filmų, įskaitant ir naujausią, išleistą 2023 metų, rugsėjį. „Pjūklas“ sugebėjo pasiekti savo pradines pelno aukštumas, naudodamasis „iš lūpų į lūpas“ sklindančią informaciją, kad pritrauktų žiūrovus, kuomet buvo rodomas kino teatruose.
Pirmasis „Pjūklas“ buvo populiarus tarp jaunų žiūrovų – 60 procentų premjeros savaitgalio žiūrovų buvo jaunesni nei 25 metų amžiaus. Filmą, kuris sugebėjo patraukti jaunų siaubo gerbėjų mintis, sukūrė jaunas režisierius Jamesas Wanas, kuris taip pat buvo atsakingas už kitą mažo biudžeto hitą — „Išvarymas“ franšizę. Wanas sukūrė filmą, savo vaidybinio filmo režisūros debiutą, vos per 18 dienų, išlaikydamas mažą biudžetą ir generuodamas didelį pelną.
Franšizė turėdama stipria pradžią ir toliau plėtojosi ir, nors kai kuriose vietose ji suklupo, dešimt filmų kartu vis tiek atnešė virš 1 milijardo JAV dolerių visame pasaulyje.
Pirmojo filmo istorija pasakoja apie du vyrus, žaidžiančius pavojingą žaidimą purviname vonios kambaryje, J. Wano filmas net tik suteikia pramogą žiūrovams, bet ir įveda naują kryptį bei ima kalbėti apie kažką reikšmingo. Šis filmo pagrindas – žmogaus galimybių tyrinėjimas, tai nėra tiesiog krauju pasruvę kino kadrai ar pagrindinio veikėjo patekimas į netikėtas situacijas. Pirmoji jo dalis, žaidimas su Džonu Krameriu (Pjūklu), tai – ne tik aiškinimasis, kas tu esi, bet (ir netikėtas siurprizas filmo pabaigoje) – kas yra šis vyras. Žinoma, J. Wanas yra sukūręs ir nemažai kitų gerų filmų, tačiau kuomet jis pasitraukė iš šios kino juostos režisieriaus pareigų, tolimesnės „Pjūklo“ dalys neabejotinai nukentėjo, tačiau filmas turi gerbėjų ratą ir kiti filmai taip pat populiarūs.
Filmuose figūruoja stiprūs veikėjai ir labai daug panikos jausmo… Ši franšizė įtraukė žiūrovus išradingais spąstais, kuriais siekiama peržengti valios išgyventi ribas. Siekdami reabilituoti tuos, kurie nevertina savo gyvenimo, filmai daugiausia pasakoja apie žudiką ir jo kankinančius žaidimus, kuriuos jis kelia savo aukoms.
Nors nevisos kruvinosios serijos sulaukė kritikų ir žiūrovų liaupsių, tačiau filmai tikrai žinomi, mėgstami ir vis dar neištrinti iš mūsų siaubo žanro sąrašų.
8. „Kruvinosios skerdynės Teksase“ (The Texas Chainsaw Massacre, 1974 – )
„Kruvinosios skerdynės Teksase“ – dar viena amerikiečių siaubo filmų franšizė, sukurta Kimo Henkelio ir Tobe’o Hooperio. Ją sudaro devyni filmai, komiksai, romanas ir dvi vaizdo žaidimų adaptacijos. Pagrindinė franšizės idėja demonstruoja kanibalą žudiką Leatherface’as (jo firminis ginklas – grandininis pjūklas) ir jo šeimą, kurie terorizuoja nieko neįtariančius lankytojus savo teritorijose apleistoje Teksaso provincijoje, paprastai juos nužudydami ir vėliau iškepdami.
Filmų serija pasaulio kino teatrų kasose uždirbo daugiau nei 252 milijonus dolerių.
Tai viena seniausių siaubo filmų franšizių. Nors originalus filmas laikomas pagrindiniu žanro kūriniu, aštuoni vėlesni filmai buvo išjuokti dėl baimės trūkumo. Mėginimai įlieti naujo kraujo perkeičiant Leatherface’ą į antiherojų arba pateikiant modernesnes siužeto priemones sulaukė kritikų pasmerkimo. Apskritai, dauguma jų atrodo tiesiog išjuokti kaip prastesni originalo perdirbiniai. Devintasis serijos filmas buvo išleistas 2022 metais ir kritikai filmą iš esmės išpeikė, tačiau jis vis tiek nesunkiai patenkino ištikimą franšizės auditoriją.
Ne naujiena, kad kritikų ir žiūrovų nuomonės nėra vienodos.
Kadangi pirmasis serijos filmas buvo pats sėkmingiausias ir vertas daugiausiai liaupsių, susipažinkime su šiuo: 1974 m. išleistas grandininio pjūklo žudynių filmas, kurio scenarijų parašė ir režisavo Tobe’as Hooperis, buvo pirmasis ir sėkmingiausias šios serijos filmas. Šis filmas laikomas pirmuoju iš 7-ojo dešimtmečio „slasher“ filmų, kuriame atsirado daug klišių, matomų daugybėje vėlesnių mažo biudžeto filmų.
Kaip jau trumpai pristatėme, juostos siužetas susijęs su Teksaso provincijoje gyvenančia kanibalų šeima, kuri grobia degalinės klientus. Pakeliui aplankyti senelio kapo (kuris, matyt, buvo ritualiniu būdu išniekintas) penki paaugliai pravažiuoja pro skerdyklą, pakeliui paima grėsmingą autostopininką, prie kelio esančioje degalinėje suvalgo jo gardžios „naminės mėsos“, o paskui atsiduria jo senuose šeimos namuose… kur jie patenka į nesibaigiantį košmarą, nes susipažįsta su kanibalų šeima, kuri savo galingais įrankiais kompensuoja tai, ko jiems trūksta socialiniuose įgūdžiuose…
Žymiausias filmo personažas – Leatherface – yra vienas žinomiausių piktadarių kino istorijoje, išsiskiriantis iš žmogaus odos padarytomis kaukėmis, krauju permirkusia mėsininko prijuoste ir grandininiu pjūklu. Nors filmas reklamuojamas kaip tikra istorija, jame nevaizduojami tikri įvykiai, tačiau jį įkvėpė žymusis žudikas Edas Geinas.
7. „Helovinas“ (Halloween, 1978 – )
1978-aisiais pasirodęs pirmasis serijos „Helovinas“ filmas tapo kultiniu. Tai amerikiečių siaubo filmų franšizė, kurią sudaro trylika filmų, taip pat romanai, komiksai, vaizdo žaidimai ir kita atributika. Filmuose daugiausia dėmesio skiriama Maiklui Majersui, kuris vaikystėje buvo uždarytas į sanatoriją už savo sesers Juditos Majers nužudymą. Po penkiolikos metų jis pabėga, kad persekiotų ir žudytų išgalvoto Hadsonfildo miestelio Ilinojaus valstijoje gyventojus.
Maiklas žudo per Helovino šventę, kurios metu tarp persirengėlių jis neišsiskia kaip žudikas. Per visą seriją Majersą bando sustabdyti įvairūs veikėjai, tarp jų – auklė Laurie Strode (daugiausia vaidina Jamie Lee Curtis) ir psichiatras daktaras Samuelis Loomisas (daugiausia vaidina Donaldas Pleasence’as). 1978 m. pasirodžiusio originalaus „Helovino“ scenarijų parašė Džonas Carpenteris ir Debra Hil. Pats filmas, įkvėptas Alfredo Hičkoko „Psichopato“ ir Bobo Klarko „Juodųjų Kalėdų“.
Vienuoliktame (ir tikriausiai visiems geriausiai žinomame) filme vaidina: Jamie Lee Curtis, Judy Greer, Will Patton, Nick Castle, Andi Matichak, Omar J. Dorsey. Siaubo trileryje pasakojama apie serijinį žudiką Maiklą Majersą, kuris ištrunka į laisvę po keturiasdešimt metų praleistų psichiatrinėje ligoninėje. Šįsyk kaukėtas žudikas nusiteikęs pabaigti pradėtą darbą ir nužudyti Lorė Stroud, kuri liko gyva per 1978 metų Helovino naktį. Mergina per šiuos metus įnirtingai ruošėsi šiam susitikimui.
Nuo 1978 m. išleisto originalo pasirodymo buvo sukurta dvylika filmų. Maiklas Majersas yra visų filmų pagrindinis veikėjas, išskyrus filmą „Helovinas III: raganos sezonas“, kurio istorija neturi tiesioginio ryšio su jokiais kitais serijos filmais. Pradedant „Helovinu II“, dauguma visų įvairių tęsinių pasirodė nuo 1981 iki 2002 m., įskaitant 1988 m. 10-mečio filmą ir 1998 m. 20-mečio tęsinį. 2007 m. scenaristas ir režisierius Robas Zombis sukūrė 1978 m. filmo perdirbinį (ir po dvejų metų išleistą tęsinį). Franšizė devynerius metus buvo neaktyvi, kol 2018 m. buvo išleistas tiesioginis originaliojo filmo tęsinys, ignoruojantis visus ankstesnius tęsinius. Nuo 2018 m. dar vienas filmo tęsinys „Helovinas žudo“ buvo išleistas 2021 m., o naujausia juosta „Helovinas baigiasi“ pasirodė 2022 m.
Ši franšizė išsiskiria daugybe laiko linijų, tęsinių, perdirbinių ir perkūrimų, todėl naujiems žiūrovams ji gali būti paini. Skotas Mendelsonas iš „Forbes“ ją pavadino siaubo filmų franšizių „Pasirink savo norimus nuotykius“. Filmai bendrai pasaulio kino teatrų kasose uždirbo daugiau nei 884 mln. dolerių. 2018 m. filmų serija užima pirmąją vietą Jungtinių Valstijų kino teatrų kasose lyginant su kitomis amerikietiškomis siaubo filmų franšizėmis. Originalusis filmas sulaukė kritikų pripažinimo, o 2018 m. filmas sulaukė daugiausia teigiamų atsiliepimų. Kiti filmai sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų.
6. „Tūnąs tamsoje“ (Insidious, 2010 – )
„Tūnąs tamsoje“ siaubo filmas, kurį režisavo išskirtinis amerikiečių siaubo filmų kūrėjas Džeimsas Wanas. Šis kino kūrėjas legendinės pirmosios filmo „Pjūklas“ dalies režisierius ir scenarijaus autorius.
Filme po daugybės keistų įvykių, kurie įvyko Džošui ir Renai nutinka ir pats baisiausias dalykas – jų 10-metį sūnų Daltoną ištinka koma, o gydytojai nežino kaip jam padėti. Tėvai, manydami, kad kaltas namas ir jame vykstantys paranormalūs reiškiniai, nutaria kraustytis į naują vietą. Bet tai nepadeda, prasideda baisūs dalykai. Neilgai trukus, visi supranta, kad berniukas kažkaip susijęs su kitu pasauliu.
„Tūnąs tamsoje“ – amerikiečių siaubo filmų franšizė, sukurta Leigh Whannell ir Džeimso Wano. Šios franšizės filmai: „Tūnąs tamsoje“ (2011), „Tūnąs tamsoje: antra dalis“ (2013), „Tūnąs tamsoje: trečia dalis“ (2015), „Tūnąs tamsoje: paskutinis raktas“ (2018) ir „Tūnąs tamsoje: raudonos durys“ (2023). Filmai visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 730 mln. dolerių, o bendras jų biudžetas siekė 42,5 mln. dolerių.
Pirmuosius du filmus režisavo Wanas, trečiąjį – Whannellas (kuris taip pat buvo visų penkių filmų scenaristas), ketvirtąją dalį režisavo Adamas Robitelis, o penktąją – Patrickas Wilsonas (šie filmai tapo Whannello ir Wilsono režisūriniais debiutais).
Pirmųjų dviejų filmų centre – pora, kurią, po to, kai jų sūnus paslaptingai patenka į komos būseną ir tampa vaiduokliu astralinėje plotmėje, nuolat persekioja demonai iš uždraustos karalystės, jie iš šeimos atima tai, ko labiausiai nori – gyvenimą. Pora pasamdo paranormalių reiškinių tyrėjų komandą, kad padėtų susigrąžinti sūnų.
Trečiajame filme, priešistorėje, daugiausia dėmesio skiriama tai pačiai šeimai padėjusiai aiškiaregei; šį kartą ji ateina į pagalbą jaunai mergaitei, kuri šaukiasi mirusiųjų. Ketvirtajame filme ji stebi, kai jos pačios šeimą ima persekioti vaiduokliai ir demonai. Penktajame filme pasakojama apie suaugusį Daltoną ir jo santykius su tėvu, kai abu turi atskleisti savo slopinamą praeitį, kad galutinai užkirstų kelią šeimą persekiojantiems demonams. Kol Džošą persekioja tėvo dvasia, Daltoną ima terorizuoti jo praeities demonas. Dabar tėvas ir sūnus turi pamiršti nesutarimus, išsiaiškinti praeities nuoskaudas ir žvelgti į ateitį, na ir žinoma jos siekti.
5. „Košmaras Guobų gatvėje“ (A Nightmare on Elm Street, 1984 – )
Prieš žiūrint šį filmą rekomenduotina gerai išsimiegoti, nes po jo peržiūros miegas nebebus jūsų draugas. Paprastai dauguma siaubo filmų sukuria nejaukią baimę, kuri dėl kažkokių tai priežasčių labiausiai jaučiama susiruošus miegoti ir šviesoms užgesus. Tokiu atveju miegas šviesiuoju paros metu tampa puikia alternatyva. Tačiau šio filmo tikslas neleisti jums miegoti niekada! Ir dieną, ir naktį miegas tampa nepaprastai pavojingu. Ne pats miegas, o sapnas, tiesą sakant. Tačiau, kaip užmigus nesapnuoti?
Kartais norisi, kad sapnai pildytųsi, tačiau tik ne tuomet, kai juose siautėja keršto ištroškęs Fredis Kriugeris (Freddy Krueger). Dėka įmantrios siaubo metaforos ir neįtikėtinai apgalvoto piktadario bei didžio Veso Kraveno (Wes Craven) talento kurti įtampą, šis filmas padarė didelę įtaką būriui jaunų režisierių. Taip pat Vesas Kravenas sukūrė vieną geriausiai žinomų filmų personažų per visą kino istoriją.
Sukūrė jis šį personažą jaunos merginos galvoje – Nensė kiekvieną naktį sapnuoja košmarą: šiurpų vyrą su aštriais, spindinčiais peiliais vietoj pirštų. Lyg to būtų maža, paaiškėja, kad Nensės draugai sapnuoja tą patį siaubūną. Košmarų kaltininkas – Fredis Kriugeris, kuris ne tik sapnus, bet ir gyvenimus pavers košmaru…
Amerikiečių antgamtinių siaubo filmų franšizė, kurią sudaro devyni filmai, televizijos serialas, romanai, komiksai.
Originalus filmas buvo išleistas 1984 m. Vėliau nepriklausoma kino kompanija „New Line Cinema“ sukūrė keletą tęsinių. Visa filmų serija sulaukė nevienareikšmiškų kritikų vertinimų, tačiau buvo finansiškai sėkminga kino teatrų kasose. Lyginant kitų amerikietiškų siaubo filmų serijų JAV kasos pajamas, „Košmaras Guobų gatvėje“ yra trečia pagal pajamas. 1988 m. buvo sukurtas televizijos serialas, kuriame Fredis atliko vedėjo vaidmenį. Bandomajame epizode pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į naktį, kai Fredį gyvą sudegino įsiutę jo nužudytų vaikų tėvai, nors likusioje serialo dalyje buvo rodomi savarankiškų siužetų epizodai. Buvo išleista dvylika romanų, atskirų nuo filmų ekranizacijų, ir kelios komiksų serijos su Fredžiu Kriegeriu, taip pat kryžminis filmas su siaubo ikona Džeisonu Vorhesu (Jason Voorhees) iš „Penktadienio 13-osios“ serijos. 2010 m. pasirodė 1984 m. filmo perdirbinys, o šiuo metu kuriamas naujas filmas, kuris kino ekranus turėtų išvysti 2024 metais.
4. „Išvarymas“ (The Conjuring, 2013 – )
Daugybė režisierių lieka ištikimi senamadiškiems siaubo filmams, tokiems kaip „Egzorcistas“, o Džeimsas Wanas yra vienas iš tų, kurie geba sukurti kažką verto šios įtakos. Šis režisierius su kiekvienu savo filmu sugeba vis labiau šokiruoti publiką.
Reikia pripažinti, jog šis kino kūrėjas žino puikų gąsdinimo receptą. Režisierius pristatė vieną baisiausių amerikiečių siaubo filmą, po kurio žmonės iš kino salės išeidavo perbalę. Ši vaiduokliška istorija yra sukurta tokiu pačiu tikrovišku stiliumi, kuris apdovanojo mus filmu „Amitvilio Košmaras“. Tai pirmasis filmas apie Vorenų šeimą, kuri tiria paranormalius reiškinius.
Ankstyvaisiais 1970-aisiais metais, paranormalių reiškinių tyrėjai Edas ir Lorena Vorenai (akt. Patrick Wilson ir Vera Farmiga) apsilanko pas Rod Ailando valstijoje gyvenančią šeimą, kuri tiki, jog jų name vaidenasi.
„Išvarymas“ nėra tiesiog filmų perdarymo laikotarpio kūrinys, tai velnioniškai veiksmingas grįžimas į septyniasdešimtųjų stiliaus dirbtuvės siaubą, kai metodinis vaikščiojimas ir ledinis tonas nugalėdavo pigų apsimetinėjimą. Didingas ir rafinuotas siaubas, kartu su Wanu velnioniškai žaidžiančiu su savo publika ir priverčiančiu juos pašokti nuo kiekvieno judančių baldų garso bei atsitiktinės kelionės į velniškai baisų rūsį, yra jaučiamas kiekviename kadre.
„The Conjuring Universe“ – amerikiečių siaubo filmų franšizė ir bendra visata, kurios centre – antgamtinių siaubo filmų serija. Franšizę kuria „New Line Cinema“, „Safran Company“ ir „Atomic Monster“, platina „Warner Bros. Pictures“. Filmuose dramatizuojami tariami tikri Edo ir Lorraine Warrenų, paranormalių reiškinių tyrėjų ir autorių, susijusių su garsiais, tačiau prieštaringai vertinamais vaiduoklių atvejais, nuotykiai. Pagrindinėje serijoje pasakojama apie jų bandymus padėti žmonėms, kuriuos persekioja dvasios, o šalutiniuose filmuose daugiausia dėmesio skiriama kai kurių būtybių, su kuriomis susidūrė Warrenai, kilmei.
„The Conjuring Universe“ sudaro ne tik „Išvarymo“ filmai, jai priklauso tokios gerai žinomos siaubo juostos, (kurios taip pats turi ne vieną filmo dalį) kaip „Anabelė“ ar „Vienuolė“.
Ši franšizė buvo komerciškai sėkminga – iš viso uždirbo 2,1 mlrd. dolerių, o bendras biudžetas siekė 208 mln. dolerių, ir tapo iki šiol pelningiausia siaubo filmų franšize. Franšizė, kaip ir daugelis sąraše sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų.
Jei žiūrėsime tik į „Išvarymo“ filmus, jų sukurta trys, bei sklinda kalbos, kad pasirodys ketvirtasis. Taip pat neseniai išvydome šiai siaubo franšizei priklausiančią antrąją „Vienuolės“ dalį, bei greitu metu išvysime ketvirtąją „Anabelės“ dalį.
3. „Klyksmas“ (Scream, 1996 – )
„Klyksmo“ dalyse siaubus išgyvenusi Sydney Prescott (akt. Neve Campbell) ne sykį akis į akį susidūrė su paslaptinguoju žudiku, tačiau, palaidojusi daugybę draugų ir pažįstamų, ji vis ištrūkdavo iš mirtį sėjančių maniako gniaužtų. Kone dešimtmetį ramiai gyvenusi Sydney pagaliau patikėjo, kad šiurpūs įvykiai jau praeityje, bet… kaukėtasis žudikas nusprendė grįžti ir užbaigti tai, ko nepadarė anksčiau.
Daugelis sako, kad ketvirtasis franšizės filmas geriausias…Taigi, kodėl būtent ketvirtasis filmas pats geriausias? Konkurencija neabejotinai yra didelė. „Klyksmas“ yra viena iš nuoseklesnių siaubo filmų franšizių, daugiausia dėl to, kad talentai tiek prieš kamerą, tiek už jos ribų yra nepaprastai ryškūs. Originalusis filmas yra siaubo kino orientyras, pamatinis pokytis, pakeitęs viso žanro veidą. Jo didybės negalima paneigti. Filmas „Klyksmas 2“ pakėlė kartelę ir išlieka vienu geriausių visų laikų tęsinių, o „Klyksmas 3“, nors apskritai nėra taip aukštai vertinamas kaip kiti serijos filmai, tikrai turi daug gerbėjų.
Na, vis dėlto tvirtiname, kad „Klyksmas 4“ perima visus titulus. Ir jam tai pavyksta. Filmas logiškai ir įdomiai tęsia senųjų personažų istorijas, kartu pristatydamas naujus įtikinamus veikėjus. Jame plėtojamos ankstesnių filmų temos ir mitologija, kartu pripažįstant, kad per penkiolika metų nuo originalo ir vienuolika metų nuo ankstesnio filmo daug kas pasikeitė. Taip pat pristatomas ankstesniuose filmuose nebuvęs elementas – socialinė žiniasklaida – ir, kaip paaiškėjo, labai įžvalgiai tyrinėjama jos tamsioji pusė.
Galiausiai Wesas Cravenas nuolat kėlė sau iššūkius, per keturis dešimtmečius, praleistus šioje industrijoje, augo kaip režisierius ir visas žinias bei energiją nukreipė į filmo kūrimą.
Neve Campbell, Davidas Arquette’as ir Courteney Cox sugrįžta prie savo personažų su tokiu lengvumu ir žinomumu. Dėl vienuolikos metų pertraukos tarp trečiojo ir ketvirtojo filmo jų vaidmenyse jaučiamas atsinaujinęs entuziazmas ir energija. Sidney Prescott sugrįžta kaip moteris, siekianti išsivaduoti iš amžinos aukos tapatybės ir yra parašiusi knygą šia tema. Nors Vudsboro paaugliai ją laiko „mirties angelu“, akivaizdu, kad ji yra ne tokia, o kovotoja ir išgyvenusioji. Žinoma, dabar po dešimtmečio ir žudynės turi kitas, naujas taisykles.
Džiugu matyti, kaip laikui bėgant auga šio paskutinio vieno iš tikrų siaubo meistrų filmo kultas. Praėjus dešimčiai metų nuo filmo pasirodymo, prie režisieriaus sėkmės prisidėjo jo istorijos ir temų galia bei puikus meistriškumas. Praėjus keleriems metams nuo išleidimo, „Klyksmas 4“ įrodė, kad tai – tinkamas puikios karjeros užbaigimas.
Tačiau franšizė tuo nesibaigė. Po gerai žinomų pirmųjų keturių dalių pasirodė dar dvi. „Dimension Films“ sukūrė pirmuosius keturis filmus. Nuo penktojo filmo teises perėmė „Spyglass Media Group“, o platino „Paramount Pictures“. Filmų serija pasaulio kino teatrų kasose uždirbo daugiau nei 900 milijonų JAV dolerių.
2. „Piktieji numirėliai“ (The Evil Dead, 1978 – )
„Piktieji numirėliai“ – amerikiečių siaubo filmų franšizė, kurią sukūrė Samas Raimi ir kurią sudaro penki pilnametražiai filmai ir televizijos serialas. Juosta sukasi apie senovinį šumerų tekstą „Nekronomikoną Ex-Mortis“, kuris sukelia chaosą grupei gyventojų esančių miškingoje vietovėje, Tenesio valstijoje.
Pagrindinis veikėjas Ashley Joanna „Ešas“ Williams (akt. Bruce’as Campbellas) yra vienintelis personažas, pasirodantis visose serialo dalyse. Originalią trilogiją sudaro filmai „Piktieji numirėliai“ (1981), „Piktieji numirėliai 2“ (1987) ir „Tamsos kariuomenė“ (1992), kurių scenarijų parašė ir režisavo Raimi, prodiusavo Robertas G. Tapertas, o pagrindinį vaidmenį atliko Campbellas. Vėliau franšizė išsiplėtė į kitus formatus, įskaitant televizijos serialą, vaizdo žaidimus, komiksus ir miuziklą.
2013 m. franšizė buvo atgaivinta filmu „Piktieji numirėliai“ (angl. Evil Dead), kuris buvo ir švelni nauja pradžia, ir laisvas serijos tęsinys, režisuotas Fede Álvarezo, parašiusio scenarijų kartu su Rodo Sayaguesu. Filmą prodiusavo Raimis, Campbellas ir Tapertas, jame pasirodė nauja veikėja Mija Allen (akt. Jane Levy). Televizijos serialo „Ešas prieš piktuosius numirėlius“ (angl. Ash vs. Evil Dead) premjera įvyko 2015 m. kabeliniame tinkle „Starz“, jis truko tris sezonus ir baigėsi 2018 m. Campbellas paskelbė, kad 2022 m. liepą bus aktyviai kuriamas animacinis serialo atgaivinimas.
Penktasis franšizės filmas, pavadinimu „Piktieji numirėliai prisikelia“, kino teatruose pasirodė 2023 m. balandžio 21 d. Filmo scenarijaus autorius ir režisierius buvo Lee Croninas, Alyssa Sutherland ir Lily Sullivan atliko seserų Ellie ir Beth Bixler vaidmenis, Tapertas dirbo prodiuseriu, o Raimi ir Campbellas – vykdomaisiais prodiuseriais.
Kiekvienas franšizės filmas sulaukė iš esmės teigiamų kritikų vertinimų, o originalioji trilogija susilaukė gerbėjų bendruomenės ir visame pasaulyje uždirbo 300 mln. dolerių.
1. „X“ (X, 2022 – )
„X“ filmų seriją sudaro amerikietiški siaubo filmai, sukurti pagal originalią Ti Westo parašytą istoriją. Franšizę sudaro originalus filmas, jo priešistorė ir tęsinys. Bendras filmų siužetas sukasi apie dvi veikėjas – Maksiną Minks ir Perlą, kurias įkūnijo Mia Goth.
Pirmasis filmas „X“ buvo palankiai sutiktas kritikų, o kino teatrų kasose sulaukė sėkmės. Filmas, kuriame buvo atiduota duoklė praeities „slasher“ filmams, buvo laikomas siaubo filmų klasika ir paveikus, numatant jo įtaką žanro ateičiai. Filmo priešistorė sulaukė labai teigiamų kritikų vertinimų, kai kurie teigė, kad ji netyčia patobulino ankstesnės dalies premisą, ir taip pat buvo sėkminga kasoje.
Pirmasis filmas „X“ pasakoja apie 1979 m. filmų suaugusiesiems aktorių ir nedidelės filmavimo grupės atvykimą į pagyvenusios poros sodybą apleistame Teksaso kaime. Ten jie sumanė filmuoti filmus suaugusiems. Kai diena pereina į naktį, svečiai pamažu supranta, kad jie nėra saugūs ir kad į jų gyvybes taikosi netoliese esantis priešas.
Antrasis filmas Ti Westo „Perlė“ pasakoja apie tai, kokie bauginantys gali būti aktoriai, kai jie maitina tą žlugdantį poreikį būti matomiems bet kokia kaina. Todėl labai tinka, kad šio filmo genialiausia akimirka, paskutinis kadras yra aktorė Goth, kuri savo veidą naudoja nerimą keliantiems tikslams. Tai plati, priverstinė šypsena. Jos dantys signalizuoja apie laimę, o retkarčiais trūkčiojantys veido raumenys ir trykštančios ašaros sako kažką daug baisesnio, ir visa tai sustingę toje neviltyje. Westas priverčia mus žiūrėti į ją per baigiamuosius titrus. Visa tai beprotiškai, nuostabiai diskomfortiška, ir norėtųsi, kad ši personažų studija dažniau siektų tokio efekto, pasakodama istoriją, kuri nėra tokia niuansuota kaip jos paskutinis, tylus pagalbos šauksmas.
Scenarijaus autoriai Westas ir Goth piešia monstro portretą, smagu interpretuoti Perlės pasisakymus visame filme kaip aktoriaus ir serijinio žudiko dvigubą kalbą: „Visas pasaulis sužinos mano vardą“, „Nemėgstu realybės“, „Viskas, ko noriu, tai būti mylima“. Goth šiuos apreiškimus įskaito pirmapradėmis vitrinomis, išsakomomis kvėpuojančiu, stipriai akcentuotu balsu, dėl kurio ji turi skambėti tarsi naiviai ir labai nekaltai, kaip nesuskaičiuojamos daugybės Perlės kopijų. Vėliau ilgai trunkantis stambus Goth planas nukelia mus į pašėlusį jos nerimą dėl to, kad ji nėra mylima, jos baimę dėl savo tikrojo „aš“, nesuvokiant, kad staigus posūkis jos viduje yra netoli, ypač po to, kai kažkas priverčia ją pasijusti maža. Tada ji dėl to kenčia.
Įkalinta nuošalioje šeimos fermoje, Perlė turi rūpintis sergančiu tėvu, o ją griežtai prižiūri pamaldi motina. Trokšdama prabangaus gyvenimo, kokį matė filmuose, Perlė susiduria su savo ambicijomis, pagundomis ir nuoskaudomis šioje kultinėje „X“ piktadarės kilmės istorijoje. Kelios žmogžudystės „Perlėje“ yra labiau apskaičiuotos ir įvyksta kaip pykčio, atstūmimo ir jos pačios nusivylimo scenų kulminacijos. Westas tas akimirkas įskaičiuoja, kurdamas baimę iš kameros judesio (vienoje vietoje ji lėtai sukasi, laukdama, kol Perlė atsiras kadre), o jo montažas pasižymi savotišku brutalumu. Veiksmas, paprastai vykstantys dienos šviesoje ir Perlės psichozėje. Būtent šis tono mišinys nepataiko taip aštriai, kaip norėtųsi, tačiau nužudymai tikrai veiksmingai bauginantys.
Šiuo metu yra kuriamas trečias franšizės filmas.
