Kalėdos, šventinis laikotarpis ir „šventinis kinas“ – laiko patikrinta tradicija. Daugelyje namų tapo įprasta šį sezoną įsijungti keletą žinomiausių ir mylimiausių šventinių filmų. Nors visada pasiteisina įsijungti tokią klasiką kaip „Vienas namuose“, „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“ ar „Elfas“, dar yra ir daugybė kitų šventinių filmų, sukurtų naujaisiais laikais ir šie tikrai nenublanksta prieš klasikinius kalėdinius filmus.
Nors dažnam žiūrovui gali atrodyti, kad herakliška užduotis sukurti modernų kalėdinį filmą, kuris gali prilygti neabejotinai klasikai, kai kurie naujieji filmai tikrai sėkmingai sukuria panašius jaukius jausmus, puikiai tinkančius šventiniam sezonui. Nors nevisi kalėdiniai filmai gali pasiekti savo pirmtakų palikimą, naujųjų laikų kalėdiniai filmai puikiai papildo švenčių sezoną kino juostoje, todėl norime jus supažindinti su dešimtuku, būtent tokių, naujų kalėdinių filmų. Pasinerkite į šį stebuklų metą su širdžiai mielomis, naujomis, kino istorijomis.
10. „Love Hard“ (2021)
Filmas „Love Hard“ istorija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama gerai pažįstamam miesto moters, vykstančios į mažą miestelį atostogų sezonui, tropui. Šį kartą mūsų herojė yra Natalija (akt. Nina Dobrev, serialo „Vampyro dienoraščiai“), mergina gyvenanti Los Andžele, kuri pragyvenimui užsidirba kaip pažinčių žurnalistė.
Jos „svaičiojimai“ apie pažintis gal ir naudingi verslui, bet ne jai. Ji vis dar laukia to vienintelio, arba bet kokio kito, kuris nebūtų visiška katastrofa. Padrąsinta savo geriausios draugės, kuri jai sako, kad visi Los Andželo vyrai yra asilai, ji pakeičia programėlės nustatymus, ir Natalija pradeda bendrauti su kitoje šalies pusėje gyvenančiu vaikinu. Jiedu susižavi ir Natalija nusprendžia padaryti jam asmeninę staigmeną švenčių proga, tačiau tik tada sužino, kad ji buvo apgauta. Asmuo, kurį ji laikė Tagu (akt. Darrenas Barnetas iš „Never Have I Ever“), pasirodo, yra Džošas (akt. Džimis O Jangas), apsimetėlis pažinčių svetainėje, todėl, kaip jau nuspėjate, prasideda linksmybės.
Tada filmas suskyla į du farso scenarijus: pirmajame Natalija apsimeta Džošo mergina, norėdama padaryti įspūdį jo šeimai, o antrajame Natalija, padedama Džošo, užmezga romaną su tikruoju Tagu ir apsimeta jo svajonių moterimi. Tai klasikinė istorija, tačiau tikrai įtraukianti, dėka žaidžiančios Dobrev, tarp kurios ir simpatiškojo Jang susiklosto pikantiška chemija.
Didieji filmo „pamokymai“ iki skausmo akivaizdūs (grožis yra daugiau nei oda, kūnas, išvaizda…tobulumas yra pervertintas ir pan.), bet stebint filmą tai netrikdo. Filmas iš esmės, kad ir nuspėjamas, tačiau gerai sustyguotas scenarijaus autorių Danny Mackey ir Rebecca Ewing. Tai mažo biudžeto romantinė komedija apie sunkią meilę, kuri ateina per didžiąsias metų šventes. Romantinių komedijų gerbėjams tikrai patiks.
9. „Single All the Way“ (2021)
Michaelas Urie vaidina Piterį, reklamos asistentą, kuris specializuojasi „Insta“ gėjams skirtuose reklaminiuose pranešimuose. Tikroji Piterio aistra yra augalai – ir ne tik todėl, kad jo santykiai su augmenija trunka ilgiau nei su vyrais. Piteriui patyrus dar vieną katastrofišką išsiskyrimą, jis įtikina savo kambario draugą ir geriausią bičiulį Niką (akt. Philemon Chambers) praleisti Kalėdas su jo šeima Naujajame Hampšyre ir apsimesti jo vaikinu, nes Piteris labai nori, kad jo šeima nustotų laikyti jį nevykusiu meilėje.
Tačiau šis planas turi nedidelį trūkumą: Piterio mama Kerolė (kurią vaidina Kathy Najimy) jau paskyrė sūnui aklą pasimatymą su savo treneriu (akt. Luke Macfarlane). Dar blogiau: Nikas pasako Piteriui, kad jis turėtų eiti į aklą pasimatymą, kol Piteris dar nespėjo pradėti megzti melo tinklo apie jų netikrus santykius. Tačiau Piterio mama nėra vienintelė, apsėsta Piterio pasimatymų. Netrukus likusi šeimos dalis įsitikina, kad Nikas iš tikrųjų yra Piteriui tinkamas vyras, ir jie pasiryžę užtikrinti, kad šie du žmonės įsimylėtų, kad ir kas benutiktų.
„Single All the Way“ – velniškai gera pramoga. Jame yra viskas, ko norisi iš „šventinės romantikos“ filmo – ir dar daugiau. Istorija veikia, aktoriai puikiai vaidina, tarp jų yra chemija, jausmai ir kiekvienas juokelis pavyksta. Tai ne tik geras filmas, romantiškas, šventinis, kuris taip pat yra juokingas, be jokių išlygų. Filmas iš dalies pavyksta dėl Coolidge’o ir Najimy, kuriems abiem suteikiama dar daugiau nuoširdžiai juoką keliančių akimirkų, nei tikitės.
Tačiau nepamirškime ir apie tai, koks puikus yra Michaelas Urie šiame vaidmenyje. Urie, kaip visada žavus, juokingas, nepatogus ir charizmatiškas, puikiai tinka šiam vaidmeniui. Džiugu matyti, kad Urie randa medžiagą, kuri atitinka jo prigimtinį talentą, jo gebėjimą būti įžūliu ir mielu vienu metu. O chemija su Philemonu Chambersu? Neįtikėtina, su kiekviena juostos minute ji stiprėja, kaip ir reikalauja istorija.
8. „Paskutinės Kalėdos“ (Last Christmas, 2019)
Juosta „Paskutinės Kalėdos“ – tai ne paprasta romantinė komedija. Šis filmas jaukus, šiltas ir pasakoja ne tik apie Kalėdas. Filmo kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš puikiai žinomos, kurios žodžius žino beveik kiekvienas Džordžo Maiklo dainos „Last Christmas“, filme šią dainą galima išgirsti ne kartą kartu su kitomis atlikėjo dainomis.
Susipažįstame su Keite. Žavinga, charizmatiška mergina apsirengusi žaliu elfo kostiumu ir derančiais smailiais batais. Keitės gyvenime šiuo metu lengvas chaosas: ji neturi namų, darbe, kalėdinių žaislų parduotuvėje nesiseka ir nenori bendrauti savo šeima bei draugais. Mergina svajoja apie dainininkės karjerą, dalyvauja įvairiose atrankose, bet ir ten sėkmė neaplanko. Sužinome, kad Keitė sirgo širdies ligomis, todėl negali leisti neatsakingai sau gyventi, o ji būtent taip ir gyvena.
Pro kalėdinės parduotuvės langus vieną dieną Keitė pamato simpatišką vaikiną, bet jis gana keistas. Tomas labai pozityvus ir linksmas, ir vis bandantis įkalbėti merginą pasivaikščiojimui. Vaikinas gana paslaptingas, jis neturi telefono, važinėja dviračiu, dirba naktimis ir atsiranda pačiose netikėčiausiose bei nenuspėjamose vietose. Keitė ir Tomas puikiai leidžia laiką kartu. Jie susimato netyčia, bet netikėti susitikimai tampa pačiomis geriausiomis Keitės gyvenimo akimirkomis. Londono gatvėse Tomas parodo Keitei daug nematytų detalių, atsiveda į jaukų parką, nusiveda čiuožinėti ant ledo ir suteikia jai sielos prieglobstį.
Keitės ir Tomo pokalbis labai jautrus. Sužinome, kad merginos širdis persodinta ir jaučiasi lyg praradusi dalį savęs. Jai sunku gyventi su svetimo, nepažįstamo žmogaus svarbiausiu organu, žinant, kad jos pačios širdis buvo išimta ir išmesta, tapusi niekam nereikalinga. Pagaliau, būdama su Tomu Keitė jaučia pilnatvę, jos kūnas užpildytas šiluma ir gerumu. Filmą „Paskutinės Kalėdos“ režisavo Paulas Feigas, o scenarijų net 2010-aisiais buvo pradėjusi rašyti Ema Tompson, kurią galime išvysti Keitės mamos vaidmenyje. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka gerai žinomi aktoriai Emilija Klark ir Henry Goldingas.
Mergina pasikeičia – Keitė sugrįžta gyventi pas tėvus, pradeda savanoriauti, benamiams aukoja pinigus, kuriuos uždirba dainuodama aikštėje. Viskas, kas buvo prarasta, atrodo vėl sugrįžo į senas vėžias. Keitė vėl dainuoja, susitaiko su savo seserimi, artimai bendrauja su tėvais, darbe jai sekasi puikiai, visų atsiprašo, už padarytas klaidas ir šalia savęs turi paslaptingą, bet mielą ir optimistišką kompanioną Tomą, kuris, tiesa, mėgsta dingti ir nepasirodyti dienų dienas.
Jautri ir šilta istorija sužavi tuo, kaip Keitė sugeba pasikeisti, eiti laimingesniu gyvenimo keliu ir pripažinti savo padarytas klaidas. Daina „Last Christmas“ jau tapo didžiųjų metų švenčių klasika, bet ar šios dainos įkvėptas filmas „Paskutinės Kalėdos“ toks pat žavingas įsitikinkite patys. (Rūta Kukanauzaitė)
7. „8-Bit Christmas“ (2021)
Džeikas Doilas (akt. Neil Patrick Harris) dirba „gyvenimo pamokų“ režimu. Jo dukra, kurios vardas tikriausiai turėtų būti Ennui, labai, labai, labai nori nuosavo išmaniojo telefono, o jis neleidžia jai jo turėti. Tiesą sakant, tai jam primena tuos laikus, „1987 ar 1988 m.“, kai jam buvo 11 metų ir jis norėjo „Nintendo“ su tiek pat „labai“, o tėvai pasakė – ne.
Dabar matome retrospektyvą: Vienuolikmetis Džeikas (akt. Winslow Fegley) gyvena Čikagos priemiestyje su kuponus kaupiančia mama (akt. June Diane Raphael), kvailu tėčiu (akt. Steve Zahn) ir mažąja sesute Ani (akt. Sophia Reid-Gantzert). Gruodis, o Kalėdos artėja kaip neišvengiama mirtis. Džeikas ir jo bičiuliai trokšta visagalės „Nintendo“ žaidimų konsolės, tačiau vienintelis vaikas, kuris jį turi, yra tikras turtuolio sūnus, ir jis žemesnės klasės vaikams lyg – šventasis, leidžia tik išrinktiesiems įeiti į jo prabangų žaidimų kambarį ir stebėti, kaip jis žaidžia. Gyvenimas – skaudus.
Įsigyti žaidimą savarankiškai – tas pats, kas nuskristi į Mėnulį su sauja petardų ir keliais popierinių rankšluosčių vamzdeliais. Tėvai žaidimo nupirkti taip pat neišgali. Todėl girdime repliką: „Nuo vaizdo žaidimų storėjama“, – sako Džeiko tėtis. Mama verčia jį avėti mergaitiškus batus. Kyla protestai dėl smurto vaizdo žaidimuose. Ar Džeikas po eglute gaus savo prakeiktą smegenis ryjančią laidų ir mikroschemų dėžutę, ar sužinos tikrąją Kalėdų prasmę, ar ką?
Tai klasikinės „Kalėdų istorijos“ perpasakojimas: kvaila mama, erzinantis jaunesnysis brolis ar sesuo, užgauliotojas, šiek tiek uždraustas troškimų objektas ir t. t. Tačiau, kaip ir jo šventinio filmo pirmtakas, šis taip pat pasižymi veržliu tonu ir tempu, geru aktorių ansambliu, sentimentalumu ir yra juokingas. Pagrindinis skirtumas – Džeiko tėvo personažas, kuriam Zahnas surado genialų šilumos ir drausmingo tėviškumo derinį, kuris puikiai dera su smagiu Feglio susierzinimu.
„8-Bit Christmas“ – nostalgija kvepiantis filmas, daugeliui priminsiantis vaikystę, kai negaudavai visko ko troškai. Tai linksmas, pamokantis, šeimai skirtas filmas.
6. „Jingle Jangle: A Christmas Journey“ (2020)
Fantastiškai Dikenso išgalvotame Kobbletono mieste vykstanti kalėdinė kelionė prasideda nuo meistro Džeronikas Džanglo (vaidina Forestas Whitakeris) ir mokinio Gustafsono (vaidina Keeganas-Michaelis Key). Po to, kai Gustafsonas pavagia Džeroniko išradimų knygą, jų likimai apsiverčia aukštyn kojomis. Kadaise nerangus mokinys beveik 30 metų karūnuojamas „Metų žaislų“ gamintoju, gauna turtus, šlovę ir puošnų žalią kostiumą bei skrybėlę. Išradimų meistras Džeronikas praranda šeimą, o istorijai vėl įsibėgėjus, nedaug trūksta, kad prarastų ir savo verslą.
Susipažinkite: Džordžija Džangl (akt. Madalen Mills), Džeroniko anūkė. Pasirodo, ji turi dar stipresnį išradingumo talentą nei jos motina ir nori padėti seneliui grįžti į darbą. Tačiau jai teks nemažai padirbėti, nes Gustafsonui baigėsi visos pavogtos idėjos, todėl jis turi sugalvoti ką nors naujo, kitaip nutrauks savo neužsitarnautą pergalių seriją. O dar čia yra Džono Legend dainų ir daug ir daug muzikinių numerių.
Su pagrindinėmis žvaigždėmis, didelio biudžeto specialiaisiais efektais ir ekstravagantišku gamybos dizainu, „Jingle Jangle: A Christmas Journey“ lengvai išsiskiria iš visų kitų tų metų „Netflix“ šventinių filmų. Filmas – tai vizualinė šventė, spalvinga Kalėdų pasaka su visomis XIX a. puošmenomis (tiek daug skrybėlių, akmeninių gatvių, liemenių, karietų, kaukolių ir…). Atrodo kaip tikrai naujoviškas „Kalėdų giesmės“ pastatymas, tik turi savitą, matematinį ir mechanizuotą braižą. Kobbletonas nėra linksmoji Anglija, tai stebuklinga šalis, kurioje visi dėvi ryškiausias įmanomas spalvas, kur tinkamu eliksyrų deriniu galima sukurti dirbtinį intelektą (įgarsina Ricky Martinas) ir kur tikėjimas yra perspektyvus kuro šaltinis.
Tai taip pat šalis, kurioje žmonės dainuoja dainas ir atlieka puikiai suplanuotus salto, nesuklupdami ant ilgų paltų ir biustų. Miuziklai gali būti skirtingi, bet sunku paneigti, kad sudėtingi dainų ir šokių numeriai yra svarbūs Kalėdoms. Padeda ir tai, kad daugelį dainų sukūrė tokie žinomi atlikėjai kaip Džonas Legend, Philipas Lawrence, Bruno Mars ir kt. Nė viena iš dainų savaime nėra kalėdinė melodija, tačiau jose skamba įkvepiančios žinutės, kuriomis siekiama įgalinti jaunus protus.
5. „The Guardians of the Galaxy Holiday Special“ (2022)
Jameso Gunno „The Guardians of the Galaxy Holiday Special“ kupinas juokingo, jausmingo kalėdinio džiaugsmo ir yra vienas geriausių „Marvel Studios“ išleistų kūrinių per pastaruosius metus.
Trumpametražis „The Guardians of the Galaxy Holiday Special“ filmas trykšta šventine nuotaika, tačiau šįkart su elfais, saldainiais ir… Kevinu Bekonu. Nepaisant trumpos trukmės, filmas yra lygiai toks pat kaip „Galaktikos sergėtojų“ filmas, kuriame vyrauja Gunnui būdingas, juoką keliantis, šmaikštus stilius. Ne tik tai, bet ir pagarba nostalgiškiems kalėdinių filmų tropams, dėl kurių norisi jaukiai įsitaisyti prie židinio su karšto šokolado puodeliu ir krūva „Marvel“ komiksų knygų.
Tai sena kaip pasaulis istorija, kurią „Galaktikos sergėtojai“ apvertė aukštyn kojomis. Piteris Kvilas, dar žinomas kaip Žvaigždžių valdovas (akt. Chris Pratt), būdamas kosmose praleidžia Kalėdas, todėl jo komandos draugai Draksas (akt. Dave Bautista) ir Mantis (akt. Pom Klementieff) bando jį pradžiuginti geriausia dovana: Piterio mylima 80-ųjų kino žvaigžde Kevinu Baconu. Būdami nežemiški ateiviai, Draksas ir Mantis neturi jokių žinių apie Kalėdas ir negali atskirti cukrinių lazdelių vejos papuošalo nuo „raudonai balto garbanoto žmogaus“. Nepaisant to, jie pasiryžę pradžiuginti savo draugą, todėl nuskrenda į Žemę ir leidžiasi į linksmą, Kalėdų magija apipintą kelionę.
Tai Kalėdų stebuklas, kad Gunnas sugebėjo ištraukti šį puikų specialųjį kalėdinį epizodą ir tuo pačiu metu sukurti trečiąjį „Galaktikos sergėtojų“ filmą, jau nekalbant apie perėjimą nuo „Marvel“ prie „DC“ ir „DC Studios“ generalinio direktoriaus pareigų. Tai ne tik puikus MCU filmas, bet ir puikus kalėdinis filmas, kuriuo gali pasidžiaugti ir užkietėję „Marvel“ gerbėjai, ir naujokai. Jei „Galaktikos sergėtojai (trečia dalis)“ iš tiesų yra Gunno darbo su „Marvel“ pabaiga, tai šis šventinis filmas yra beveik tobulas, priešpaskutinis vieno geriausių superherojų žanro kūrėjų filmas.
4. „Laimingiausias laikas“ (Happiest Season, 2020)
Abby ir Harper turi viską: jos jaunos, įsimylėjusios ir gyvena visavertį gyvenimą. Todėl Harper, apimta šventinio laikotarpio emocijų, pakviečia Abby praleisti Kalėdas namuose su savo šeima. Harper nori parodyti Kalėdoms abejingai draugei, kad šventės gali būti stebuklingos, jei jas praleidi su mylimu žmogumi. Yra tik vienas svarbus kabliukas: ech, Harper nėra pasakiusi savo šeimai, kad ji lesbietė… Tačiau Harper pasižada: ji būtinai papasakos apie tai savo itin kritiškiems, pasiturintiems, į visuomenę kopiantiems tėvams iškart po Kalėdų. Abby motyvuoja: „Tai tik penkios dienos. Argi gali būti blogai?“
Dabar merginos turi apsimesti tik geromis draugėmis, jos miega atskiruose miegamuosiuose, Harper tėvai nuolat vadina Abby našlaite, yra daugybė tradicijų ir reikalų, kuriuos reikia suspėti atlikti. Be to, statymai prisipažinti, atskleisti tiesą, dar didesni, nes Harper tėtis (Victoras Garberis) kandidatuoja į merus ir bando padaryti įspūdį pagrindinei rėmėjai (Ana Gasteyer).
Šis filmas yra tobulas. Jis daugiau nei tobulas. Jis nepaprastas visais atžvilgiais, pradedant vaidyba ir baigiant scenarijumi. „Laimingiausias laikas“ pranoksta lūkesčius. Tai ne tik reprezentacija, kurios bendruomenei labai reikia, bet tai protinga, nuoširdi, nešvari, niuansuota reprezentacija – ir dar velniškai juokinga.
„Laimingiausias laikas“ negrįžtamai keičia šventinių romantinių filmų žanrą vien dėl to, kad yra didelės studijos filmas, pasakojantis homoseksualų istoriją, kurią sukūrė homoseksualūs žmonės homoseksualiems žmonėms. Tačiau, šis filmas iš tiesų yra nepaprastas, jis visiems laikams pakeis filmus, nes yra geras… ir tiek. Jis nėra geras nei kaip romantinis, nei kaip LGBTQ filmas, nei kaip kalėdinis filmas. Tai filmas, kuriame aistra sukurti šį filmą ir padaryti jį teisingai, gyva kiekviename kadre. Akivaizdu, kad visi dalyvavę aktoriai puikiai žinojo, kiek daug šis filmas galiausiai reikš nepakankamai aptarnaujamai auditorijai, ir visi jie atsidavė kaip niekad stipriai. Šio filmo džiaugsmo neįmanoma paneigti, ir tas džiaugsmas buvo įrašytas į scenarijų.
3. „Pasimatymas per atostogas“ (Holidate, 2020)
Emma Roberts ir Luke’as Bracey vaidina seksualius vienišius, turinčius bendrą problemą: jiems abiem nusibodo būti vienišais per visas didžiąsias metų šventes. Todėl po atsitiktinio susitikimo prekybos centre jie sugalvoja planą, kaip ateinančiais kalendoriniais metais būti vienas kito partneriais kiekvienoje šventėje. Kas gali susiklostyti ne taip? Arba, dar svarbiau, kas gali susiklostyti gerai?
„Netflix“ šventinių filmų linija drąsiai pristato „Pasimatymą per atostogas“ – filmo, kuris daugiau nei pateisina savo brandžios auditorijos reitingą dėl kai kurių nešvankiausių kada nors girdėtų kalėdinių juokelių. Tačiau tai, kad „Pasimatymas per atostogas“ pavyko būti teisėtai šiek tiek nešvankiam ir kartu neprarastai linksmam, verta pagyrimo.
Filmo kūrėjai Roberts ir Bracey yra tikri šaunuoliai. Rimtai – jie į visas savo šventines išdaigas įneša įtikinamo žvilgsnio ir dejonių. Dėl jų Sloun ir Džeksonas jaučiasi tikrais, sudėtingais žmonėmis, o ne vien tik verslininkais ar besišypsančiais Kalėdų seneliais, kuriuos paprastai matome tokiuose filmuose. Taip pat padeda tai, kad filmo prielaida reiškia, jog mes išgyvename ne tik kalėdines, bet ir visų metų šventines nuotaikas. Matome Sloun ir Džeksoną per Valentino dieną, Cinco de Mayo, Švento Patriko dieną –net per Velykas, kur yra viena juokingiausių filme matytų vaizdo ir dainos kombinacijų. Ši besikeičianti scenografija leidžia filmui būti savotišku netvarkingu dalyku ir daugiau nei tik įprasta šventine meilės istorija.
Tačiau nesupraskite to neteisingai, nes „Pasimatymas per atostogas“ yra labai panaši į šventinę meilės istoriją. Šis filmas žino tropus, juos perpranta ir netgi naudoja juos priimdamas svarbius personažų sprendimus. Mes žiūrovai mėgstame savęs pažinimo romantiškus filmus, ypač tokius, kuriuose yra tiek daug nuoširdžių, juokingų akimirkų, kaip šiame filme.
Būtinai pažiūrėkite. Šis filmas įrodo, kad „Netflix“ gali nuveikti kur kas daugiau nei tik išleisti pigias, klišines kalėdines komedijas, kokias matote per kabelines televizijas. Tegul ši romantinė komedija su visomis ydomis tampa naujos „Netflix“ tradicijos pradžia.
2. „The Holdovers“ (2023)
Aleksandro Payne‘o filme Paulas Giamatti gauna turiningiausią vaidmenį per daugelį metų jo karjeroje, vaidindamas Paulą Hunhamą, žiaurų prestižinės Bartono akademijos profesorių septintojo dešimtmečio pradžioje (Payne’as įžangoje juokavo, kad visą savo karjerą iš esmės kūrė septintojo dešimtmečio komedijas, todėl pagalvojo, kad tada pagaliau sukurs filmą). Hunhamas apskritai nemėgstamas studentų ir darbuotojų, nors kolegė Lidija (akt. Carrie Preston) iškepa niūriam seneliui kalėdinių sausainių. Kai per Kalėdų atostogas Hunhamas nerašo neigiamų pažymių ir užduočių, jis rėkia ant mokinių už menkiausius nusižengimus. Jis vienas iš tų vaikinų, kurie gyvenime neturi daug galios, todėl ja naudojasi karingai, todėl jis turi mažai draugų.
Kiekvienų švenčių atostogų metu keli vaikai turi likti nakvoti mokykloje, užuot grįžę namo, todėl tokiam vienišam vyrui kaip Paulas tenka juos prižiūrėti ir skirti mokyklinius darbus, nes tai iš tikrųjų viskas, ką jis moka daryti. Dėl keleto įvykių per šias atostogas pasilieka tik Paulas, mokinys Angusas (akt. Dominicas Sessa) ir vyriausioji virėja Marija (akt. Da’Vine Joy Randolph). Tai trys žmonės, išgyvenantys labai skirtingus gyvenimo lūžius, tačiau jie darys vienas kitam nuoširdžią įtaką. Davido Hemingsono scenarijus – apie tuos nuostabius gyvenimo posūkius, kai nepažįstamas žmogus gali pasukti mus nauja kryptimi, apie kurią net nesusimąstėme, ir apie tai, kad jie gali ateiti dar ilgai po to, kai jau manome, kad baigėme prisitaikyti. Filme yra neabejotinų klišių, tačiau Payne’as ir jo komanda randa būdą, kaip gyvenimo pamokas paversti organiškomis, atsisakydami savo dramą statyti ant nuspėjamų siužeto vingių. Juk šis filmas – apie gyvenimo nenuspėjamumą.
Holivudas jau seniai pasakoja apie „laikinas šeimas, kurios kažko išmoksta“, bet kodėl tada „The Holdovers“ atrodo toks šviežias? Tikriausiai todėl, kad jau seniai nė viena iš šių istorijų nebuvo tokia tikra. Payne’as ir jo komanda pripažįsta šios gyvenimo pamokos klišes, tačiau į jas įpina tiesų, kurios visada bus amžinos. Kiekvienam yra tekę susidurti su netikėta draugyste ar net mentoryste su žmogumi, kuris visiems laikams pakeitė jo gyvenimo kryptį. Ir kiekvienas turi tą jauną žmogų, kuris sukrėtė jį iš sąstingio, atskleisdamas tai, kuo jis tapo arba kuo nesugebėjo būti. Šis filmas – nuosekliai protingas ir juokingas, apie žmones, už kuriuos lengva sirgti ir kurie panašūs į tuos, kuriuos pažįstame.
1. „Klausas“ (Klaus, 2019)
Ar kada nors susimąstėte, kodėl Kalėdų Senelis važinėja rogėmis? Kodėl jas traukia šiaurės elniai? Kodėl jis skrenda? Ar jūsų vaikai kada nors klausė, kodėl Kalėdų Senelis ateina pro kaminą, kai lauko durys yra čia pat, arba kaip jis nusprendė neklaužadom vaikams dovanoti anglies gabalėlius? Į visus šiuos klausimus (ir dar daugiau) atsako „Bjaurusis Aš“ (angl. Despicable Me) kūrėjo Sergio Pablos animacinis filmas „Klausas“, pasakojantis apie išlepusį ir pasipūtusį laiškininką pašte, kuris išsiunčiamas į priešišką Šiaurės ašigalio miestą ir susiduria su užsimaskavusiu, vienišu žaislų gamintoju Klausu.
„Klausas“ yra nuostabus ir taškas! Animacija, žaviai modernizuojanti tradicinius rankomis pieštus animacinius filmus, nepanaši į nieką kitą, ką yra išleidusi „Netflix“. Žiūrint, kaip Klausas plėtojasi, su jo žvilgsnių grimasomis ir sodriais fonais, jautiesi toks susijaudinęs. Tai tikrai vienas gražiausių „Netflix“ filmų, be galo džiuginantis akį.
Laimei, visiems mums, trokštantiems kalėdinio turinio, Klausas iš tikrųjų turi istoriją, kurią gali papasakoti su ta kvapą gniaužiančia animacija. Džesperas siunčiamas į Smerensburgą su viena, atrodytų, neįmanoma misija: įkurti gyvybingą, klestintį pašto filialą saloje poliariniame rate, apgyvendintoje vien tik gūdžių, kerštingų maniakų. Džesperas sugalvoja būdą, kaip suklastoti sistemą, kai supranta, kad laiškus į pašto dėžutes gali gauti įtikinęs miestelio vaikus siųsti pageidavimų sąrašus miške gyvenančiam keistam senam žaislų kūrėjui.
Tai radikali Kalėdų Senelio istorijos interpretacija, apimanti visus tradicinius aspektus (nuo pieno ir sausainių iki šurmuliuojančios dirbtuvės) ir kartu atskleidžianti kiek netikėtą jų kilmę. Iš vienos pusės filmas gali pasirodyti kiek niūrokas, tačiau laimei, juokeliai, fenomenali animacija ir žavūs įgarsinimai išlaiko filmo lengvumą ir linksmumą net tada, kai pora Smerensburgo gyventojų per alėją neša į brezentą suvyniotą negyvą kūną. O pabaiga? Neatskleisime, bet dėl jos jūsų širdis tikrai padidės trimis dydžiais.
