Garsusis šūkis “Tai ne televizija, tai HBO” yra kaip niekada teisingas. Aukščiausios kokybės kabelinis tinklas išlieka pirmaujančiu visų žanrų kokybiškų pramogų tiekėju, kuriančiu žymiausias ir labiausiai pripažintas naujojo tūkstantmečio televizijos laidas ir nerodančiu jokių ženklų, kad ketina sustoti.
Gerų HBO serialų yra daug – net ir puikių nesunku rasti. Ši platforma užsitarnavo prestižinės televizijos vardą, o jos transliacijos paslauga turi prabangą talpinti klasikinius favoritus, tokius kaip “Draugai”, kartu su naujausiais “Emmy” apdovanojimus pelniusiais šedevrais. Nors visi žino šedevrus – “Sopranus”, “The Wire” ir net “Sostų karus” – HBO ir toliau kuria turinį, kuris neabejotinai taps šiuolaikine klasika. Nuo kandžių juodųjų komedijų iki sunkių dramų ir sodrių fantastinių kūrinių – šie serialai yra kritikų hitai ir gerbėjų numylėtiniai, pakeliui tapsiantys šiuolaikinės televizijos etalonais.
Galima rinktis iš daugybės puikaus turinio, todėl pateikiame 10 geriausių HBO serialų sąrašą, kuris padės jums nuspręsti ar jie tikrai verti tapti kino klasikomis.
10. Barry (Baris, 2018-)
Šaltakraujis serijinis žudikas, vedamas savo vienintelio gyvenimo mentoriaus ir darbo vadovo, persikrausto į saulėtąją Holivudiškąją svajonę, arba Los Andželą, kur toliau sprendžia, ar verta puoselėti samdomo žudiko karjerą. Susipažinkite, tai – Baris (angl. Barry), ant vidutinio amžiaus krizės slenksčio laviruojanti, komiška asmenybė, švelniai tariant, klajojanti neaiškiais gyvenimo vingiais. Prieš penkerius metus „HBO“ televizijos ekranus pasiekęs aštuonių serijų pasakojimas tuo pačiu pavadinimu stebina žiūrovus gebėjimu prajuokinti net ir kruviniausiame epizode. Trumpa, neįpareigojanti kriminalinė komedija su rimtais draminiais elementais, turbūt geriausiai apibūdina Bario koncepciją.
Vos po pusvalandį trunkančių serijų autorius Alec Berg nėra naujokas plačiojoje kino industrijoje. Tiesa, prie šios serijos kūrimo dar daugiau prisidėjo pati tragikomedijos pagrindinė žvaigždė – Bill Hader. Jo teigimu, ankstesnė aktoriaus patirtis amerikiečių mėgstamame vakariniame televizijos šou „Saturday Night Live“ įkvėpė sukurti istoriją apie tam tikrais aspektais jam artimą veikėją Barį. Kad ir kaip būdavo juokinga žiūrovams už televizijos ekranų, pats Hader nesijautė laimingas juos linksmindamas: „Bet kuriuo metu, kuomet matydavote mane per „Saturday Night Live“, aš iš esmės išgyvendavau panikos priepolį“, – „Bario“ serialo pristatymo interviu metu atviravo šis.
Serialo bendraautorius Berg paantrino šiai Hader idėjai, emociją žiūrovams perteikdamas komplikuotame Bario personaže. Bario Berkman‘o arba vėliau dėl „geresnio“ holivudinio vardo skambesio pasivadinusio Bario Block‘o gyvenimas toli gražu nėra lengvas. Jo taikli ranka dar nė karto nesusimovė atliekant negailesntingą samdomo žudiko darbą, kurio dėka pastarasis uždirba krūvas šlamančių. Visgi, toks visas moralines normas peržengiantis pragyvenimo būdas pagrindinį veikėją varo į neviltį. Šis naktimis nebegali miegoti, mat mąsto apie savo gyvenimo tikslą, kuris jam kol kas tėra tik blanki ateities vizija. Todėl galima teigti, kad Baris kaip ir Hader yra savo paties talento belaisvis, įsisukęs į ne savą užburtą ratą.
9. Mare of Easttown (2021)
Tai HBO kriminalinis trileris apie vieno miestelio gyvenimą ir ten nutikusius paslaptingus įvykius. Pagrindinė veikėja Meirė (vaidina Keit Vinslet), Ystouno herojė ir policijos pareigūnė, imasi tirti vienos jaunos motinos nužudymą. Meirė miestelyje išgarsėjo dėl nepaprastų krepšinio rungtynių, kuriose ji įmetė lemiamą tašką, o dabar sulaukusi vidutinio amžiaus ir perėjusi gyvenimo audras dirba policininke – jai iš paskos kaip šleifas velkasi neišaiškinta byla. Ji imasi darbo ne dėl pripažinimo ar nenorėdama palikti neužbaigtų reikalų – ji stengiasi pabėgti nuo praeities. Serialo veiksmas sukasi tiek apie kriminalą, tiek apie pačią paslaptingą Meirės asmenybę.
Įvykiai plėtojasi lėtai, neskubant, o paslaptis atsiskleidžia pati – tyrėjai ir aplinka veikia tik kaip katalizatoriai. Nors Meirei suteikiama daugiausiai eterio, kiti veikėjai taip pat užima savo vietą serialo siužete. Ir pats miestelis turi charakterį – apsiniaukęs, tačiau jaukus, pilnas vešlių miškų ir parkų, upelių. Būtent serialo vieta ir charakterių plėtotė buvo geriausiai įvertinta kritikų.
8. Sharp Objects (Aštrūs daiktai, 2018)
Serialo istorija sukasi apie vieną Čikagos laikraščio žurnalistę Kamilą Priker (Amy Adams), kuriai redaktorius paskiria pagrindinę užduotį – grįžti į savo gimtąjį miestelį ir surinkti kuo daugiau informacijos bei parašyti svarbius straipsnius apie jame vykstančius kraupius įvykius, kurių aukomis jau tapo kelios jaunos mergaitės. Tokia redaktoriaus užduotis paskirta Kamilai nėra atsitiktinė, jis taip pat nori, jog tai būtų galimybė jai pagaliau palikti visus persekiojančius praeities šešėlius ten, gimtajame Vind Gapo miestelyje, Misiūryje. Tačiau vos tik atvykus viskas klostosi daug sudėtingiau nei pati Kamila Priker galėjo numanyti: prieš akis iškylantys siaubingi praeities vaizdiniai, kurie nepaleidžia ir primena visus skaudžius patirtus įvykius, ne itin nuoširdus motinos priėmimas ir miestelio gyventojų požiūris į ją bei bylos tyrimas, kuris kelia daug klausimų.
Amy Adams įkūnyta įtikinanti personažė ne tik, kad išlieka atmintyje, bet ir priverčia pažvelgti į kitokį kuriamą moters vaizdavimą, kuris pagal suformuotus visuomenės stereotipus nėra priimtas ir žiūrovui neatrado itin patrauklus moteriškumo pavyzdys. Tačiau čia ir slypi viena iš serialo minčių, kurioje remiantis vidiniais moters išgyvenimais susijusiais su praeities įvykiais, vaizduojamas skausmas, psichologinės problemos sukeltos vaikystės įvykių, priklausomybė alkoholiui – visą tai priverčia pažvelgti ir į moterį su giliais išgyvenimais, kurie nėra taip paprastai užmirštami ir lieka visam gyvenimui.
Iškeliamos ir visuomenės problemos, stereotipinis požiūris į žurnalisto darbą. Pati istorija įtraukianti, parodoma, kad tai ir svarbus žurnalistinis tyrimas, tai darbas, kurį pagrindinė veikėja turi atlikti. Šis serialas priverčia pažvelgti į žurnalistinės profesijos darbą ir pabandyti suprasti esminius šios profesijos niuansus ir tuo pačiu tarsi susitapatinti su pagrindine veikėja ir pačiam žiūrovui įsijausti į atliekamą tyrimą. Visuomenėje dažni pasisakymai apie žurnalisto darbą būna neigiami, įvardijama, kad jie reikalauja per daug informacijos, kišasi ten, kur galbūt nereikėtų. Visą tai perteikiama seriale – toks miestelio gyventojų požiūris, kad vėl jų miestas publikacijose atsidurs kaip žmogžudysčių miestelis, kuriame vien tik kraupūs įvykiai, o žurnalistė tik visur kišdamasi bando surinkti naudingos informacijos darbui. Iš esmės, tai perteikia tokio darbo pobūdį ir tampa pamokančia istorija, parodanti kaip iš tiesų yra atliekami tokio pobūdžio tyrimai ir kad ne viskas yra taip paprasta, kaip kitiems gali atrodyti. (G.L.)
7. Euphoria (2019-)
Serialas „Euphoria“ pasakojamas pirmu asmeniu, tarsi dienoraščio forma. Filmavimo pobūdis yra kiek neįprastas bet įdomus tuo, kad režisierius sugeba prikaustyti dėmesį išlaikydamas nuolatinę įvykių seką ir pokalbius, kurie turi reikšmę bei paaiškinimus. Dažnai kadrai peršoka nuo dabarties į praeitį, o tai padeda suprasti kodėl viskas vyksta taip, kaip vyksta. Tai prikausto ir išlaiko dėmesį, nes dabarties ir praeities siejimas, leidžia suprasti ir pažinti kiekvieną herojų individualiai, jo asmenybę, požiūrį į gyvenimą, skirtingą gyvenimo istoriją bei ką jam teko išgyventi ir patirti.
Iš esmės serialas labai aiškiai atskleidžia psichologines problemas, minimi tokie sutrikimai kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos atakos, nerimo sutrikimai ir kt. Parodoma kaip vaikystėje patirtos traumos ir išgyvenimai gali įtakoti jau suaugusio jaunuolio gyvenimą, kaip tai palieka pėdsaką jo gyvenime ir pasirinkimuose bei kaip tai keičia jo socialinį elgesį. Serialas apima priklausomybės nuo narkotikų, sekso, smurto, lytinės orientacijos, lyties keitimo ir daug kitų panašių psichologinių temų, kurios leidžia labiau įsigilinti į kiekvieno herojaus vidinį pasaulį bei suvokti pasaulyje vyraujančią įvairovę ir skirtumus.
Serialo autoriams puikiai pavyko pagauti naujųjų laikų atmosferą, tai yra tikrų tikriausias 21-ojo amžiaus jaunimo gyvenimo atspindys. Seriale nuskamba frazė: „Juk dabar jau nebe 80-tieji“, tai pasako, jog gyvename labai laisvoje šalyje (serialo atveju Amerikoje), turime labai laisvą ir nevaržomą požiūrį į gyvenimą, turime begalę pasirinkimų ir galime viską lengvai gauti. Tai apima ir nelegalių medžiagų gavimą, alkoholio vartojimą bei seksualinį gyvenimą. Šiuolaikiniame pasaulyje nusipirkti narkotikų yra paprasta, lytinį gyvenimą jaunuoliai pradeda labai anksti, būdami dar nepilnamečiais. Pasirinkimus įtakoja ir draugų bei bendraamžių nuomonė bei patirtys.
Apskritai serialo kontekstas yra labai įvairus ir platus, leidžiantis pažvelgti į jaunimo pasaulį iš arti ir su kokiomis problemomis jie susiduria, kaip stengiamasi suvokti save ir formuoti savo asmenybę, turint skaudžias vaikystės patirtis ir renkantis lengviausią kelią – narkotikus ir tiesiog savęs naikinimą. Narkotikų tema apima ir pavaizduoja kaip tai veikia ne tik vartojantį žmogų, bet ir jo šeimą bei aplinką: kokius sunkumus tenka išgyventi artimiesiems, kokiu priemonių jie imasi. (K.B.)
6. The Leftovers (2014-2017)
„The Leftovers“, kas išvertus iš anglų kalbos reikštų „likusieji“, pasakoja apie mažo Amerikos miestelio gyventojus praėjus trims metams po paslaptingo įvykio, kai staiga nuo žemės paviršiaus paslaptingai dingsta du procentai pasaulio gyventojų. Tiems, kurie liko, tenka susitaikyti ne tik su nežinia ir mylimųjų netektimi, bet ir gyventi šalia keisto miestelio bendruomenėje susiformavusio kulto, kurį išpažįstantieji tylos įžadais gerbia dingusiuosius ir persekioja su jais susijusius žmones.
Serialo sezono kone neįmanoma pažiūrėti vienu prisėdimu, sunku išsėdėti ir vieną seriją nepadarius pertraukėlės. Ir ne dėl to, kad serialas neįdomus ar ištęstas – tiesiog jame per daug slogių emocijų. Nors serialo herojai iš paskutiniųjų bando kabintis į gyvenimą po paslaptingo įvykio, visi puikiai supranta, kad taip, kaip anksčiau, nebebus niekada.
Įdomu tai, jog „The Leftovers“ kūrėjas – pats Damonas Lindelofas, prikišęs nagus prie vieno didžiausių visų laikų televizijos hitų – serialo „Dingę“ („Lost“). Kūrėjai orientuojasi ne į paslaptingo reiškinio, pradanginusio milijonus žmonių, priežastis – jie tiesiog parodo, kaip gyventi po pasaulinės katastrofos sekasi likusiems. Miestelio gyventojų dingimas tėra praeities įvykis, įtakojęs tai, kas vyksta seriale, o vyksta ne taip jau ir daug – iš esmės „The Leftovers“ neturi aiškios siužetinės linijos, tiesiog rodomos įprastų žmonių pastangos susitaikyti su savo artimųjų netektimi po masinio dingimo ir gyventi toliau. Vieniems susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis sekasi geriau, kitiems prasčiau, tačiau nelieka nė vieno, kurio paslaptingas įvykis nepaliečia.
Kadangi seriale beveik nėra veiksmo, jo varomąja jėga tampa veikėjai, už kuriuos kūrėjai nusipelnė aplodismentų. Seriale neišvysite didvyrių, jo veikėjai – paprasti žmonės su savo ydomis, klaidomis ir vidiniais demonais, kitaip tariant – žmogiški, todėl žiūrovui su jais lengva susitapatinti. Tai – serialas, kuris, nepaisant ganėtinai fantastinio siužeto, yra pateiktas labai realistiškai. Žiūrėdamas į iš pažiūros įprastą žmonių gyvenimą nejučiomis imi galvoti, kaip pats elgtumeisi būdamas jų vietoje.
5. Westworld (Vakarų pasaulis, 2016-2022)
HBO pavyko sukurti žiaurų, įtikinamą, užburiantį robotų-kaubojų pasaulį. Serialas paremtas 1973 metų, Michael Crichton sukurtu filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Siužetas sukasi apie vakarietišką teminį atrakcionų parką.
Androidai, vilkintys dulkėtais apdarais – pagrindinė atrakcija, jie gali tapti draugais, su jais galima išgerti, mylėtis ar net nužudyti. Robotai, arba kaip kūrėjai juos pristato – šeimininkai, parko svečiams negali padaryti jokios žalos. Plėtodami tokias plačias temas kaip: religija, moralė ir žmonių bei antžmogių smurtas, kūrėjai nepamiršta sudaryti dėmesį pritraukiančios atmosferos.
Serialas puikiai balansuoja tarp filosofijos, romano, žudynių ir paslapčių. Ir jeigu jums toks aprašymas jau kažkur girdėtas – nenustebkite. Be serialo kūrėjų Jonathano Nolano ir Lisos Joy, prie šio projekto prisidėjo ir serialo „Dingę“ prodiuseris D. D. Abramsas. Žiūrovus pasiekė išskirtinio turinio ambicingas vizualinis reginys, kuriame daugiau klausimų nei atsakymų. Šis projektas puiki galimybė pasinerti į personažus ir ilgalaikės formos mitologijos pasakojimą. Kūrinys yra tiesiog pripildytas smurto, žiūrovas net ir nenoromis turėtų užduoti sau klausimą: „Kodėl mes mėgstame smurto elementus visuose savo pramogose?“ Ar mes galėtume tapti „Vakarų pasaulio“ parko svečiais, kurie moka pinigus tam, jog pasotintų šį apetitą?
4. Chernobyl (Černobylis, 2019)
Lietuvoje filmuotas serialas pasakoja kraupiai realią istoriją apie katastrofą Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusi 1986-ųjų metų balandžio dvidešimt šeštąją. Iš sovietinių radijo bei televizijos kanalų (jų tada buvo vos keli) jokių pavojaus signalų nebuvo siunčiama, tik po kelių dienų buvo pasakyta, kad Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nedidelė avarija, situacija kontroliuojama, o Sovietų sąjungos vyriausybė sudarė specialią komisiją incidentui ištirti. Frankfurto miesto valdžia jau trečią avarijos dieną rekomendavo savo gyventojams neleisti vaikų žaisti į gatves, o tarybinė liaudis, praėjus penkioms dienoms nuo katastrofos miestų ir miestelių gatvėmis ramiausiai žygiavo gegužės pirmosios demonstracijoje. Maskvoje nuo Lenino mauzoliejaus šypsojosi Michailas Gorbačiovas, kuris tada tikrai žinojo tiesą apie katastrofos mastus ir buvo asmeniškai atsakingas už tai, kad liepė slėpti bet kokią informaciją apie mirtiną pavojų.
Iš pirmosios „Černobylio“ serijos sužinome, kad ir atominės elektrinės operatoriai (beje, visi diplomuoti fizikai) taip pat nesuprato, kaip reikia elgtis sprogus reaktoriui. Visi jie kaip mantrą kartoja jiems įkaltus žodžius: „Tarybiniai reaktoriai sprogti negali“.
Keturios pirmosios serijos skirtos detaliai katastrofos likvidavimo kronikai kai step by step principu stengiamasi kuo tiksliau restauruoti tragiškus įvykius, lemtingus sprendimus, cinišką politikų melą ir pasiaukojamus „likvidatorių“ žygdarbius, dėl valdžios pasirinktos taktikos paskui ilgam paliktus užmaršties zonoje.
„Černobylis“ nėra dokumentinis serialas, tačiau autorių siekis būti tikroviškiems kiekvienoje, net menkiausioje detalėje vertas visokeriopos pagarbos. Nemažai prie šio beveik dokumentinio tikslumo prisidėjo serialo autoriams talkinęs nemažas lietuvių konsultantų bei asistentų būrys. Visus serialo žiūrovus, ypač filmo vaizduojamų įvykių metu gyvenusios šioje „geležinės uždangos“ pusėje žiūrint „Černobylį“ apima skaudus atpažinimo jausmas, ir iš genetinės atminties klodų iškyla kažkada patirtos, tačiau nepamirštos emocijos. (G.J.)
3. True Detective (Tikras detektyvas, 2014-)
Pritrenkianti vaidyba, tobuli dialogai, tamsūs vingiai, narpliojantys ne tik serijinio žudiko pėdsakus, bet ir pagrindinių serialo veikėjų gyvenimus, sukurią grandininę reakciją nuo kurios pašiurpsta oda ir sulėtėja kvėpavimas. Viskas prie ko prisiliečia HBO ranka paprastai tampa aukso vertės palaima pavargusioms akims. Šis serialas puikus to įrodymas.
Luizianos policijos detektyvai Rustas Cohlas (Matthew McConaughey) ir Martinas Hartas (Woody Harrelson) gauna iki šiol nematytą ir žiaurią ritualinės žmogžudystės bylą. Nužudyta jauna prostitutė ant kurios kūno nupieštas simbolis, o ant galvos uždėta ragų karūna. Pesimistiškas ir nuolatos savo mintyse paskendęs Rustas įsitikinęs jog tai nėra pirmoji žudiko auka, tad tyrimas įsibėgėja atskleisdamas vis naujų ir netikėtų detalių.
Serialo pirmasis sezonas apima septyniolika metų tyrimo. Rodydamas dabartį ir peršokdamas į detektyvų prisiminimus jis pateikia detales ir bendrą vaizdą kaip pasikeitė patys detektyvai ir kaip buvo gvildenama istorija. Nuo pat pirmųjų minučių suvokiame, jog McConaughey veikėjas stipriai pasikeitė – nevengia taurelės vidurį dienos, plaukai išsidarkę, drabužiai purvini, suprantame jog jo, kaip detektyvo karjera nesusiklostė. Mes nežinome kodėl taip pasisuko veikėjų gyvenimai, kas privertė itin savo darbui atsidavusį, tačiau didį pesimistą, mesti darbą ir griebtis tokio gyvenimo?
Antrajame sezone tiriama korumpuoto fiktyvaus Kalifornijos miesto valdytojo Beno Kaspero mirtis. Jis rastas sandorio dėl geležinkelio Kalifornijoje statybų sudarymo išvakarėse. Trys teisėsaugos pareigūnai iš skirtingų miestų ir skyrių paskiriami ištirti šį nusikaltimą. Greitai jie sužino, kad nusikaltimas yra gerokai platesnio masto, nei jie manė. 52-ų Kaspero palaikai randami Kitsch‘o, vieno iš pagrindinių serialo veikėjų, ant suolelio pakrantėje su satanistiniais simboliais ant jo krūtinės. Paaiškėja, kad jis turėjo potraukį šiurkščiam seksui ir galimai buvo įsitraukęs į kažkokį neaiškų reikalą.
Trečiajame serialo sezone kapstomės po senstančio policijos detektyvo Wayne Hays prisiminimus ir seną neišspręstą mįslę. „Žalios knygos” žvaigždė Mahershala Ali įrodo, kad į jį kino mylėtojų dėmesys atkreiptas ne be reikalo.
Galima drąsiai teigti, jog serialas “Tikras detektyvas” yra tikrų tikriausias kino menas. Šis serialas turi išskirtinį prieskonį, kuris gali būti apibūdinamas kaip gilus, subtilus ir be galo įtraukiantis. Belieka pasidžiaugti autoriaus drąsa, kuris nepabijojo peržengti komforto zonos ribų ir suteikti galimybę žiūrovui ne tik žiūrėti į ekraną, bet tuo pat metu priversti jį mąstyti. Mąstyti kitaip.
Ilgai lauktas ketvirtasis sezonas buvo kuriamas Aliaskoje, oficialiai pavadintas True Detective: Night Country. Veiksmas vyksta Eniso miestelyje Aliaskoje, esančiame taip toli šiaurėje, kad jame būna poliarinė naktis. Kai įsivyrauja ilga žiemos naktis, aštuoni vyrai, dirbantys Tsalal Arkties tyrimų stotyje, dingsta be žinios. Detektyvės, dirbančios šioje byloje, yra Liz Danvers (Jodie Foster) ir Evangeline Navarro (Kali Reis), kurios “turi susidurti su savo praeitimi ir tamsiomis tiesomis, slypinčiomis po Arkties ledu”, teigiama oficialiame HBO pranešime.
2. Boardwalk Empire (Sausas įstatymas: mafijos gimimas, 2010-2014)
Prieš dešimtmetį pasirodęs serialas, kurio transliacija tęsėsi beveik penkerius metus, pasakoja apie prohibicijos laikotarpį Altantik Sityje, JAV. Istorinės dramos centre – politinis veikėjas Enochas Thompsonas, dar žinomas kaip Nucky. Tiek asmeniniame, tiek ir politiniame gyvenime jį supa daugybė įvairių istorinių personažų – gangsteriai, žinomi politikai, vyriausybės agentai ir jo dominavimą gerbiantys pasekėjai. Vyriausybė susidomi Atlantik Sityje vystoma nelegalia veikla, ypač nelegalių alkoholio prekeivių, butlegerių, veiksmais. Nepastebėtas nelieka ir kaip politikui pernelyg prašmatnus miestą valdančio Nuck‘io gyvenimas. O šis, savo ruožtu, mažų mažiausiai kelia įtarimą: politiką supantys įtakingi nusikalstamo pasaulio atstovai ir vadeivos – ne ta kompanija, kuri keltų pasitikėjimą, o kur dar prabanga dvelkiantys apartamentai ir kostiumai, ne itin pritinkantys sunkmečio ištiktos šalies politikams. Siunčiami agentai, turintys ištirti mafijos ryšius visoje teritorijoje. Paskutiniame serialo sezone veiksmas peršoka į 1931-uosius, kai „Sausasis įstatymas“ jau buvo atšaukiamas, ir žymiojo Nuck‘io dominavimui nusimatė pabaiga.
Artimesnė pažintis su XX a. pirmosios pusės Amerikos nusikaltėlių gyvenimu ir įstatymų laužymu sužavės daugelį – legendinių „Sopranų“ autoriai puikiai pasidarbavo ir šiame projekte. Vaizduojamas politiko bandymas žaisti dviem frontais, kuris baigiasi nesėkmingai – jis suvokia negalįs būti pusiau politiku arba pusiau nusikaltėliu. Nors serialo pradžia gali nepasirodyti įspūdinga, tačiau jau po keleto serijų veiksmas ima smarkiai įsibėgėti ir vis labiau įtraukti. Autentiški nusikaltėlių pasaulio vaizdai, leidžiantys pajusti trečiojo dešimtmečio dvasią, puikiai papildo tikrais faktais paremtą istoriją apie kriminalinio pasaulio atstovą Enoch L. Johnson.
1. The Last of Us (2023-)
Pasakojimo prielaidos mums ne tokios ir svetimos. Pamažu visuose Žemės kampeliuose vienu metu pradėjo plisti grybelinė infekcija. Pasak ekspertų, šis grybelis negali įsitvirtinti žmogaus kūne, tačiau jis mutavo, įsisuko į maisto produktus ir jau kitą dieną iš ryto pasaulį ištiko visiškas krachas – žmonės pradėjo virsti tikrais monstrais, kurie ėda sveikuosius ir taip juos užkrečia. Vienintelė išeitis – subombarduoti miestus.
Šiomis aplinkybėmis, vos 2003 metais prasidėjus tariamai pandemijai, karo veteranas Džoelis praranda savo vienintelę dukrą – jis nesugeba jos apsaugoti nuo pavojų. Vėliau matysime, kad jis dar ilgą laiką negali susitaikyti su skaudžia netektimi. O laiko praeina nemažai – 20 metų. Ir mes nusikeliame į 2023-iuosius, kurie atrodo visiškai kitaip nei anksčiau – civilizacija yra žlugusi, po pasaulį klaidžioja armija grybų užvaldytų zombių, o išlikusieji žmonės telkiasi karantininėse zonose, kurioms vadovauja karinės vadovybės, joms priešinasi maištininkai. Tokios tvarkos, kurią visada pažinojome, nebėra, ir iš esmės visi gyvena apokaliptinėje santvarkoje. Štai čia atsiranda Elė, kurios kraujas turi išgelbėti žmoniją, o Džoelis, taip jau išėjo, tapo jos gynėju, saugotoju ir vedliu, turinčiu nuvesti keturiolikmetę mergaitę į kitą šalies galą ir pristatyti atitinkamiems asmenims, kad šie išrastų vakciną. Taip prasideda jų kelionė.
Galima aiškiai justi, kad serialas yra paremtas kompiuteriniu žaidimu, nes kartu su Džoeliu ir Ele tartum keliaujame po virtualią apokaliptinę žaidimo realybę, kurioje norint pereiti į kitą lygmenį reikia patekti į kitą miestą arba kažką nužudyti. Vienintelis skirtumas tarp žaidimo ir serialo – tai dėmesys veikėjams ir jų emociniams išgyvenimams. Jeigu per pirmąsias serijas matome daug skerdynių, žudymo, sprogimų ir kitų veiksmo scenų, verčiančių mus abejoti, kuo šis serialas skiriasi nuo kitų apokaliptinių siužetų, galiausiai vis tiek patiriame, kad apokalipsės fone atsiskleidžiantys žmonių santykiai ir jų asmeninės tragedijos – neabejotinai yra raktas į žiūrovų širdis ir protus.
Pasak serialo kūrėjo Neilo Dakmano, jis nesiekė tiksliai atkurti kompiuterinio žaidimo tikrovės, tačiau tikslingai stengėsi susikoncentruoti į charakterių arką ir gilintis į tokius filosofinius klausimus kaip „Ar tikslas pateisina priemones?“ arba „Kokio dydžio bus tavo gentis apokalipsės akivaizdoje?“ Ar mes rūpinsimės tik savo šeima ir artimiausiais žmonėmis, ar vis dėlto žmogiškasis faktorius suveiks ir vis dar jausime užuojautą svetimiems, kai nežinai, kuo galima pasitikėti? Serialo kūrėjai neduoda vienareikšmiško atsakymo. (D.Ž.)
Gabija Lapinskaitė, Klaudija Benosenko, Gediminas Jankauskas, Dora Žibaitė
