Kas nemėgsta gerų romantinių komedijų?.. Romantinės komedijos būna įvairios ir prisitaiko prie visų žiūrovų poreikių: jos gali būti kruopštus romantikos ir daugybės jos subtilybių, iššūkių ir apdovanojimų tyrinėjimas… Jos taip pat gali būti lengvos, kvailos istorijos apie vaikiną ir merginą, kurios sukelia drugelius pilvuose milijonams žmonių, galiausiai Jos gali būti ir malonumas, kuriuo geriausia mėgautis su gėrimu ir keliais užkandžiais.
Romantinė komedija tebėra vienas geriausių ir mylimiausių žanrų. Per daugelį metų sukurta daugybė įvairios kokybės nuostabių romantinių komedijų ir nors 2010-aisiais šis žanras patyrė nuosmukį, jis atsigavo ir dabar vėl užima garbingą vietą žiūrovų širdyse ir industrijos koridoriuose. Romantinės komedijos mylimos dėl širdį šildančių siužetų, nepamirštamų citatų, įelektrinančios chemijos tarp pagrindinių veikėjų ar visų šių veiksnių derinio. Taigi, mes atrinkome mums labiausiai patikusias antrojo dešimtmečio romantines komedijas ir pateikiame Jums šį sąrašą, kuris tiks ir patiks kiekvienam šio žanro gerbėjui(-ai).
10. „Sugėrovai“ (Drinking Buddies, 2013)
Kartais draugystė poromis gali būti labai pavojinga. Priešingybės traukia, bet kas jeigu visai netyčia sutinki tą, kuris atrodo tobulai skirtas tau? Ar ir tokiu atveju toji jau seniau atrasta priešingybė vis dar tebetrauktų? Galų gale, ar priešingos lyties atstovai gali būti tik draugais, ypač jei čia dar įsipainioja ir alaus bidonai?
Režisierius Joe Swamberg subtilioje bei realistiškoje dramoje „Sugėrovai“ narsto šiuos klausimus. O faktas, kad filmas buvo kuriamas be scenarijaus suteikia jam keistai malonų tikroviškumo jausmą.
Du draugai Lukas ir Keitė kartu dirba alaus darykloje. Nenuostabu, kad šio gėrimo jie nepaleidžia iš rankų, o ir baigus darbą neatsisako juo dar kiek pasimėgauti. Bokalas po bokalo ir riba tarp paprastų bendradarbių ar gerų draugų vis labiau nyksta. Tačiau abu jaunuoliai turi antras puses, todėl taip paprastai nuo grandinės nenutrūksta.
Atrodo, kad šiems dviems niekada netrūksta progos išgerti ir kas įdomiausia nelabai panašu, kad jiems nuolatinis bokalo įspaudas rankoje trukdo. Jiems reikėtų ieškoti ne su kuo, ar dėl ko išgerti, bet galvoti priežastis, dėl ko būtų galima negerti. Tik gaila, kad iš tiesų tas alus tikrų žaizdų negydo. Anei fizinių, anei dvasinių. Tokioje kupinoje alaus tvaiko ir draugystės aplinkoje, vystosi istorija, kurios metu kyla klausimas: „kas nugalės? Alus ar draugystė?“.
„Sugėrovai“ ramus ir aiškus filmas. Paprastas, suprantamas, kasdieniškas. Tiek aiškus ir tiek kasdieniškai suprantamas, kad darosi nuobodus. Nors scenarijaus nebuvimas padaro jį tikrą, tuo pačiu padaro jį ir nuobodų. Tokia jau ta tiesa, kad tikras gyvenimas dažnai esti nuobodus. O žiūrint filmą norisi ne tik suprasti, ką norėjo pasakyti režisierius, bet būtų visai malonu, jei jis pateiktų ir kažką tokio, kas nustebintų, nuliūdintų, pralinksmintų… Padarytų kažką, kas šiaip jau nėra taip aišku ir įprasta.
Kita vertus, kartais visi malonu pažiūrėti į kažką, kas yra visiškai suprantama ir nereikalauja papildomų supratimo pastangų. Amžinų, tikrų jausmų troškimas, prieglobsčio ir džiaugsmo paieškos alkoholyje, tirpstančios ir vėl atsistatančios ribos tarp draugų, sąžinės graužatis ir vidiniai priekaištai, peržengtos ribos ir atsikvošėjimas pačiu laiku… Visa tai – tikrojo gyvenimo atributai. Kai kuriuos iš jų maloniau matyti ekrane, nei gyvenime, tačiau, kad ir kur jie bebūtų, suprasti šiuos dalykus nėra labai sunku. Ko gero, režisierius pateikdamas tokį aiškų paveikslą, žinojo, kad tikrai atsiras nemažai žmonių, kurie supras, ką jis norėjo pasakyti, o tai kas aiškiai suprantama – geriau įsimenama.
„Sugėrovai“ – tikrai neblogas filmas. Tai paprasta, maloni romantinė drama. Romantika ne kokčiai saldi, drama ne per daug hiperbolizuota. Tačiau tai filmas, kuris nesukrės jūsų pasaulio ir nepateiks kažko tokio, ką būtų verta aptarti su draugais prie alaus bokalo. (Raminta Česnaitė)
9. „Set It Up“ (2018)
Pati juostos pradžia jau išduoda istorijos pabaigą. Pagrindiniai veikėjai Harper (akt.Z.Deutch) ir Charlie (akt. G.Powell) dirba asistentais mažai apmokamame, tačiau daug pastangų reikalaujančiame darbe. Susivieniję dėl neapykantos savo bosams, jie nusprendžia juos supažindinti, tikėdamiesi, kad tie – taps pora ir labiau pasiners į asmeninį gyvenimą ir santykius, o ne darbą.
Galvočių porelė mano, kad tada judviejų darbo krūvis sumažės…Kaip ir nuspėjama, įsimyli ne tik jų vadovai, bet ir jie patys.
Pagrindiniai veikėjai, pakankamai skirtingi, bet kartu, jie regis dera puikiai. Harper – optimistiška, pasitikinti savimi altruistė, o Charlie – gerai apgalvojantis ir linkęs į vienatvę. Jie atrodo visiškos priešingybės, tačiau ekrane jų istorija vystosi sklandžiai, pastebima puiki chemija tarp aktorių ir linksmi dialogai. Tai nėra tas filmas, kuriame gausu tylos minučių. Veikėjai kalba ir kalbasi, o tai sukuria realumo pojūtį, kai problemos yra sprendžiamos, o ne paliekamos tyloje.
Filmas pasibaigia taip, kaip ir prasidėjo – bandymu supiršti ir nors ši istorija tipiška romantinėms komedijoms, tačiau turi savitumo, pagrindiniai veikėjai įsimena ilgam, o jų istorija nors ir nuspėjama, bet verčianti smagiai nusišypsoti.
8. „Meilei nereikia žodžių“ (Enough Said, 2013)
„Džimiui“.
Ši dedikacija pasirodo prieš pat filmo „Meilei nereikia žodžių“ pabaigos titrus. Tikėtina, kad daugeliui ji malonią komediją pavers jautria, ašarų verta istorija. Taip yra dėl to, kad režisierės Nicole Holofcener filmas, kuriame vaidina Džeimsas (Džimis) Gandolfini, yra priešpaskutinis filmas, kuriame galime išvysti šį aktorių.
Aktorius, kuris šešis sezonus vaidindamas karštakošį mafijos bosą ir priemiesčio tėvą Tonį seriale „Sopranai“ paliko didžiulį kraterį televiziniame peizaže (jis mirė nuo širdies smūgio, būdamas 51 metų). Jo palikimą sudaro daug puikių vaidmenų ir šis romantinės komedijos pasirodymas tikrai neturėtų būti pamirštas.
Nors stebint Gandolfinį viename iš paskutiniųjų jo vaidmenų, jaučiamas papildomas sielvartas, taip pat džiugina tai, kad jis išsivaduoja iš griežto vyriškio striukės gniaužtų ir vaidina mielą, malonų, netgi seksualų vyruką, kuriame netrūksta nuoširdumo, humoro ir širdies. Jo įkūnytas Albertas – išsiskyręs tėvas ir, kaip pats save vadina, tinginys, kurio buvusioji priekabiavo prie kiekvienos jo keistenybės – nuo vengimo naudotis naktiniais staliukais iki įpročio rinkti svogūnus iš gvakamolės – tariamai atspindi jo paties švelnią ir jautrią prigimtį.
Julia Louis-Dreyfus vaidina masažistę Evą, kuri, vykdama į namus pas klientus po visą Los Andželą tamposi savo nepatogų stalą (iš kurio daug kartų juokėsi). Ji taip pat yra išsiskyrusi ir labiau gedi savo koledže besimokančios dukters, nei ieško naujų santykių. Abu vieniši žmonės susitinka, bet nežinia, ar per kokteilių vakarėlį Albertas ir Eva suartės, nes jo dukra taip pat išvyksta mokytis… Ar sielvartas juos sujungs? Tačiau dar nežinote, kad Eva susibičiuliauja su Marianna. Ji – į deivę panaši turtinga ir skoninga moteris, kuri iš tiesų gyvena iš poezijos. Eva užregistruoja ją kaip klientę ir netrukus iš jos smulkmeniškų pasvarstymų apie buvusio vyro keistenybes supranta, kad Marianna yra buvusi Alberto žmona. Ar tai netrukdys Evai bendrauti su Albertu?
Na, toliau visi žinome, kas nutinka, kai audžiami tokie painūs tinklai… Tai tikrai puiki, nuotaikinga romantinė komedija su įdomiais siužeto posūkiais. Privers išspausti šypseną kiekvieną akmeninę širdį.
7. „Plius vienas“ (Plus One, 2019)
Tai romantiška komedija, kurią sukūrė režisieriai Jeffas Chanas ir Andrew Rhymeris, „Hulu“ televizinės komedijos „PEN15“, kurios žvaigždė Maya Erskine vaidina pagrindinį moters vaidmenį, bendraautoriai. Tai šabloniškas „Ketverių vestuvių ir vienerių laidotuvių“ (angl. Four Weddings and a Funeral) bei „Mano geriausio draugo vestuvių“ (angl. My Best Friend’s Wedding) mišinys. Ir jis tikrai puikus.
Erskine vaidina Alisą, protingą japonų kilmės amerikietę, kuri ką tik išsiskyrė su vaikinu ir sunkiai tai išgyvena. Jos geriausias draugas Benas (akt. Jack Quaid) taip pat vienišas. Taigi jie susitaria būti vienas kito palydovais per visas baisias vestuves, į kurias juos pakvietė šiais metais. Benas ir Alisa visada kartu šmaikštauja, juokauja ir tyčiojasi iš mielų vestuvių nesąmonių. Alisa visada suveda Beną su patraukliomis moterimis, kurias jie ten pamato. O jam nei viena, na, netinka…Bet tada… na, žinote, kas bus toliau. Nuspėjamas, bet reginys smagus.
Erskine yra stipri ir puikiai susitvarko su toniniais perėjimais – be to, filme yra įdomi ir originali idėja, kai išsiskyręs Beno tėtis Čakas (akt. Edas Begley jaunesnysis) paprašo Beno būti jo vestuvių liudininku, o tai kelia siaubą Benui, kuris dar ne visai atleido jam už tai, kad paliko jo motiną.
„Plius vienas“ veikia puikiai ir efektyviai, tačiau deja vu jausmas yra pribloškiantis, trunkantis iki pat paskutinių akimirkų montažo pabaigoje, ir jis visada reikalauja, kad jo bendražygiai pratrūktų meiliai erzinančiu juoku vienas iš kito. Tai daug juoko talpinanti, ironiška komedija, kurią Erskine akivaizdžiai sugeba pateikti.
6. „Didžioji liga“ (The Big Sick, 2017)
Palankaus kritikų dėmesio sulauksi komedija apie skirtingų rasių porą, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka Emily V. Gordon, Zoe Kazan and Kumail‘as Nanjiani‘is. Įdomu tai, kad Nanjiani‘is prašė scenarijų šiai juostai su savo antrosios pusės pagalba, todėl joje gausu autobiografiškumo ir autentiškumo. Visos dviejų skirtingų kultūrų žmonių santykių problemos pateikiamos iš realių, gyvenimiškų situacijų – atvirai ir be užuolankų.
Romantinės komedijos, kurias kuria komedijų žvaigždės, paprastai veikia taip: juokeliai ir stebėjimo medžiaga pateikiami per pirmąsias 15 minučių. Bet kai reikia pradėti pasakoti, komedija išstumiama. Tai susiję su poreikiu susitapatinti su veikėjais, įsitraukti į būsimą laimingą pabaigą ir palikti cinizmą bei neteisingumą, kurie buvo juokų ekosistema.
Na, filmas „Didžioji liga“ nėra toks. Arba ne visai. Tai keistesnis nei fikcija pasimatymų filmas, pasižymintis didžiuliu žavesiu ir saldumu, kuris po pasiruošimo panardina į sąmoningą rimtumą. Kaip jau minėjome, filmas paremtas tikra scenarijaus bendraautorių, susituokusios poros, istorija: Kumail‘as Nanjiani ir komedijų scenaristė ir prodiuserė Emily V. Gordon. Nanjianis yra kilęs iš šeimos, kurioje įprasta sudaryti santuoką, santuoką ne su bet kokios rasės žmogumi. Jam buvo sunku prisipažinti tėvams, kad įsimylėjo Gordon, taip pat prisipažinti Gordon, kad ji vis dar yra jo paslaptis. O tada, kai jų santykiai pasiekė baisią krizę, Gordon susirgo paslaptinga infekcija ir ją teko panardinti į dirbtinę komą. Nanjianiui teko laukti ligoninėje budint kartu su tėvais, aiškinantis santykius ir emocijų vingius.
Nanjianis vaidina Kumailą, savo jaunesnįjį aš – ne visą darbo dieną dirbantį Uber‘io vairuotoją ir norintį tapti „standupo“ žvaigžde. Emily vaidina Zoe Kazan. Ji pradeda nuo to, kad tarsi šaiposi iš Kumailo per jo „standup’ą“, o galiausiai užmezga su juo romaną. Kazan vaidina labai gerai, derindama savo žvilgančias akis ir grožį su tikėtinu intelekto ir pažeidžiamumo deriniu.
Judd Apatow yra filmo prodiuseris ir vedlys. Pranešama, kad iš pradžių jį sužavėjo tikra Nanjianio ir Gordon istorija, bet galbūt ir panašumas į kelis jo paties kūrinius. Tai nepaprastai maloni ir miela komedija.
5. „Pasakiškai turtingi“ (Crazy Rich Asians, 2018)
„Pasakiškai turtingi“ (angl. Crazy Rich Asians) – pirmasis kino filmas, pristatytas Holivudo gerbėjams, kuriame beveik visi vaidmenys atiteko Azijos aktoriams. Šis filmas didžiulis žingsnis pirmyn Holivudo ir Azijos kino industrijose. Jis parodė, jog pasauliui reikia naujų žvaigždžių, kurie gali būti tik ne amerikiečiai. Mestas iššūkis Azijos kino kultūros stereotipams, kad galima kurti ne tik didžiulio populiarumo sulaukiančius serialus, bet ir plačiau pradėti vystyti filmų rinką.
Filmo Režisierius Jonas M.Chu sukūręs taip pat didelio pasisiekimo filmus „Šokis Hip-Hopo ritmu 2: Gatvės“, „Apgaulės meistrai 2“, „Eilinis Džo“ staigmeną kino pasauliui pateikė remdamasis didžiulio populiarumo sulaukusiu Kewino Kwano romanu „Beprotiškai turtingi azijiečiai“ (ang. Crazy Rich Asians“.
Prieš pradedant rodyti filmą didžiuosiuose kino ekranuose, pranašauta, kad ši romantinė komedija, sulauks didžiulio susidomėjimo ir mes iššūkį šio žanro standartams. Filmas „Pasakiškai turtingi“ kviečia ne tik pažvelgti į turtingųjų gyvenimą detaliau, išdrįsti nugalėti savo kompleksus, pakovoti už savo laimę bet atveria duris ir į Azijos kultūrą.
Visa istorija lydima skambių kinų dainų, kuri suteikia filmui dalelę išskirtinumo. Garso takelyje skamba tik viena angliška visiems gerai žinoma Elvio Preslio legendine daina „Can’t Help Falling In Love“ atliekama Kinos Grannis.
„Pasakiškai turtingi“ pasakoja dviejų jaunų įsimylėjėlių Reičelės ir Niko meilės istoriją: Reičelė Ču (akt. Constance Wu), nuo vaikystės gyvenanti Amerikoje, puikią karjerą sukūrusi Niujorko Universiteto ekonomikos profesorė, Nikas Jangas (akt. Henry Golding) – tame pačiame universitete dėstantis istoriją. Vieną dieną Nikas merginai pasiūlo nukeliauti į Singapūrą susipažinti su jo šeima ir sudalyvauti geriausio draugo vestuvėse. Tik tarp poros slypi viena mažytė paslaptelė. Mergina nežino, kad jos vaikinas turtingas, nors reiktų papildyti jis be proto turtingas. Merginai teks ne tik priprasti prie visur tvyrančios prabangos, bet ir susipažinti su vaikino šeima, puoselėjančia kinų kultūros tradicijas. Reičelei teks atsispirti aplinkinių spaudimui, nugalėti kompleksus, baimes bei pakovoti dėl savo laimės.
Filmo idėja susideda iš pagrindinių pasakų elementų kai paprasta, visuomenėje nieku neišsiskirianti mergina, pamilsta žavų, turtingą visų moterų geidžiama vaikiną. Netrukus įsimylėjėlių gyvenimas įsisuka į nepaprastų įvykių karuselę. Reičelei supratus, kad Nikas, vienas iš turtingiausių azijiečių, susiduria su kita dilema, kuri kur kas didesne – vaikino šeima. Valdingumu pasižyminti Niko motina Eleanora (akt. Michelle Yeoh) atvirai pareiškia, kad Reičelė jos sūnui – per prasta. Kinų kultūroje šeima tai viena svarbiausių vertybių. Taigi, kas triumfuos šioje meilės pasakoje? Šeima ar svajonė?
„Pasakiškai turtingi“ – linksmas, spalvingas, prabangus, energingas, didelės sėkmės sulaukęs filmas, kritikų ir žiūrovų įvertintas itin teigiamai. Juostai jau kuriamas tęsinys, kuris leis dar plačiau atskleisti Aziją. (Monika Rimaitė)
4. „Su meile, Saimonas“ (Love, Simon, 2016)
Amerikietiška romantinė komedija, paremta romano „Simon vs. The Homo Sapiens Agenda“, parašyto Becky Albertalli, motyvais. Filmas pristatytas 2018-ųjų Mardi Graso kino festivalyje, o kino kritikai filmą apibūdino kaip „atlapaširdį, įvairialypį ir turintį talentingą kūrybinę komandą, gebėjusią perteikti revoliucinį normalumą“. Kino juosta vertinta itin teigiamai, jai pagyrų negailėjo ir įvairaus amžiaus žiūrovai, neretai netgi buvo lyginama su Johno Hugheso kūriniais. Filme skamba daug muzikos, o originalūs kūriniai netgi pateko į Australijos, Kanados, Jungtinės Karalystės ir JAV topus bei pelnė keletą apdovanojimų.
Saimonas Spieris – vidurinės mokyklos baigiamosios klasės moksleivis. Jis gyvena, kaip pačiam atrodo, nuostabiai normalų gyvenimą: turi mylinčią šeimą, kurią sudaro mama Emilė ir tėtis Džekas bei jaunesnė sesuo Nora. Turi grupelę artimų draugų: Lėja, Nikas ir Eibė, pastaruosius jis pažįsta kone visą savo gyvenimą, o viena jų šioje vidurinėje pradėjo mokytis tik šiemet, tačiau taip pat tapo tokia artima, kad atrodo, jog kompanijoje praleido nė kiek ne mažiau laiko.
Viskas atrodo puiku, bet Saimoną kankina vienas „bet“ – jau keletą metų savyje jis laiko paslaptį: yra gėjus, ir niekaip to neprisipažįsta. Jis žino, kad tėvai suprastų savo sūnų ir jį palaikytų, nepaisant Džekui neretai išsprūstančių juokelių apie homoseksualus, ir žino, kad daugelis mokinių priima Etaną, kitą jų bendraklasį, kuris vienintelis prisipažino esąs gėjus.
Keletas skirtingų aplinkybių susidėliojo taip, kad jis nesiryžta prisipažinti, tačiau labiausiai Saimoną stabdo tai, kad šis žingsnis iš pagrindų sujudintų jo nusistovėjusį sėkmingą gyvenimą. Internete susipažinęs su kitu bendraklasiu anonimu, teigiančiu esant tokioje pat situacijoje, ir pamažu į aplinką pradeda žvelgti kitomis akimis…
3. „Dėl visko kaltas seksas“ (Sleeping with Other People, 2015)
Tai režisierės Leslye Headland amerikietiška romantinė komedija, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka lietuvių kilmės aktorius Džesonas Sudeikis, Alison Brie, Natasha Lyonne, Amanda Peet ir kiti.
Po filmo „Senmergės“ debiuto režisierė jautėsi itin prislėgta. Norėdama susidoroti su savo emocijomis ir atrasti naujų kūrybinių minčių ji nusprendė nuvykti į Didįjį Surą, kur, kaip pati sako, „rašė dieną ir naktį“. Būdama ten Headland suprato, jog nori sukurti filmą apie priklausomybę nuo sekso. O įkvėpimo tokiai istorijai ji sėmėsi iš savo asmeninės patirties, o tiksliau santykių su žmogumi, kuris nuo pat pradžių apgaudinėjo ją su kita. Iš pradžių Headland neplanavo kurti romantinės komedijos, tačiau kūrybos eigoje supratusi, kad to neišvengs, pasistengė, jog filmas būtų kuo įtikinamesnis ir skaitė daug knygų susijusių su šia priklausomybe ir net dalyvavo susitikimuose skirtuose nuo sekso priklausomiems žmonėms.
Ar du užkietėję svetimautojai gali surasti tikrąją meilę? Po vienos nakties nuotykio koledže, du niujorkiečiai, Lainey ir Jake‘as netikėtai susitinka po 12 metų ir išsiaiškina, jog juos sieja tokia pati problema: nei vienas nesugeba palaikyti ilgalaikių santykių dėl savo noro turėti daugiau nei vieną seksualinį partnerį. Seni pažįstami nusprendžia likti tik draugais ir sugalvoja perspėjamąjį žodį, kurį turi pasakyti, jei pajaučia seksualinį potraukį vienas kitam. Tačiau platoniškų santykių palaikymas, panašu, kad yra daug lengviau pasakomas, nei įgyvendinamas dalykas.
Šis filmas yra kiek kitokio pobūdžio romantinė komedija ir ją tikrai verta pažiūrėti, jei ieškote ne itin lėkštos meilės istorijos, kurią žiūrėdami dar ir gardžiai pasijuoksite.
2. „Always Be My Maybe“ (2019)
Nors pastaruoju metu azijiečių kilmės aktorių filmuose galima išvysti daugiau, tačiau kiekvienas tokių filmų vis dar sulaukia didesnio dėmesio. Ši komedija nepateikia didelio išskirtinumo ar neregėto scenarijaus – geriausi vaikystės draugai užauga ir nutolsta, o susitikę po daug metų bando atkurti draugystę ir suprasti savo jausmus vienas kitam.
Šioje istorijoje pagrindinių aktorių vaidyba ir humoras suteikia daug žaismingumo ir šviežumo. Sascha (akt. A.Wong) ir Marcus (akt. R.Park) – geriausi draugai nuo mažų dienų, dažnai leidžia laiką kartu. Saschos tėvai dažnai palieka ją vieną namuose, todėl didžiąją laiko dalį ji leidžia Marcus šeimoje, jo mama Judy (akt. S.Park) išmoko ją gaminti azijietiškos virtuvės patiekalus ir įkvepia kulinarijai. Tačiau, po staigios Marcus mamos mirties, jų draugystė nutrūksta, o susitikus po daug metų – jų gyvenimai negali būtų labiau skirtingi.
Marcus liko gimtajame mieste, su tėvu užsiima būsto remontu ir dainuoja vietinėje grupėje. Sascha tapo žymia virtuvės šefe ir susižadėjo su turtingu verslininku. Jiems vėl susitikus, greitai pasimiršta senos nuoskaudos, o draugystė virsta į romantiškus jausmus.
Šioje komedijoje vietomis galima pamatyti per daug sentimentalumo ir plokščio, negilaus humoro, bet tai filmas, kuris pralinksmina ir praskaidrina nuotaiką.
1. „Kvaila, beprotiška meilė“ (Crazy Stupid Love, 2011)
Filmo pradžia nežada nieko linksma. Dvidešimt penkerius metus santuokoje pragyvenę Kelas (Steve‘as Carrelas) ir Emily (ją suvaidino visuomet savo talentu stebinanti Julianne Moore) Vyveriai atsidūrė aklavietėje. Didesnė dalis mums žinomų kino siužetų panašią situaciją susieja su vieno iš sutuoktinių neištikimybe. Dažniausiai dėl to būna kaltas vyras. „Kvailoje, beprotiškoje meilėje“ į šią schemą žvelgiama kitu rakursu. Emilė prisipažino vyrui, kad pamilo kitą žmogų.
Keista, bet šioje situacijoje Emilės paskubomis smerkti visai nesinori. Gal todėl, kad ją vaidina Julianne Moore, visuomet ekrane atrodanti ryškiai (turime omenyje, žinoma, ne plaukus ir makiažą), o Steve‘as Carrelas šalia jos atrodo blankus, kuklus ir neįsimenamai banalus.
Kelas iš tikrųjų daug metų gyveno žmonos šešėlyje, bet manė esąs laimės kūdikis. Juk jis vedė mokyklos laikų meilę, padarė karjerą, dirba perspektyvioje kompanijoje, turi kiekvieno vidutinio statistinio amerikiečio svajonių namą ir iki šiol su žmona ir vaikais nejautė jokio diskomforto. Ir štai vieną dieną visa ši iliuzinė laimė ėmė byrėti lyg kortų namelis. Šią netikėtai vyruką užgriuvusią sumaištį aktorius puikiai perteikia vienu taikliu štrichu: išgirdęs automobilyje žmonos prisipažinimą „Aš miegojau su kitu“, Kelas nekelia jokių skandalų („Na, ir mėmė“, – tikriausiai pagalvoja dauguma žiūrovų), bet netardamas nė žodžio atsisega saugos diržą ir bejausmiu veidu žengia iš važiuojančio automobilio lauk.
Gailesčio ir pajuokos vertas Kelas atrodo ir vėliau, kai prisipažįsta apie žmonos neištikimybę visiems aplinkiniams, net bare sutiktoms nepažįstamoms merginoms. Viskas ima keistis, kai vis dažniau lankydamasis tame pačiame bare, jis susipažįsta su jaunesniu mergišiumi Džeikobu Palmeriu (Ryanas Goslingas). Savimi pasitikintis „vakarėlių liūtas“ pagaili vienišiaus ir pasiūlo nevilties liūne skendinčiam nelaimėliui padėti. Anot jo, Kelui dabar svarbiausia – patikėti savimi, pasikeisti ir sugražinti seniai prarastą vyriškumą. Džeikobas net patikina naująjį pažįstamą, kad jeigu šis paklausys visų jo patarimų, tai po kurio laiko žmona tiesiog maldaus jai atleisti.
Šioje vietoje siužetas daro posūkį ir ima stipriai intriguoti. Kas gi nenorėtų sužinoti, ką turėtų daryti tikras „mėmė“, kad per trumpą laiką pavirstų „ereliu“?
Visų pirma, žinoma, reikia kritiškai pažvelgti į save veidrodyje ir tada ryžtingai keisti viską, ką tame veidrodyje matai. Keli vizitai pas stilistą, kirpėją ir į drabužių bei batų parduotuves duoda ryšiai pastebimą rezultatą. Vėliau seka panelių „kabinimo“ pamokos ir atsipalaidavimo pratybos. O trumpas tikros vyriškumo mokyklos kursas baigiamas suglebusio kūno korekcija sporto salėje ir keliais lakoniškais patarimais: „Kontroliuok save. Jei nori ko nors – imk. O nenori – sakyk“.
Gražuolei Emmai Stone šiame filme atiteko nedidelis, tačiau įsimintinas vaidmuo. Aktorė vaidina teisę studijuojančią merginą vardu Hana, kuri, žinoma, svajoja apie meilę ir laukia to momento, kada jai mylimas vaikinas Ričardas (Joshas Grobanas) gražiai pasipirš. Filme daug svarbių personažų, tačiau sekti painius visų jų tarpusavio santykius nėra taip labai paprasta.
