Įspėjimas: šis straipsnis neskirtas nepilnamečiams ar jautresnių nervų skaitytojams.
Smurto ir žudymo vaizdavimas pramoginiuose filmuose – nuolatos pasikartojanti tema kino istorijoje. Nuo veiksmo kupinų blokbasterių iki žiaurių kriminalinių dramų – režisieriai dažnai naudojo šiuos elementus, kad sužavėtų žiūrovus ir paskatintų pasakojimą judėti pirmyn. Tačiau vis labiau plintant tokiam turiniui kyla susirūpinimas dėl galimo jo poveikio žiūrovams ir etinės filmų kūrėjų atsakomybės vaizduojant šias temas.
Negalima paneigti – smurtas nuo seno yra pagrindinis pasakojimo elementas, nes jame atsiskleidžia konflikto, įtampos ir sprendimo šaltinis pasakojimo struktūroje. Pramoginiuose filmuose smurto ir žudymo vaizdavimas dažnai naudojamas siekiant padidinti įtampą, sukurti nerimą ir sukelti emocinę žiūrovų reakciją. Nuo epinių mūšių istorinėse dramose iki įtemptų kovos scenų veiksmo filmuose – smurtas dažnai pasitelkiamas kaip kino priemonė, kad žiūrovai būtų įtraukti į pasakojimą ir patys įsitrauktų į jį.
Smurto ir žudymo vaizdavimas pramoginiuose filmuose kelia daug diskusijų ir ginčų. Vieni teigia, kad tokiuose filmuose smurtas tiesiog naudojamas dėl pramogos, kiti tvirtina, kad jie atspindi visuomenės problemas ir žmogaus prigimtį. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti įvairius smurtą ir žudymą vaizduojančių pramoginių filmų aspektus, tačiau patys žiūrovai turi nuspręsti tokių juostų poveikį.
10. „Vaikis žudo pasaulį“ (Boy Kills World, 2023)
Billas Skarsgårdas – vienas iš aštuonių Skarsgårdų brolių ir seserų, iš kurių šeši dirba kaip aktoriai – iki šiol buvo įsitvirtinęs nišoje kaip geriausias, kurį galima pasamdyti, kai reikia Skarsgårdo su šiek tiek šiurpios atmosferos. Jis suvaidino galimai pavojingą nepažįstamąjį (filme „Barbarian“), vampyrą (filme „Hemlock Grove“), nepamirštamai bjaurų šokantį klouną Pennywise’ą „Tas“ (angl. IT) ir taip pat vaidins pagrindinį personažą filme „Varnas“ (angl. The Crow). Tačiau filme „Vaikis žudo pasaulį“ jis įrodo, kad turi dar vieną stygą: jis yra tikras veiksmo filmų žvaigždė.
Seksualusis Skarsgårdas vaidina berniuką, vieną iš tų „aš esu instrumentas, sukurtas vienam tikslui“ tipų, kurie klesti veiksmo žanre. Tas vienintelis tikslas yra laiko patikrintas: kerštas. Šiuo atveju jis nukreiptas prieš aktorės Famke Janssen vaidinamą Hildą van der Koy, turtingos valdančiosios šeimos galvą totalitarinėje valstybėje, kurios gyventojai kasmet „skerdžiami“, o tariamiems disidentams ir išdavikams įvykdoma mirties bausmė.
Netekęs artimųjų per vieną iš šių valstybės įsakymu vykdomų egzekucijų, Vaikis dabar nori išieškoti kaltininkus ir padaryti jiems: „akis už akį“ ir, kaip galima suprasti iš filmo pavadinimo, kiekvienas, kuris trukdo šiam siekiui, bus laikomas teisėtu taikiniu ir greitai nužudytas.
Skarsgårdas vaidina nuostabų vaidmenį. Jo personažas yra kurčias ir nebylus, todėl jo pasirodymas primena mirtiną Busterį Keatoną (nors visą laiką girdime berniuko mintis už kadro). Juosta apima „Deadpool“ komiksų smurto mišinį kartu su „Bado žaidynių“ stiliaaus pasaulio kūrimu ir personažų archetipais, pasiskolintais iš visokiausių žanrų – nuo anime iki Honkongo veiksmo filmų ir vaizdo žaidimų.
Siužetas tikrai įtemptas ir greitas, jame daug retrospektyvų ir apreiškimų. Čia yra viskas, ko iš tiesų norime iš tokio „vidurnakčio“ filmo: įdomūs personažai, greita trukmė ir kuo daugiau veiksmo, kraujo ir mirčių scenų. Pasiruoškite, šis Vaikis pašalinti viską, kas stovės jo kelyje…
9. „Slėpynės“ (Ready or Not, 2019)
Tai maloniai nustebinanti kino juosta, kurioje puikiai dera siaubo filmo ir komedijos elementai. Filmo režisieriai Mattas Bettinellis-Olpinas ir Tyleris Gillettas – mažai kam žinomi, savo darbų sąraše turintys tik porą siaubo filmų, kurie vertinti gana skeptiškai ir didesnio pasisekimo nesulaukė. „Slėpynių“ biudžetas nėra didelis, o aktoriai – taip pat ne pirmo ryškumo žvaigždės, todėl nieko keisto, jei filmas nekels jokių didelių lūkesčių. Tačiau šis gerai susiderinusios komandos darbas maloniai nustebins net ir didžiausius skeptikus.
Filmas prasideda trumpa scena prabangiuose namuose, ir matomas sužalotas jaunas vyras, kurio buvimo vietą vyresniesiems išduoda jaunas berniukas. Vėliau veiksmas vyksta šiandieniniu laiku, tuose pačiuose prabangiuose namuose. Greisė (akt. Samara Weaving) – geraširdė mergina iš paprastos šeimos, kuri ruošiasi savo vestuvėms su Aleksu Le Domu (akt. Markas O‘Brienas), kurio šeima gali pasigirti neregėtais turtais ir painia istorija. Ceremonijos metu Le Domai akivaizdžiai parodo savo jausmus būsimajai šeimos narei, ir toli gražu ne visi jie džiaugiasi būsima šeimynykšte. Vakare, vietoj išsvajotosios pirmosios vestuvių nakties, Greisė sužino, kad norėdama tapti pilnateise šios mėlynakraujų šeimos nare, turės sužaisti žaidimą. Šiek tiek sutrikusi, ji pernelyg nenustemba – tai pagrindžiama tuo, kad šeima užsiima lošimų verslu ir turi gilias tradicijas. Iš kortų kaladės ji ištraukia kortą, kuri sako, kad teks žaisti slėpynes. Pavadinimas pasiskolintas iš vaikiško žaidimo, tačiau pamažu aiškėja, kad šios slėpynės – ne tokios ir vaikiškos…
Visas filmo siužetas vystomas šias slėpynes – nieko neįtarianti jaunoji, nusiteikusi gana žaismingai, bėga slėptis. Kurį laiką pratūnojusi savo slėptuvėje, ji pradeda apgailestauti, kad taip švaistoma jos pirmoji vedybinio gyvenimo naktis, todėl nusprendžia mesti šį žaidimą ir patraukia ieškoti savo jaunikio. Tik išgirdusi šūvius, ji iš Alekso sužino, kad jai kliuvo baisiausia korta – iki aušros ji turi būti nužudyta, antraip žus visa Le Domų šeima. Prasideda kova už savo gyvenimą.
Įvairių scenų metu susitelkiama į pagrindinį veiksmą, tačiau parodoma pakankamai aplinkos detalių, kurios padeda perteikti atmosferą. Sąmoningai parodomos ne visi kruviniausi epizodai – kartais kameros nukreipiamos į šalį, todėl žiūrovai apsaugomi nuo galimai žiaurių epizodų, kurių, bendrai kalbant, filme netrūko. Turint omeny, kad ši kino juosta – siaubo komedija, būtent komedijos elementų buvo daugiau, tačiau kraujas šiame filme liejosi taip pat laisvai kaip ir veikėjų skaldomi juokeliai. (Viktorija Šaulytė)
8. „Medžioklė“ (The Hunt, 2020)
Kaip sufleruoja pavadinimas, pagrindiniu filmo akcentu tapo medžioklė. Tiesa, šįsyk taikiniais tampa tie, kurie įprastai žiūri per taikiklį… Tuzinas vienas kito nepažįstančiųjų atsibunda miške. Nė vienas jų neįsivaizduoja, kaip čia atsidūrė ir nė nenujaučia, kad visai netrukus taps žiaurios medžioklės dalyviais, tačiau dalyvaus ne kaip medžiotojai, o kaip taikiniai.
Neilgai trukus daugelis žūva pakirsti nematomo priešo paleistų šūvių, ir tik trejetui pavyksta pabėgti iš užtvertos teritorijos. Pasiekus vietinę degalinę savininkai praneša, kad jie esą Arkansaso valstijoje, ir Betty Gilpin įkūnijama šaltakraujė Kristal pasirodo esanti visa galva pranašesnė už kitus ir staigiai perima situaciją į savo rankas. Likę gyvi išsiaiškina, kad jie tapo milijonierių aukomis – būtent jie, nusprendę išbandyti naują pramogą, žmonių medžioklę, suorganizavo šį žiaurų žaidimą…
Filme nemažai ironijos ir pajuokų skiriama pasišaipymui iš žmonijos gelbėtojų, laisvą nuo kovos su badu, AIDS bei globaliniu atšilimu laiką leidžiančių pakankamai ekstravagantiškai. Perdėtas politkorektiškumas ir kova už lyčių lygybę sulaukia savo strėlių.
Nors filmas priskiriamas trilerio bei siaubo žanrui, būtų sunku teigti, kad jis pritampa siaubo filmų nišoje, nes yra pernelyg smagus žiūrėti. Ir išties gąsdinančio jame nedaug. Būtent laisvai besiliejantis kraujas ir aršus žudynių įkarštis tampa kone didžiausia pramoga žiūrovams, bet juosta neturėtų atbaidyti ir tų, kurie ne itin žavisi tokiomis detalėmis.
Tolimesniame siužete smagiai paliečiama ir politikos tema – milijonieriai pasirodo esą elitiniai liberalai, o iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingus jų taikinius taip pat sieja vienas bendras dalykas: visi jie yra konservatorių šalininkai. Taigi, viso siužeto metu netrūksta satyros, kuri puikiai dera su ganėtinai švelniais siaubo elementais. (V. Š.)
7. „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ (Kingsman: The Secret Service, 2014)
Nors šaltojo karo laikai oficialiai seniai pasibaigė, bet dviejų antagonistinių pasaulių mūšiai tebevyksta. Vis dažniau tokių susirėmimų arena tampa Didžioji Britanija.
Didžioji Britanija po Jungtinių Amerikos valstijų yra antroje vietoje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų dėmesį užsienio šalims. Paaiškinti tai visai nesunku, juk Didžioji Britanija turi milžinišką įtaką NATO ir Europos Sąjungoje vykstantiems politiniams procesams. Nors žvalgų ir šnipų veikla visada yra itin slepiama, britų saugumo organizacija MI5 laikraštyje „Sunday Telegraph“ paviešino tokią slaptą informaciją: šiuo metu Londone gali veikti iki 50 rusų šnipų.
Nenuostabu, kad tokie nuo visuomenės kruopščiai slepiami politiniai procesai susilaukia knygų autorių ir filmų kūrėjų dėmesio. Filmas „Kingsman. Slaptoji tarnyba“, sukurtas pagal Marko Millaro ir Dave‘o Gibbonso komiksus „Slaptoji tarnyba“, išsiskiria iš rimtai šnipų temą nagrinėjančio kino, nes nevengia nei parodijos elementų, nei absurdo situacijų.
Patyręs slaptosios tarnybos veteranas Haris Hartas (jį vaidina idealaus britų džentelmeno įsikūnijimas Colinas Firthas) priklauso prestižiniam šnipų klubui, kurio nariai save tituluoja šiuolaikiniais Apvaliojo stalo riteriais ir net pasivadinę karaliaus Artūro bei jo svitos vardais. Slaptajai tarnybai „Kingsman“ (stovinčiai aukščiau politikos ir biurokratijos) neegzistuoja jokios geografinės sienos, jos tinklas apraizgė visą pasaulį, o agentai netikėtai atsiranda ten, kur yra labiausiai reikalingi.
Kartą šios slaptosios tarnybos gretas papildo septyniolikmetis Egsis Vinvinas, kurio tėvas žuvo būdamas aktyvus šios organizacijos narys. Tokia rotacija neišvengiama, todėl daug vietos filme „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ užima ekstremalios jaunų savanorių treniruotės. Pradžioje atrodo, kad aktoriaus Tarono Egertono suvaidintas tikras gatvės vaikis Egsis mažiausiai tinkamas papildyti elitinio tikrų vyrų būrio gretas. Bet būtent jam bus lemta reabilituoti dabartinių aristokratų vaikus.
Dar didesnę staigmeną žiūrovams pateikia Samuelis L. Jacksonas, persikūnijęs į Džeimso Bondo vertą priešininką. Kvaileliu apsimetantis ir juokingai švepluojantis milijardierius Ričmondas Valentainas, neva susirūpinęs globalios ekologijos problemomis, iš tikrųjų brandina žmonijai nieko gera nežadančius planus.
Gana dažnai panašiais atvejais atsitinka taip, kad ryškus piktadarys būna įdomesnis už visais atžvilgiais teigiamą superherojų. Samuelis L. Jacksonas puikiai šią taisyklę iliustruoja. (Gediminas Jankauskas)
6. „Argailas“ (Argylle, 2024)
Filme susipažinsite su Elle Conway, intraverte šnipų romanų rašytoja, retai išeinančia iš namų, kuri įtraukiama į tikrąjį šnipinėjimo pasaulį. Sužinome, kad jos knygų siužetai pernelyg priartėja prie grėsmingo pogrindinio sindikato veiklos. Eigoje pasirodo ir šnipas Aidenas, tam kad išgelbėtų nelaimėlę nuo pagrobimo ar nužudymo (arba ir vieno, ir kito). Taigi, Ellė ir jos mylimas katinas Alfis leidžiasi į gyvenimo kelionę, patenka į slaptą pasaulį, kuriame niekas nėra toks, koks atrodo.
„Argailas“ – linksma šnipų veiksmo komedija, kurią režisavo ir prodiusavo Matthew Vaughnas, žinomas savo „Kingsman“ filmų serija. Filme vaidina puikių aktorių ansamblis, kurį sudaro Henry Cavill, Bryce Dallas Howard, Samas Rockwellas, Bryanas Cranstonas, Catherine O’Hara, Dua Lipa, Ariana DeBose, John Cena ir Samuelis L. Jacksonas.
Jau galima daryti prielaidą, kad filmas bus geras ne vien tik dėl puikių aktorių, bet ir juostą planuojančių išleisti kino kompanijų gigančių dueto: „Universal Pictures“ ir „Apple Original Films“. Apie „Argailą“ buvo paskelbta dar 2021 m. birželį, ir Matthew Vaughnas buvo paskirtas režisieriumi ir prodiuseriu. Vėliau buvo paskelbta aktorių sudėtis ir pranešta, kad scenarijų parašė Jasonas Fuchsas pagal dar neišleistą autorės Elly Conway romaną. Filme vaidina dainininkė Dua Lipa, kuri sukūrė originalią muziką pagrindiniam filmo garso takeliui.
Cavill‘as, su savotiška gravitaciją stabdančia šukuosena ir prabangiu švarkeliu, užima svarbią vietą filmo rinkodaros kampanijoje, nors pačiame filme jo palyginti nedaug. Jis šioje kino juostoje lyg Džeimsas Bondas paslaptingas ir budrus.
Filmo kūrėjai teigia, kad tai lyg duoklė tokiems filmams kaip: „Kietas riešutėlis“ (angl. Die Hard) ir „Mirtinas ginklas“ (angl. Lethal Weapon). Taigi, žiūrovai, jei esate šių dviejų filmų gerbėjai, naujoji juosta tikrai skirta jums.
5. „Mayhem“ (2017)
Šio filmo idėja gali pasirodyti paprasta arba šiek tiek per dažnai naudojama, tačiau ką gi mums gali pasiūlyti filmas apie užkrėstus žmones ir išgyvenusiuosius, netikėtai uždarytus viename pastate? Juostoje ne tik puikiai suderintas siaubo, veiksmo ir humoro santykio balansas bet ji pasižymi pašėlusiu tempu bei veiksmu.
„Mayhem“ pasakoja apie virusą, kuris užkrečia korporacijos advokatų biurą tą dieną, kai teisininką Dereką Cho (Yeun) apkaltina bendradarbis ir jis nepagrįstai atleidžiamas iš darbo. Tačiau kai jau atrodo, kad pasiekė dugną, Derekas sužino, kad tai tik pradžia. Prieš palikdamas savo buvusį biurą jis sužino, kad visas pastatas buvo uždarytas dėl viruso infekcijos, kuri gali priversti žmones veikti pagal pačius beprotiškiausius impulsus. Įkalintas karantinuotame pastate, herojus priverstas nuožmiai kovoti ne tik dėl darbo, bet ir dėl savo gyvybės. Atėjo laikas kerštui.
Režisierius Joe Lynchas („Wrong Turn2“, „Blogi riteriai“, „Everly“) šiuo filmu pristato savo geriausią iki šiol sukurtą darbą. Dabar jis sužiba su tokiu paprastu ir veiksmingu scenarijumi iš Matiaso Caruso rankų bei su visiška sėkme, kai kalbama apie aktorių parinkimą. Joe Linchui pavyko sukurti tai, kas žada būti vienas labiausiai adrenalino kupinų 2017 m. filmų.
Siaubo filmų ir, svarbiausia, serialų mėgėjai atpažins pagrindinį filmo veidą – Steven Yeun, vieną iš nuolatinių žiniasklaidos serialo „Vaikščiojantys numirėliai“ (The Walking Dead) veikėjų, kuris atlieka gana panašų vaidmenį kaip ir minėtame seriale.
Tai, kas laukia filme „Mayhem“, yra adrenalino pliūpsnis pašėlusiu ritmu ir įvairūs netikėti smūgiai biuro įranga, kurie neabejotinai sužavės žiūrovus.
4. „Kulkų ekspresas“ (Bullet Train, 2022)
„Kulkų ekspresas“ nuotaikingas veiksmo filmas, kuriame ryškų pagrindinį vaidmenį atlieką kino žvaigždė Bredas Pitas. Filmas turėtų patikti tiems, kurie yra legendinių filmų kūrėjų Gajaus Ričio ir Kventino Tarantino gerbėjai, nes „Kulkų ekspreso“ filmo stilistika yra panaši į tokius filmus kaip „Lok, stok arba šauk“ bei „Nužudyti Bilą“.
Tai tradicinis veiksmo filmas, kuris turi protagonistą, kuris savo kelionės metu susiduria su pavojais ir jam sutrukdyti bandančiais priešais. Tiesa, šis filmas lengvai balansuoja ties komedijos žanro riba, todėl scenų, kurios privers nusijuokt ar bent nusišypsot taip pat netrūksta. Juosta sukurta remiantis japonų rašytojo Kotaro Isaka novele, todėl filme yra sodrų japoniškų akcentų. Tiesa, kūrėjai susilaukė kritikos dėl per mažo azijiečių aktorių skaičiaus, nes novelėje dauguma personažų yra japonai.
Visas filmo veiksmas, kaip sufleruoja jo pavadinimas, vyksta super-greitajame traukinyje. Nors pagrindinis veiksmas visą laiką vyksta vienoje vietoje, įvykių čia tikrai netrūksta. „Kulkų ekspresas“, kaip ir kiekvienas geras veiksmo filmas, turi daug puikių kovų scenų, kurias atlieka aktoriai išpildo nepriekaištingai.
Pagrindinį filmo veikėją balansuojanti ties sekmės ir nesėkmes riba mums serviruoja visų žinomas ir mylimas Bredas Pitas. Naują slapyvardį „boružėlė“ gavęs samdomas žudikas sugrįžta į jį varginantį darbą. Užduoties metu jam talkina sumanioji koordinatorė Marie Beetle. Misija labai paprasta – pavogti lagaminą traukinyje. Tačiau viskas ne taip paprasta, kaip atrodo iš pat pradžių. Lagamino reikia ne tik „boružėlei“, tačiau ir kitiems traukinio keleiviams. „Boružėlės“ laukia ilga ir sunki bei pavojinga kelionė. Į jo gyvybę kėsinsis ne vienas samdomas žudikas, o dėl lagamino traukinyje virs tikros kovos. Filmo pabaigoje pasakojimo nuotaikos tampa daug rimtesnės ir mes gauname atsakymus į visus klausimus.
Kaip ir minėjau įžangoje, „Kulkų ekspresas“ savo stilistika ir pobūdžiu yra panašus į tokius kultinius filmus kaip „Nužudyti Bilą“ ar „Lok, stok arba šauk“ netgi „Bulvarinis skaitalas“. Visuose šiuose filmuose įdomų veiksmą ir kovos scenas tarp veikėjų pagyvina humoras ir unikalūs dialogai tarp aktorių. Personažų vaizdavimas taip pat turi panašumų, ypač su filmo „Lok, stok arba šauk“ filmu. Pavyzdžiui, abiejuose filmuose veikėjai nėra skirstomi į geriečius ar blogiečius, nes kiekvienas jų turi savo motyvacijas ir kovoja dėl savęs. Filmo metu scenų nuotaikos ir tonai skiriasi, tačiau ilgainiui tai sudaro vientisą pasakojimą.
Šioje istorijoje susipažįstame su daug spalvingų veikėjų. Dažniausiai veiksmo filmuose mes įsimylime protagonistus, tačiau „Kulkų eksprese“ įdomių veikėjų pasirinkimo apstu. Visi svarbius vaidmenis atliekantys personažai yra išsiskiriantys ir padeda veiksmui judėti į priekį. (Donatas Rusinas)
3. „Hardcore Henris“ (Hardcore Henry, 2015)
Subjektyvus kameros darbas tikriausiai toks pat senas kaip ir pats kinas, tačiau filmai, kuriuose būtų rodoma tik iš pirmojo asmens perspektyvos, yra palyginti reti. Vienas iš tokių filmų, „Lady in the Lake“ 1947 m. detektyvinis filmas (adaptuotas pagal Raymondo Chandlerio romaną), kurį režisavo ir kuriame pagrindinį vaidmenį atliko beveik nematytas Robertas Montgomery, sulaukia pripažinimo kur kas siautulingesniame ir fantastiškesniame filme „Hardcore Henris“ (angl. Hardcore Henry).
„Hardcore Henris“, kurį parašė (padedamas Willo Stewarto) ir režisavo Ilja Naishulleris, dėl savo neinteraktyvumo yra tarsi 90 minučių trukmės tiesioginio veiksmo iškarpa iš pirmojo asmens šaudyklės vaizdo žaidimo. Tikrai labiau beprotiškas nei vidutinis reginys.
Mes matome vaizdą iš pusiau robotizuoto laboratorijoje pagaminto kareivio, neturinčio atminties ir balso, kuris priverstas apsaugoti savo žmoną nuo psichotiško technologijų magnato, perspektyvos. Šis magnatas taip pat turi telekinetinių galių. Henriui, tiksliau, jums, priklausomai nuo to, kiek įtikinamas jums atrodo pagrindinis filmo efektas ir apgaulė, padeda beprotis mokslininkas Džimis (Sharlto Copley), kuris yra ir maskuotės meistras, ir, regis, nepagaunamas.
Maskvoje nufilmuotame filme gausu įspūdingų kaskadinių triukų ir negailestingo smurto. Žiūrovas beveik nuolat klaus „Kaip jie tai padarė?“, bet klausimas „Kodėl jie tai padarė?“ kils taip pat dažnai, jei ne dažniau. Po įmantriais filmo apdarais I. Naishulleris atskleidžia tokią žiauriai mizantropišką pasaulėžiūrą, kuri atrodo išties traumuota – galima sakyti, labai rusiška. Jo niūrus ekscentriškumas suteikia filmui didesnę jėgą nei standartiniai parodomieji veiksmo filmai. Tačiau tai nereiškia, kad jis vis vien nėra bjaurus, nors ir akis nuo jo atitraukti sunku.
Filmas nė minutės nepraeina be to, kad vienam ar kitam veikėjui nebūtų padarytas sunkus kūno sužalojimas ar dar blogiau…
2. „Nužudyti Bilą“ (Kill Bill: Vol. 1, 2003)
Nors epinis keršto siužetas patenkinamai užbaigiamas antrojoje, šio filmo dalyje, pirmojoje dalyje veiksmo yra daugiausia. Masinė kulminacinė veiksmo scena, kurioje nuotaka prasiveržia pro gaują, vadinamą Crazy 88, kad pasiektų pirmąjį taikinį savo nužudymo sąraše – O-Ren Iši, iš dalies lėmė, kad ekrane žuvo virš 100 žmonių.
Šio filmo žvaigždė ir pagrindinė aktorė tapo Uma Turman, kuri vaidino Nuotaka, dar vadinama Juodają Mamba. Per jos vestuves, jos buvęs vadas ir meilužis Bilas (D.Carradine) iššaudo visus susirinkusius svečius vestuvėse ir pačią nuotaką. Tačiau netikėtai, po keturių metų komos, nuotaka pasveiksta ir yra pasiryžusi surasti Bilą ir jo komandą, kurie pasidarbavo jos vestuvėse. Umai Turman personažui tenka ir degti iš pykčio ir vaidinti ramią, o jai tai puikiai pavyksta. Ji gavo 3 apdovanojimus kategorijoje geriausia aktorė ir 1 už geriausią kovą su kolege C. Kuriyama, o devintuosiuose ,,Empire“ apdovanojimuose K. Tarantino už šį filmą gavo geriausio režisierio apdovanojimą.
Filmo idėja yra tampriai susijusi su kovos menais, kitaip sakant duoklė Azijos veiksmo filmams. Šis žanras yra labai specifinis ir jei niekada nesidomėjote ar nežiūrėjote šio žanro filmų, kažin ar jums gali patikti. Žiūrėti „Nužudyti Bilą. 1 dalis“ reikia ne tik su tam tikru nusiteikimu, bet ir su atitinkamu kultūriniu fonu.
Taip pat yra retrospektyva, kurioje atskleidžiama O-Ren Iši praeitis, kurioje yra daugybė mirčių, todėl Nužudyti Bilą 1 dalis yra vienas kruviniausių Tarantino filmų. Tai neabejotinai veiksmo ir mirtinų aukų kupinas jo filmas.
1. „Nedžentelmeniško karo ministerija“ (The Ministry of Ungentlemanly Warfare, 2024)
Kino pasaulyje, kur kariniai filmai jau seniai žavi žiūrovus pasakojimais apie didvyriškumą ir karo strategijas, „Nedžentelmeniško karo ministerija“ (The Ministry of Ungentlemanly Warfare, 2024) išskirtinai įtraukiantis pasakojimas, kuriame susipina veiksmas, komedija ir istorinė intriga. Šiame 2024 m. filme, kurį režisavo talentingasis Guy Ritchie, remiantis neseniai išslaptintais Didžiosios Britanijos karo ministerijos dokumentais, įtikinamai perteikiamos slaptos operacijos, padėjusios formuoti šiuolaikinius karo metodus.
Filme pasakojama apie pirmojo specialiųjų pajėgų padalinio atsiradimą Antrojo pasaulinio karo metais, kurio koncepciją sukūrė ne kas kitas, o Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ir sumanūs karo pareigūnai, tarp jų ir rašytojas Ianas Flemingas.
Niūrioje 1941 m. Europoje, kur Londonas nuolat susiduria su Luftvafės grėsme, „Nedžentelmeniško karo ministerija“ pasakoja apie operacijos „Postmasteris“ pradžią. Šiuo įžūliu planu siekiama sutrikdyti nacių povandeninių laivų operacijas Ispanijos kontroliuojamoje Fernando Po saloje. Pasakojimas rutuliojasi brigados generolui Kolinui Gubbinsui, kartu su Vinstono Čerčilio parama, subūrus išskirtinę komandą, kuriai vadovauja Gustavas „Gasas“ Marč-Phillipsas. Komandos misija: naudojant neutralų švedų žvejybos tralerį „Maid of Honor“ nuskandinti italų atsargų laivą, aprūpinantį nacius. Tuo pat metu SOE agentai Marjorie Stewart ir Richardas Heronas pradeda savo operacijos dalį, infiltruodamiesi į vietinių nacių gretas. Augant įtampai kupina pavojų ir netikėtų aplinkkelių komandos kelionė pasiekia kulminaciją – reidą, kurio metu atsiskleidžia šnipų gudrumas ir „nedžentelmeniškumas“.
Filme vaidina daugybė žvaigždžių, įskaitant Henry Cavillą kaip Gustavą „Gasą“ Marč-Phillipsą, taip pat Eizą González, Alaną Ritchsoną, Henry Goldingą ir Alexą Pettyferį. Kiekvienas aktorius savo vaidmenims suteikia gilumo ir charizmos, įkūnydamas tos audringos epochos negirdėtų didvyrių dvasią. Ritchsonas, įkūnijęs Danijos karinio jūrų laivyno karininką Andersą Lasseną, ir González, suvaidinusi SOE agentę Marjorie Stewart, ypač išsiskiria dinamiška vaidyba ir lemiamu vaidmeniu misijos sėkmei.
Istorinių faktų derinys su Ritchie būdingu greito veiksmo stiliumi ir aštriu sąmoju paverčia „Nedžentelmeniško karo ministeriją“ ne tik filmu, bet kone kino renginiu, kurio negalima praleisti. Tai ir padėka drąsiems Antrojo pasaulinio karo slaptųjų agentų poelgiams, ir neįprastų strategijų, kurios dažnai lieka nepastebėtos karo pasakojimuose, apžvalga. „Nedžentelmeniško karo ministerija“ tai išskirtinis karo filmų žanro papildymas, sumaniai perteikiantis slaptus karo veiksmus, lėmusius pasaulio istorinius įvykius. Filmas, sujungęs humorą, veiksmą ir istorinį autentiškumą, neabejotinai patiks plačiajai auditorijai, todėl jį būtinai turi pamatyti ir istorijos, ir įtemto kino gerbėjai. (Gabrielė Plikynaitė)
