Namų pramogų pasaulį šiais laikais užplūsta madingiausi būsimi filmai ir serialai, ir visi jie reklamuojami kaip patys geriausi. Tai milžiniškas srautas. Kasdien didėjant populiaraus turinio kolekcijai, senesnės istorijos nugula į lentynėles, nustumdamos save į šešėlį jaunesnėms kartoms.
Z kartos atstovai jau įpratę prie tikslinio turinio, o tai reiškia, kad klasikinės televizijos laidos nėra jų pirmasis pasirinkimas, jei jos nėra įspūdingai pristatomos. Jei jaunesnioji auditorija sugebės atverti savo smalsumą praeičiai, jie atras virtinę istorijų, serialų, kurios gali būti žymiai lengviau suprantamos, komiškos ir sentimentalios nei bet kuri šiuolaikinė laida. Todėl pažvelkime, kokių klasikinių serialų dešimtuką siūlo mums praeitis.
10. „Prieblandos zona“ (The Twilight Zone, 1959 – 1964)
„The American Horror Story“ ir „The Black Mirror“ gerbėjai bus sužavėti šios fantastinio siaubo antologijos serialo, nuo kurio viskas prasidėjo. „Prieblandos zona“ – tai psichologinė patirtis, kai paprasti žmonės patenka į siurrealistines situacijas, paranoją, keliones laiku, ateivių įsiveržimus ir artimos mirties aplinkybes. Rodo Serlingo sukurtas mokslinės fantastikos serialas tapo vienu įtakingiausių visų laikų serialų ir buvo tris kartus perkurtas, o naujausias jo perkūrimas „Paramount+“ įvyko 2019 metais.
Šiuolaikinės mokslinės fantastikos pradininkas, turbūt vienas žinomiausių klasikinių serialų, sugebėjusių likti populiarus net iki šių dienų. Net dvi šio serialo serijos pateko į 100 geriausių visų laikų televizijos serijų sąrašą ir užėmė aukštas 11 ir 31 vietas.
Serialas iš kitų esančių sąraše išsiskiria tuo, kad kiekvienoje serijoje yra pasakojama vis kita istorija, o nespalvotas filmavimas jam prideda mistinės atmosferos. Kultiniu tapęs serialas sukūrė dabar visiems žinomus pasakojimus apie gremliną ant lėktuvo sparno, kurį mato tik vienas keleivis, ar apie ateivius, kurie atskrido į žemę tarnauti žmonijai.
Serialo kūrėjas Rodas Serlingas (geriau žinomas kaip filmo „Beždžionių planeta“ scenaristas) pats iš 156 serijų parašė 92. Seriale galima įžvelgti alegorijų į to meto socialinių, moralinių ir politinių pasaulio ar Amerikos problemų, tokių kaip atominio ginklo panaudojimas ar rasinė diskriminacija JAV visuomenėje. Lyginat su šiuolaikiniais serialais pastarojo tempas yra gana lėtas, jame nėra daug veiksmo scenų, tačiau kiekviena istorija yra įtraukianti ir verčianti susimastyti. Galbūt prisiversti pradėti žiūrėti šį serialą yra kiek sunku dėl jo lėto tempo, tačiau pažiūrėjus bent kelias serijas jis įtrauks jus savo giliomis istorijomis ir netikėtomis atomazgomis. (Žygimantas Mikulėnas)
Nesenstantis serialas išpopuliarino siaubo ir fantastikos žanrą milijonams amerikiečių. Serialas „Prieblandos zona“ kiek niūrus, kiekvienas jo epizodas primena mums, kad turime suabejoti savo egzistencija, o jo palikimas įkvėpė šimtus šiuolaikinių filmų, knygų, žaidimų ir net pramogų parkų.
9. „A komanda“ (The A-Team, 1983 – 1987)
Seriale matome buvusių specialiųjų pajėgų karių komanda, besislapstančią nuo karo policijos (nors iš tikrųjų jie nepadarė nusikaltimo, už kurį buvo įkalinti), po savęs jie palieka sprogimų pėdsakus. Tačiau Hanibalas, Veidas, B. A. ir Murdokas visada sustoja padėti mažam žmogui prieš kokį nors korumpuotą vietinį stambųjį veikėją, o paskui vėl pabėga nuo karo policijos.
Serialas „A komanda“ labai panašus į 80-uosius metus ir tai jaučiasi kiekvieną jo šlovingą sekundę. Jis ne tik kupinas veiksmo, bet ir juokingas. Seriale Dwightas Schultzas „pavergė“ šou kaip pamišęs, bet mielas Murdockas, o George’as Peppardas taip puikiai atliko Hanibalo vaidmenį, kad sunku žodžiais nusakyti. Jei šiuolaikiniai žiūrovai dabar pamatytų serialą, galimai šiek tiek suglumtų, nes jame daug dalykų, kurie pagal šiuolaikinius standartus yra politiškai nekorektiški. Tarkim, scena kai vienu metu neįgalūs vaikinai neįgaliųjų vežimėliuose sumušami…
Veidą nuo antrosios serijos vaidino Dirkas Benediktas, jis perėmė šį vaidmenį iš Timo Duningano ir padarė jį savu. Duniganas turėjo būti įsiutęs, kad neteko vaidmens, tačiau jis buvo pakankamai padorus, nes Benediktas tiesiog turėjo tą lengvą žavesį, dėl kurio jis tapo nepakeičiamas seriale.
Timas Duniganas, po nepavykusio pirminio vaidmens, įkūnija B. A. Baraką, kuris yra kietas kaip vinys, bet ištikimas iki galo ir puikiai sutaria su vaikais. Keliuose ankstyvuosiuose epizoduose ne tik vaikinai gelbėjo situaciją, bet ir Amy Amanda Allen (akt. Melinda Culea), kuri jiems padėjo ir įrodė, kad yra gana naudinga, kai jiems jos reikia. Taigi, čia atsiranda ir moterų galia.
Seriale vaidina įvairios kviestinės žvaigždės, tarp jų Halkas Hoganas, Johnas Saxonas, Davidas McCallumas, Robertas Vaughnas, Isaacas Hayesas ir net Boy George’as (?). Akylai stebėkite ir jauną Tia Carrera.
Paprastai „A komanda“ buvo gana lengvo tono ir tvirtai laikė liežuvį už dantų. Kiekvienas epizodas – tai mini veiksmo filmas su puikiais kaskadiniais triukais ir dekoracijomis; „Stone Cold“ režisierius Craigas R. Baxley dirbo kaip antrojo skyriaus režisierius ir kaskadinių triukų koordinatorius.
Juokinga, kad kiekviename epizode niekas niekada nemiršta, nors viskas sprogsta, transporto priemonės sudūžta, tačiau visi visada atsikelia ir tik nusipurto dulkes. Pamatę kelias serijas, paprastai suprasite, kokia yra filmo formulė – kažkam reikia pagalbos, jie iškviečia „A komandą“, kažkas nepavyksta, juos pagauna, tada jie sukonstruoja kažką juokingo iš tualetinio popieriaus ir išgelbsti situaciją.
Apskritai „A komanda“ – tai klasikinis 80-ųjų televizijos serialas su patrauklia aktorių komanda, įspūdingais triukais, juokingais scenarijais ir įvairiausiomis kviestinėmis žvaigždėmis, todėl jis vis dar išlieka vienu geriausių kada nors sukurtų veiksmo serialų.
8. „Adamsų šeimynėlė“ (The Addams Family, 1964 – 1966)
Prieš 60 metų, kai televizoriai namie vis dar buvo prabanga, per televiziją rodomas turinys buvo skirtas visai šeimai. Adamsų šeimynėlė puikiai tai iliustruoja. Tai juodojo humoro serialas, kuriame veikia ekscentriški, egzotiką gyvenime mėgstantys milijonieriai.
Pirmą kartą „Adamsų šeimynėlė“ buvo transliuojama 1964 m. Veikėjus sukūrė karikatūristas Čarlzas Adamsas ir nuo 1938 iki 1964 m. savo karikatūras publikuodavo „The New Yorker“. Pradinė idėja buvo nupiešti idealios XX a. šeimos satyrą: turtingų aristokratų, kurie turi makabriškų polinkių. Po televizijos šou ėjo filmai, vaizdo žaidimai, knygos ir dainos. Netrukus Adamsų šeimynėlė užėmė svarbią vietą populiariojoje kultūroje.
Tuo metu, kai personažų karikatūros pasirodė „The New Yorker“, jie neturėjo vardų. Vėliau jiems vardus davė televizijos šou prodiuseriai. Karikatūrų autorius šeimos patriarchą pasiūlė pavadinti Gomesu, o jo žmoną – Mirtiše. Vyriausiasis sūnus buvo pavadintas Pūgžliu, o dukra, remiantis vaikišku eilėraštuku, – Trečiadiene. Liokajus Svirdulys, dėdė Pūlinys, močiutė Eudora ir Daiktas buvo kiti svarbūs serialo herojai.
Mirtišę vaidinanti Karolina Džouns prieš tai buvo dirbusi su tokiomis garsenybėmis kaip Alfredas Hičkokas, Elvis Preslis ir kitais. Šiam vaidmeniui ją smarkiai nugrimuodavo ir duodavo dėvėti natūralių ilgų juodų plaukų peruką, kadangi jos pačios plaukai buvo šviesūs, trumpi bei garbanoti. Per abu serialo sezonus ji taip pat vaidino panelę Fingers ir jos dvynę sesę Ofeliją Framps.
Daiktas, šeimai namų apyvokoje padėjusi ranka, priklausė tam pačiam aktoriui, kuris vaidino Svirdulį. Iš tiesų tai buvo dešinioji jo ranka, nors Tedas kartais jas sukeisdavo – norėdavo pažiūrėti, ar kas nors tai pastebės. Seriale taip pat galima pamatyti ir visą jo ranką nuo peties, pavyzdžiui, kai jisai bando ją iškišti iš dėžės ir ką nors pasiekti. 23-iajame epizode prodiuseriai atskleidė, kad pilnas rankos vardas buvo Daiktas D. Daiktas.
Serialas turėjo būti egzotišką skonį turinčių ekscentriškų milijonierių parodija. „Forbes“ žurnale buvo paskelbta analizė, kad Gomesas Adamsas buvo Kastilijos karališkosios šeimos ir britų aristokratų palikuonis. Taip pat jam labai pasisekė nusipirkti pelkę, kurioje vėliau buvo rastas naftos šaltinis. Maža to, turguje jis įsigijo mumifikuotą ranką, kuri vėliau išaiškėjo esanti neįkainojama egiptietiška antikvarinė brangenybė. Taigi turėdamas pinigų Gomesas sugebėjo įpirkti draudimo kompaniją, druskos kasyklą, antkapių fabriką ir grifų fermą. Sudėjus visą jo turtą išėjo apie 2 mlrd. JAV dolerių.
2018 m. Gomesą vaidinęs Džonas Astinas viename interviu prisipažino, kad jis ir Karolina Džouns (Mirtišė) iš tikrųjų nuo pat pradžių traukė vienas kitą, taigi tai padėjo jiems įtikinamiau suvaidinti savo meilę seriale. Aktoriai nusprendė, kad jų veikėjai „karštai mylės vienas kitą“, priešingai nei blankios kitų tuo metu rodytų situacinių komedijų poros. Tačiau nors Gomesas ir bučiuodavo Mirtišei ranką bei kalbėdavo jai prancūziškai, jis niekada nėra pabučiavęs jos į lūpas.
Taigi, tai serialas – pradininkas. Daugeliui puikiai žinomas serialas, pagal kurį sukurti ir filmai, ir animacija, komiksai, ir net šiomis dienomis jis nepamirštamas… 2021 m. pab. buvo paskelbta, kad garsusis režisierius Timas Burtonas kuria naują serialą apie Adamsų šeimynėlę, šįkart dėmesio centre palikdamas Trečiadienę. Serialas išleistas 2022 m. rudenį, o pagrindinį vaidmenį jame atliks Džena Ortega. Ji vaidins beveik suaugusią paauglę Trečiadienę.
7. „Aš myliu Liusę“ (I Love Lucy, 1951 – 1957)
Seriale Ricky Ricardo būtų laimingas, jei jo žmona Liusė būtų tiesiog namų šeimininkė. Vietoj to ji nuolat stengiasi koncertuoti jo klube „Tropicana“ ir komiškai sujaukia gyvenimą daugiabutyje, kuriuo jie dalijasi su buto šeimininkais ir geriausiais draugais Fredu ir Etele Mertzais.
Galima teigti, kas aktorė Lucille Ball visiems laikams pakeitė televiziją, kai 1951 m. eteryje pasirodė laida „Aš myliu Liusę“. Jame pagrindinį vaidmenį atliko moteris, o tuo metu tai buvo retas reiškinys. O tai, kad moteris dažnai neklausydavo savo vyro, kėlė dar daugiau diskusijų. Viskas, kas buvo laidoje, buvo maištinga. Be to, ji buvo itin kontraversiška, nes jos vyras buvo kubietis, o šeštajame dešimtmetyje beveik niekas nesituokdavo su kitų rasių atstovais, o jei ir taip, tai ši tema tikrai nebuvo televizijos laidos prielaida.
Daugelis žiūrovų teigia, kad tai vis dar geriausias kada nors sukurtas televizijos serialas. Gražuolė Lucille Ball – nepakartojama replikų ir veido išraiškų meistrė. Vivian Vance atlieka geriausią antraplanį vaidmenį televizijos istorijoje – šiltą, juokingą, simpatišką personažą. Desi Arnazas – pirmasis žinomas lotynų amerikiečių ir kaukaziečių aktorius, o Williamas Frawley puikiai vaidina „tikrą“ vyrą. Beveik visos laidos – klasika, net ir mažiau žinomos. Tiktai išskirtinis serialas kur nagrinėjamos kasdienės problemos, su kuriomis visi vis dar gali susidurti.
Tai situacijų komedija. Ar ji vis dar juokinga šiais laikais? Žinoma, kad taip! O jei įsigilinsite, pastebėsite, kad tai kur kas daugiau. Taip, nirs ir akivaizdu, kad tai šeštojo dešimtmečio produktas, tačiau daugelis serialo aspektų leidžia jam jaustis nesenstančiam ir šviežiam. Šis serialas vis dar trykšta energija. Ji juda, ji ruošia maistą. Ji lyg darbščioji bitutė sukasi visur. Taip pat, galima įžvelgti, kokią įtaką ji daro šiandien rodomoms laidoms.
„Aš myliu Liusę“ – viena iš tų laidų, kuri lyg žaibas iš giedro dangaus… Viskas susiklostė tinkamu metu ir sukūrė komišką magiją. Aktoriai. Rašymas. Režisūra. Puiki techninė komanda. Serialo kviestinės žvaigždės. Kūrybinės komandos noras keisti situaciją. Komedijų aktorė, pasiekusi savo jėgų viršūnę.
Šis serialas yra ir visada bus vienas juokingiausių, kada nors rodytų per televiziją. Jūs turite tai pamatyti!
6. „Įtikinėtojai“ (The Persuaders!, 1971 – 1972)
„TĮtikinėtojai“ – britų veiksmo komedijos televizijos serialas su Tony Curtisu ir Rogeriu Moore’u. Seriale teisėjas Fulltonas suburia du turtuolius, anglų lordą Bretą Sinklerį ir amerikietį Denį Vaildą, kad šie ištirtų nusikaltimus, kurių policija negali išaiškinti. Šie du vyrai yra visiškos priešingybės, tačiau per savo nuotykius tampa puikiais draugais ir vienas dėl kito nuolat rizikuoja savo gyvybe.
Epizodai nušlifuoti nuostabiai, jie praktiškai nepriekaištingi, su puikiomis spalvomis ir puikiu kontrastu. Jie atrodo geriau nei daugelis šiuolaikinių televizijos laidų. Tai buvo istorija apie du idiotus – anglų idiotą lordą Bretą Sinklerį ir amerikietį idiotą Denį Vaildą ir jų nuotykius su įvairiais lėlininkais. Tai buvo britiškas serialas apie draugus, sukurtas dar prieš „Starsky and Hutch“.
Serialas sukurtas pagal sero Rodžerio ankstesnio serialo „Šventasis – deimantų karalius“ epizodą, kuriame Simonas Templaras tapo Teksaso naftininko nuotykių ieškotojo, kurį vaidino Stiuartas Damonas iš „Čempionų“, partneriu.
Tai televizijos laida, kurios įžanginis epizodas buvo net geresnis už pačią programą. Pirmiausia, Johno Barry’io teminė muzika vis dar yra viena geriausių, kada nors parašytų televizijos laidai. Po to prasideda montažas, kurio vaizdai pasakoja dviejų pagrindinių veikėjų istorijas: lordas Bretas Sinkleris su paveldėtais turtais, karjera Sityje, anglų sporto džentelmenas, „Formulės-1“ lenktynininkas ir Danis Vaildas, pradėjęs skursti Niujorko Žemutinėje Rytų dalyje, bet netrukus tapęs naftos magnatu. Siužete rodoma, kaip jiedu puikiai leidžia laiką įvairiose egzotiškose Europos vietose… šampano burbulai, papuošalai ant kaklo, nuostabūs automobiliai, vandens slidės, motorinių valčių lenktynės, gražios moterys su bikiniais ir ruletė. Viskas, ką reikia žinoti apie programą, įskaitant stiprią pagrindinių herojų draugystę.
Serialas humoristinių ir šmaikščių dialogų ir įtemptų situacijų kontrastas. Bet kokiu atveju, tai niekada nebuvo laida, kurioje jaudintumėtės kas įvyks toliau, tai buvo laida, kurioje gėrėjotės nuostabiomis vietomis, gražiais automobiliais, šmaikščiomis replikomis ir seksualiais juokeliais. (Nereikia nė sakyti, kad abu pagrindiniai veikėjai buvo vaizduojami kaip „neatsparūs“ moterims).
Puikus televizijos serialas, toks lengvas, komiškas, puikiai tiks niūriems rudens vakarams.
5. „Tegul kraujas liejasi laisvai“ (Let the Blood Run Free, 1990 – 1993)
Daugeliui iš mūsų, ar mūsų tėvų pažįstamas juodojo humoro serialas linksmino medicinos, meilės temomis. Kiekvienas, matęs šį serialą gali sutikti, kad tai tikrai yra nuotaikingas ir laiko veltui nešvaistantis kūrinys apie gydytojus, seseles ir sanitarus.
Serialo idėja kilo iš australų aktorių trupės, kuri kas savaitę pasirodydavo Melburno komedijos renginyje „The Last Laugh“ (liet. „Paskutinis Juokas“). Tuometinis renginio prodiuseris Toris MakBride sugalvojo parengti naują programą. Kilo mintis, kad tai bus istorijos apie ligoninės gyvenimą ir kartu su komedijos direktoriumi Džonu Thomsonu nusprendė suburti aktorių komandą, kuriai suteiktas pavadinimas „The Blood Group“ (liet. „Kraujo Grupė“).
Pats šou buvo labai laisvo formato, scenarijus nebuvo griežtas, aktoriai dažniausiai improvizuodavo. Nepamiršta ir auditorija – dažnai aktoriai klausdavo žiūrovų, kokią pabaigą jie norėtų matyti ir pagal tai tęsdavo skečus. Tiesa, aktoriai turėdavo paruoštas dvi istorijos versijas, priklausant nuo to, kaip nubalsuodavo auditorija, tad sakyti, kad jie ruošdavosi mažai ar žiūrėjo į viską lengvabūdiškai tikrai negalima.
Serialui nemažai autentiškumo pridėjo ir tai, kad šis filmuotas buvo Švento Kristoferio ligoninėje. Tokie pasirodymai susilaukė dėmesio ir pasisekimo. Per metus rodant kas savaitę, aibė žmonių susirinkdavo ketvirtadienio vakarą pamatyti linksmų istorijų. Galiausiai žiūrovų ateidavo tiek, kad teko vaidinimus perkelti į didesnę salę. Negana to, aktoriai rado laiko kurti spektaklių versiją ir radijui. Pastebėta, kaip publikai patinka vaidinimai, nuspręsta viską perkelti į televiziją. Iš viso sukurti 26 epizodai, kurių istorijų pagrindai jau buvo suvaidinti teatre, tad juos teko tik kiek paredaguoti ir pritaikyti televizijai.
Serialas pirmą kartą pasirodė Australijoje, 1990 metų rugpjūčio 20 dieną ir buvo rodomas iki 1994 metų sausio 22 dienos. Šiais turiningais skečais susidomėjo ir britai, jie transliuodavo serialą per kanalą „Channel 4“. Televizijos šou vaidino ir kviestinis aktorius Piteris Rouvstornas, kuris vaidino Vareno Kronkšoko personažą.
Tikima, kad pasisekimo sulaukta dėl interaktyvumo, kuris buvo palaikomas su žiūrovais. Kiekvienos serijos pabaigoje serialo mėgėjai galėjo balsuoti telefonu ir spręsti, kaip toliau klostysis siužetas. Negano, „Tegul kraujas liejasi laisvai“ veikėjai dažnai nepaisydavo televizijai priimtinų sąlygų ar reguliacijų, dažnai atsisukdavo tiesiai į kamerą ir tiesiogiai bendraudavo su žiūrovais.
Istorijos stebino savo originalumu ir beprotiškais siužeto vingiais. Štai personažai Pem ir Rėjus sužinojo, kad yra brolis ir sesuo, visai neseniai po savo vestuvių. Negano to, pasirodo, kad Pem laukiasi. O štai Efy buvo pervažiuota, o vėliau, antrajame sezone prikelta iš numirusiųjų.
Viena, ryški asmenybė, seriale turėjo nepaprastą pravardę – Kalė intrigantė, jos tikras vardas buvo Matron Dorotė. Pravardė gauta ne šiaip sau, mat Dorotė kartu su savo meilužiu žudiku Bilu, kurio vokiška pavardė yra be galo ilga ir paini, siekia sužlugdyti Pem ir Rėjaus santykius. Tai dar ne viskas, nors atrodo, kad serialas jau nebegali tobulėti. Yra net vampyrė, kurios vardas Karla, ji pamilsta Rėjų. (Justas Pridotkas)
4. „Benio Hilo Šou“ (The Benny Hill Show, 1969 – 1989)
Plačiai žinomas britų komikas, kurio aukso amžius buvo dešimtajame dešimtmetyje juokino ir linksmino mūsų tėvų ir senelių kartas su savo aštriais skečais ar komedinėmis laidomis. Kažin, kaip vyrui sektųsi prigyti šiuolaikiniame pasaulyje, kai pokštas ar juokelis gali greitai pavirsti į kaltinimus seksizmu ar panašiai?
Savo karjerą Benis Hilas pradėjo sunkiais metais – Antrojo Pasaulinio karo laikotarpiu. Grįžus į Londoną po karo Benis vis dažniau pasirodydavo sėkminguose projektuose: šou programose, radijo spektakliuose. Galiausiai jo talentas buvo pastebėtas ir komikas gavo pakvietimą dalyvauti TV laidoje „Hi There!” (liet. „Sveikutis!“). Lygiai po šešių metų, 1955, kai vyriškio populiarumas įgavo vis didesnį pagreitį, buvo pristatyta pirmoji jo kurta laida „Benny Hill Show“ (liet. „Benio Hilo Šou“), kuri yra it aktoriaus karjeros viršūnė. Sulaukta tokio pasisekimo, kad laida buvo populiariausias šou pasaulyje ištisus 30 metų, net šiomis dienomis kai kurios stotys perka Benio šou transliacijos teises.
Tokio dėmesio vyras sulaukė ne be reikalo. Savo kurtoje laidoje Beni buvo ne tik aktorius, bet ir dainų autorius, atlikėjas, režisierius, muzikantas. Tam tikra prasme vyriškis buvo su visa talentų puokšte. Pasaulis, deja, ne visada supranta tokias kūrybingas sielas kaip Benis Hilas. Jo šou ištiko krizė, kuomet keliose laidose buvo satyriškai pasisakyta ir pašiepiamas karališkasis sostas, Anglijos vyriausybė. Margaret Thatcher, to laikmečio Anglijos ministrė pirmininkė, reikalavo, kad visos Beni šou laidos būtų tikrinamos. Kitais žodžiais tariant, Hilas sulaukė griežtos cenzūros. Negana to, dalis visuomenės pradėjo šaipytis ir iš pačio komiko. Šis palūžo, paniro į depresiją ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nepaisant visos niūrių laidos užkulisių, ji buvo uždaryta tik 1991 metais.
Kaip pavyzdį kodėl komikas sulaukė kritikos galima pateikti 1981 metų skečą pavadinimu „The Loser“ (liet. „Nevykėlis“). Jos metu pagrindinis personažas siekia įsidarbinti klerku. Įdarbintojas, akivaizdžiai valstybinis tarnautojas, vaizduojamas kaip visiškas keistuolis: arbatą negeria iš puodelio, o susipila į lėkštelę, sulaužo sausainį, sumeta į lėkštelę ir beria ant trapaus angliško skanėsto druską, pipirus. Toks vyriausybės atstovų vaizdavimas aiškiai galėjo užtraukti nemalonumų.
Juokauta ne tik su nekaltais dalykais, kurie tais laikais galėjo sulaukti nepritarimo. Pvz. ištisai plekšnodavo pliką senuką, nuolatinį savo kompanioną, per galvą. Jau minėtame „Nevykėlio“ skeče Hilo personažas įsidarbina įvairių iškabų tvarkytoju. Po kelių nesėkmių personažas ant terapeuto iškabos užrašo tvirkintojas. Anglų kalboje tai tėra žodžių žaismas, mat padėtas tarpas visiškai pakeičia prasmę. „Therapist“ reiškia jau minėtą terapeutą, o jei padedamas tarpas, žodis virsta į „The rapist“, tai reiškia prievartautojas. Būtų tikrai smalsu sužinoti, kaip į tokius pokštus, rodomus per televiziją, sureaguotų šių dienų visuomenė.
Juokauta net savižudybės tematika. Personažas apsiriša kaklą virve ir prie akmens, kad nusižudytų, tačiau nusileidęs į ežero dugną randa aukso dėžę. Tačiau čia galima įžvelgti ne tik pašiepiamą savižudybę, tačiau ir aktoriaus netiesioginį raginimą gyventi toliau, nes nežinai, kada netyčia rasi „aukso dėžę“. Kituose skečuose galima rasti dar daugiau detalių ir įrodymų, kodėl šis šoumenas susilaukė kritikos. 1976 metų laidoje, pavadinimu „World of Sport“ (liet. „Sporto pasaulis“) šaipomasi iš britiško tarimo. Negana to, akivaizdžiai seksistiškai vaizduojama skečo pagrindinio personažo, pranešėjo, asistentė su trumpu sijonėliu, didele iškirpte. Tai trukdo pranešėjui susikaupti ir jo akys vis užkliūna už asistentės kūno.
Akivaizdžiai auditorija ir visuomenė per visą laikotarpį nuo pat Benio Hilo laikų pasikeitė ir tokie pokštai, pašiepiantys skaudžias visuomenines problemas gali iššaukti publikos neigiamą reakciją, nepritarimą. Galima tik pasvarstyti, ką galima toleruoti kaip humorą, o kur ribos jau yra peržengiamos. Įdomu pasižiūrėti vien tik tam, kad susidarytumėte savo nuomonę. (Justas Pridotkas)
3. „Happy Days“ (1974 – 1984)
„Happy days“ – amerikiečių televizijos komedija, pirmą kartą rodoma ABC tinkle nuo 1974 m. iki 1984 m., iš viso 255 pusvalandžio trukmės epizodai ir 11 sezonų. Tai buvo vienas sėkmingiausių septintojo dešimtmečio serialų, kurį sukūrė Garis Maršalas (angl. Garry Marshall). Seriale buvo pateikta idealizuota 1950-ųjų ir 1960-ųjų pradžios Jungtinių Amerikos Valstijų Vidurio Vakarų gyvenimo vizija, o pagrindinius vaidmenis atliko Ronas Hovardas seriale: Ričis Kaningemas, Henris Vinkleris kaip jo draugas Fonzis, Tomas Boslis ir Marion Ross kaip Ričio tėvai Hovardas ir Marion Kaningemai.
Seriale, kurio veiksmas vyksta šeštajame dešimtmetyje Milvokyje, Viskonsino valstijoje, pasakojama apie paauglį Ričį Kaningemą ir jo šeimą: Ričio tėvas Hovardas, kuriam priklauso ūkinių prekių parduotuvė, tradicinė namų šeimininkė ir motina Marion, jaunesnioji sesuo Džoani Kaningem, vyresnysis Ričio brolis Čakas (trumpam pasirodė tik 1 ir 2 sezonuose, vėliau išnyko iš siužetų) ir vidurinės mokyklos abiturientas, odine striuke apsirengęs mechanikas ir elegantiškas moterų numylėtinis Fonzis, kuris ilgainiui taps geriausiu Ričio draugu ir Kaningemų garažo nuomininku.
Pirmieji epizodai supažindina su Ričiu ir jo draugais. Serialo eigoje Fonzis pasirodė esąs žiūrovų numylėtinis ir netrukus buvo parašyta daugiau siužetinių linijų, atspindinčių augantį jo populiarumą. Fonzis susidraugavo su Ričiu ir Kaningemų šeima, o kai Ričis išėjo į karinę tarnybą, Fonzis tapo pagrindiniu serialo veikėju.
Pirmieji du sezonai nufilmuoti vienos kameros stiliumi. Tai lyg „American Graffiti“ sumaišytas su „American Pie“, Po pirmųjų dviejų laidų serialas tampa 80-ųjų metų šviesesnio, lengvesnio, šeimai draugiško, kelių kamerų situacijų komedijų stiliaus standartu, rodomu priešais gyvą studijos auditoriją.
Tai buvo vienas geriausių 7-ojo dešimtmečio šou. Daugelis žmonių jį laiko paprasta komedija, tačiau pirmaisiais metais seriale buvo sprendžiamos rimtos problemos, tokios kaip rasizmas ir branduolinis karas. Serialo stiprybė buvo Ričio ir Fonzio draugystė. Dėl Rono Howardo ir Henry Winklerio chemijos šis serialas tapo klasika. Deja, R. Howardui pasitraukus, jie bandė išlaikyti serialą, sutelkdami dėmesį į Joanie ir Chachi, ir tada serialas ėmė smukti žemyn. Taigi, jei žiūrėsite šį serialą nekreipkite dėmesio į paskutinius šou metus ir atkreipkite dėmesį į pirmuosius. Jie tikrai puikūs.
2. „Seinfeld“ (1989 – 1998)
Šiame komiškame televizijos seriale Džeris Seinfeldas vaidina save, komiką. Šio komedijos siužeto esmė – Džerio ir jo draugų kasdienybė, kai jie aptarinėja įvairias kuriozines situacijas, su kuriomis visi galime būti susiję (ypač jei gyvename Niujorke). Prie linksmybių prisideda ir ekscentriškos keistuolių asmenybės, sudarančios Džerio socialinį ratą.
Daugiausia dėmesio čia skiria savo asmeniniam gyvenimui su trimis draugais. Veiksmas daugiausia vyksta Niujorko daugiabutyje Manheteno Aukštutiniame Vest Saide. Serialas dažnai apibūdinamas kaip „serialas apie nieką“, kuriame dažnai dėmesys sutelkiamas į kasdienio gyvenimo smulkmenas.
„Seinfeld“ neabejotinai viena geriausių komedijų televizijos istorijoje. Šiandien ji tokia pat juokinga, kaip ir tada, kai buvo rodoma 90-aisiais. Sunku rasti bent vieną komediją (gal išskyrus „Draugus“), kurioje visos žvaigždės būtų vienodai juokingos! Džerio Seinfeldo (Džeris), Džeisono Aleksanderio (Džordžas), Maiklo Ričardso (Krameris) ir Džulijos Luiz-Dreifus (Elaina) vaidmenys – vieni geriausių televizijos istorijoje. Kiekvienas turi savo favoritus, bet svarbiausia, kad jie visi yra puikūs, kaip ir pats serialas!
Šis serialas išlieka nesenstantis ir universalus. Kiekvieno atskiro epizodo siužeto linijos yra tokios artimos net ir šiandien. Dėl genialaus scenarijaus ir puikaus aktorių komedijos atlikimo laidoje jus ištiks šokas. Šio serialo režisūra tiesiog tobula.
Tai, kas daro komediją puikią, pamažu evoliucionavo. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje pasirodė daugybė skirtingų komedijų. Skirtingi televizijos tinklai turėjo skirtingus tikslus, kurių siekė, kad komedija būtų puiki. Kadangi kiekvienas tinklas turėjo daugybę skirtingų auditorijų, kurioms reikėjo pataikauti, buvo daugybė skirtingų serialų, kuriuos buvo bandoma pristatyti masėms. Larry Davido ir Jerry Seinfeldo sukurtas „Seinfeld“ absoliučiai mylimas savo gerbėjų.
Seinfeldo žavesys yra tas, kad kiekviena serija yra skirtinga ir kupina skirtingų nuotykių. Kai kuriuose epizoduose daugiausia dėmesio skiriama Džeriui kaip pagrindiniam veikėjui, tačiau kituose jau bus nagrinėjamas incidentas, susijęs su vienu iš kitų epizodų.
Jei nematėte šio serialo, ko laukiate?
1. „Mano svajonių Džinė“ (I Dream of Jeannie, 1965 – 1970)
„Mano svajonių Džinė“ NBC eteryje buvo rodomas penkis sezonus (1965 – 1970 m.), o „Mill Creek Entertainment“ pirmą kartą pristatė šį serialą „Blu-ray“ formatu, kad gerbėjai galėtų juo mėgautis HD raiška.
Seriale JAV karinių oro pajėgų kapitonas Antonis (Tonis) Nelsonas (akt. Larry Hagmanas) yra išvykęs į komandiruotę į NASA ir dirba astronautu. Vienos iš jo misijų metu kyla problemų su raketa, ir jis nusileidžia atokioje Pietų Ramiojo vandenyno saloje. Laukdamas, kol bus išgelbėtas, jis paplūdimyje aptinka butelį, kurį patrynus iš jo išlenda gražuolė džinė. Po pradinių bendravimo sunkumų jis išsiaiškina, kad jos vardas Džinė (akt. Barbara Eden) ir kad ji buvo įkalinta butelyje 2000 metų. Džinė praneša jam, kad dabar jis yra jos šeimininkas, ir ji nori išpildyti viską, ko jis panorės. Po to, kai ji pasirūpina, kad jis būtų išgelbėtas, Tonis nori išlaisvinti ją. Tačiau Džinė primygtinai reikalauja grįžti su juo namo ir tarnauti jam.
Pirmajame serialo epizode Tonis Nelsonas susižadėjęs, bet greitai to atsisakoma, nes seriale stebimas klestintis Tonio ir Džinės romanas, o penktajame (paskutiniame) sezone jiedu galiausiai susituokia. Daugelyje siužetinių linijų Tonis bando išlaikyti paslaptyje Džinės egzistavimą ir (arba) galias, tačiau yra ir tokių, kurie sužino tiesą, pavyzdžiui, Tonio geriausias draugas ir bendradarbis kapitonas Rodžeris Heilis (akt. Billas Daily).
Būdama 2000 metų uždaryta butelyje, Džinė ne visai supranta šiuolaikinį pasaulį, todėl serialo eigoje jiedu dažnai patenka į beprotiškas situacijas, kai Džinės išdykavimai ir klaidingi bandymai įtikti savo šeimininkui nueina perniek. Pavyzdžiui, kai Tonis užsimena, kad visada svajojo būti chirurgu, Džinė užsimerkia, ir jis atsiduria operacinėje kaip pagrindinis gydytojas, atliekantis apendikso operaciją Rodžeriui.
Seriale pasirodo keli pagrindiniai ir pasikartojantys personažai, pavyzdžiui, oro pajėgų psichiatras pulkininkas daktaras Alfredas Belsas (akt. Hayden Rorke), kuris įtaria, kad su Toniu kažkas negerai, ir nuolat bando tai įrodyti generolui, tačiau jo planai žlunga. Taip pat yra piktoji Džinės sesuo dvynė (ją taip pat vaidina Eden ir ji taip pat vardu Džinė, tačiau yra brunetė), kuri nuolat bando viską sugadinti Džinei ir pavogti Tonį sau. Taip pat Hadžis (akt. Abraomas Soferis), visų genijų šeimininkas, ir Tonio viršininkai – generolas Martinas Petersonas (akt. Bartonas Makleinas, 1-4 sezonai) ir generolas majoras Vinfildas Šaferis (akt. Vintonas Heivortas, 4-5 sezonai).
Serialas vis dar išlieka tikrai geras. Nors kai kurios istorijos ir tipiškos situacijų komedijos, kitos yra gana smagios ir kūrybingos. Toks serialas lengvai gali pasirodyti gana senstelėjęs, ypač atsižvelgiant į pagrindinę prielaidą, kad moteris tarnauja savo vyrui. Tačiau tai nėra kažkoks išnaudojimas ar perdėtas pagrindinės veikėjos seksualizavimas. Eden yra linksma ir pavertė šį personažą ikona, kuri ir po pusės amžiaus lengvai atpažįstama ir mielai prisimenama. Ji ir Hagmanas puikiai sutaria tarpusavyje ir puikiai dirba kartu ekrane.
Žiūrint šį serialą tikrai yra iš ko pasijuokti. O kalbant apie juoką, vienas dalykas, kuris atrodo šiek tiek pasenęs, yra tai, kad seriale naudojamas juoko takelis. Laimei, jis naudojamas taupiai ir neužgožia serialo. Dauguma epizodų šiek tiek savarankiški, tačiau sezonuose yra vienas keturių dalių ir keletas dviejų dalių epizodų.
Vaizdo kokybė gana gera, tiek juodai baltų, tiek spalvotų epizodų ir tikrai serialas nepanašus į beveik 60 metų senumo šou. Vaizdas apskritai švarus, gražus ir detalus. Efektai atrodo stebėtinai puikiai – net geriau nei kai kuriose laidose, kurios buvo sukurtos gerokai vėliau. Tiesą sakant, iš butelio išlendančios Džeinės efektai 1960 m. epizoduose atrodo geriau nei 1985 m. televizijos filme, kur dūmai labiau primena vieną vientisą rausvą piešinį. Garso takelis skamba labai gerai. Tai tikrai puikus, juokingas to meto serialas, kuris patiks ir tiks daugeliui Z kartos žiūrovų. Jame yra visko po truputį.
