Kai kalbame apie televizijos serialus, paremtus tikromis istorijomis, tikrai galime rasti daugybę įvairių žanrų ir istorinių laikotarpių turinio. O tas turinys tikrai puikus ir įtraukiantis. Tokie serialai ne tik linksmina žiūrovus, bet ir suteikia galimybę bent akies krašteliu žvilgtelti į tikrus įvykius ir su jais susijusius asmenis. Šiandien panagrinėsime 10 puikių televizijos serialų, paremtų tikromis istorijomis, kuriuos tikrai norėsite pažiūrėti.
Tikromis istorijomis paremti televizijos serialai – tai patrauklus pramogos ir švietimo derinys, kviečiantis žiūrovus susipažinti su istoriniais įvykiais, socialinėmis problemomis ir žmonių gyvenimais. Šie serialai, kuriuose kruopščiai atliekami tyrimai, duodama duoklė detalėms ir sukuriamas įtikinamas pasakojimas, padeda geriau suprasti praeitį ir jos svarbą dabarčiai. Nesvarbu, ar tai būtų karo baisumai, kriminalinių tyrimų subtilybės, ar realių asmenybių pergalės ir vargai, šie serialai praturtina mūsų kultūrinį kraštovaizdį ir kviečia mus apmąstyti sudėtingą žmogiškąją patirtį.
10. „A Very English Scandal“ (2018)
„Pasakykite jam, kad nekalbėtų. Ir kad jokiomis aplinkybėmis nerašytų mano mamai analinio sekso aprašymų.“ Ak, jaunesnio meilužio pavojai. Kai kuriais atžvilgiais toks plastiškas, o kitais atvejais – toks nepaprastai neprognozuojamas.
Dažniausiai abiem pusėms pavyksta išsivaduoti ir išeiti nenukentėjusioms. Deja, reikalai sudėtingesni, jei esate naujasis liberalų lyderis, pasiryžęs paversti savo partiją iš irzlios, madingos, beveidės, bevardės, įteisintos galios žaidėjos ir išardyti pusę amžiaus torių ir leiboristų turėtą duopoliją dėl palaimingo politinių aplinkybių ir savo beprotiškai protingos, velniškai juokingos, nuolat žiniasklaidoje besireiškiančios asmenybės jėgos.
Su tokia problema susiduria Džeremis Torpas, Russello T. Davieso seriale „A Very English Scandal“ pirmojo epizodo pabaigoje – trijų dalių dramoje, kurioje aprašomi įvykiai iki liūdnai pagarsėjusio 1979 m. teismo proceso dėl sąmokslo nužudyti savo jauną draugą Normaną Skotą.
Hugh Grantas vaidina Torpą ir akivaizdžiai mėgaudamasis savo aktorinio gyvenimo laiku, yra atradimas. Žavus, gudrus, dviveidis, atviras, manipuliuojantis, kartais pakaitomis, kartais vienu metu, jis niekada nėra mažiau nei visiškai įtikinamas. Viskas (išskyrus mikčiojimą), dėl ko jis tapo romantinių komedijų žvaigžde, išliko, bet dabar yra ir visa kita. Komiškas scenas ir akimirkas, kurių gausiai pasitaiko visame filme, jis valdo taip, kaip ir galima tikėtis, tačiau niekada nepamiršta, kad politiko veiksmuose slypi nervingumas, baimė ir kerštingumas. Aptardamas su geriausiu draugu Piteriu Besellu (akt. Alexas Jenningsas) savo poreikį vesti, kad galėtų tobulėti politikoje, jis yra iš dalies ryklys, kuris visada juda į priekį, kad tik nesusidurtų ir nenumirtų, ir iš dalies gyvatė, kuri nusimeta seną odą ir užsiaugina naują, kai to reikalauja akimirka, ir visuomet taip gudriai ir nesąžiningai tai daro, kad galvoji, jog kad ir kas ji bebūtų, ji gali būti ir blogesnė.
Vargšą, nestabilų, neurotišką Normaną – gimusį Josiffe, seriale pervadintą Skotu, kai jis persikelia į Dubliną ir, atrodo, pradeda modelio karjerą – su jam būdingu subtiliu gilumu ,vaidina Benas Whishaw. Iš pradžių Skotas, kaip pastebi Torpas, yra „labai dangiškas“. Skotas dievina Torpą, kuris suteikia jam butą, pinigų ir pravardę – Zuikutis, kuri vieną dieną taps žinoma, kaip niekada neturėtų būti žinomos įsimylėjėlių pravardės, visoje šalyje.
Skotas ima piktintis, kad Torpas praleidžia laiką be jo, ir užsisklendžia nuo jo atsisakymo gauti naują draudimo kortelę, kad jis galėtų gauti pašalpą ir apsirūpinti receptiniais vaistais. Kai jų santykiai nutrūksta, Skotas pasako policijai, kad Torpas padarė jį „savo geidulių auka“, ir kaip įrodymą pateikia privačius laiškus. Viename iš jų rašoma: „Zuiki, gali ir nori vykti į Paryžių!“, o kitame pridedami bilietai į Prancūziją. „Tai pakankamas įrodymas, ar ne?“ – sako Skotas, kuris yra toks pat įžvalgus kaip ir Torpas.
Tai tokia pat be galo juokinga, be galo protinga ir pagrįstai pasitikinti savimi drama, kaip ir jos herojus. Nepriekaištingai parašytas serialas, kuriame susipina dviejų dešimtmečių svarbi politinė istorija ir puikiai išbaigtas Anglijos establišmento portretas, kurį formuoja tam tikros rūšies žmogus, saugomas tam tikrų privilegijų ir kenčiantis nuo tam tikros baimės. Epochos žingsniai siekiant įteisinti homoseksualumą, Europos ir imigracijos problemos suteikia platesnio atgarsio, tačiau viską sujungia, humanizuoja ir įprasmina puikusis Jenningsas, Whishaw ir visų pirma Granto vaidmuo.
9. „Dopesick“ (2021)
„Dopesick“ tai serialas, kurį sudaro aštuonios serijos. Serialas paremtas Beth Macy negrožiniu romanu „Dopesick: Dealers, Doctors and the Drug Company that Addicted America“. „Dopesick“ tai ambicingas, emocionalus serialas, pasakojantis įtraukiančią, tačiau siaubingą istoriją.
Seriale iš kelių skirtingų perspektyvų vaizduojama priklausomybės nuo opioido „OxyContino“ krizė: iš gydytojų ir pacientų, vartojančių šį vaistą, kaltintojų ir teisėsaugos, kurie stengiasi patraukti „OxyContin“ gamintoją „Prude Pharma“ atsakomybėn ir paties vaistų gamintojo.
Michaelas Keatonas įkūnija svajonių daktarą Semą Finiksą. Paprastas ir sumanus gydytojas Semas rūpinasi kiekvienu savo pacientu, o kartais netgi užsuka pas senyvo amžiaus pacientę pakeliui namo, jog įsitikintų, kad ši išgėrė savo vaistus. Mažame Virdžinijos angliakasių miestelyje jis vis dar gydo tuos pačius žmones, kuriems padėjo ateiti į šį pasaulį. Tačiau galiausiai Finiksas visas išbalęs ir sukrėstas atsiduria prieš prisiekusiųjų tarybą. Kai kaltintojas paklausia Semo, kaip jo pacientai reagavo į vaistą pavadinimu „OxyContin“, jis atsakė: „Negaliu patikėti kiek daug iš jų jau mirę“.
Kitoje barikadų pusėje – artimųjų negerbiamas „Purdue Pharma“ prezidentas Ričardas Sakleris (Michaelis Stuhlbargas), priverstas pagerinti savo dėdės Artūro Saklerio pasiekimus, griebiasi gan drastiškų sprendimų. Jis sukuria nuskausminamuosius vaistus, kurie turėtų pranokti visus anksčiau išrastus nuskausminamuosius, o taip pat ir pripildyti jo kišenes. Pats veikėjas aiškina, kad „OxyContin“ tabletės turi apsauginį sluoksnį, kuris su laiku išskiria patį vaistą, o tai leidžia kompanijai tvirtinti, jog mažiau nei 1% pacientų gali taip priklausomais nuo opioido. Keletas itin įtaigių „Dopesick“ scenų rodo, kaip Saklerio tvirtinimai virsta įsakymais pardavėjams, kurie privalo įtikinti gydytojus savo pacientų skausmui malšinti išrašyti „OxyContin“, tokiu būdu sukraunat tokį pelną, kuris Saklerius paverstų turtingiausia Amerikos šeima.
Tačiau seriale atskleidžiama kaip tie, kurie pradėjo piktnaudžiauti vaistu išmoko sutraiškyti tabletes ir pasigaminti iš jų miltelius, kuriuos įtraukus per nosį, jie sukelia itin stiprią priklausomybę. Vėliau kaltintojai pastebėjo, kad mažuose miesteliuose, kuriuose žmonės dešimtmečius nerakina durų, įsisiautėjo smurtas ir neviltis. Seriale taip pat perteikiamas autentiškas mažų, dirbančiosios klasės, daugiausiai baltaodžių bendruomenių, nusiaubtų opioido krizės, portretas. Kaip bebūtų, nors seriale pasakojama išties sudėtinga istorija, ji perteikiama įtraukiančiai ir tikrai yra verta jūsų dėmesio.
8. „Five Days at Memorial“ (2022)
Džonas Ridlis, režisavęs kino juostą „12 Years a Slave“, pristato naują dramą, pasakojančią apie 2005 m. Luizianoje, JAV, esantį Naujojo Orleano miestą ištikusią katastrofą, kai į jį visu smarkumu vožėsi uraganas Katrina, pražudydamas daug gyvenimų.
Šįkart dėmesio centre Memorialinė ligoninė ir praktikuojanti gydytoja Ana Pou (Vera Farmiga), kuriai akistatoje su gamtos katastrofa teko priimti nepataisomus sprendimus. Per pirmas penkias serijas stebime, kaip darbuotojų personalas bei pacientai bando atremti uraganą Katriną: dingsta elektra, nustoja veikti oro kondicionavimas, ima baigtis geriamasis vanduo, maistas, vaistai, nebeveikia liftas, pacientus tenka nešioti ant rankų. Galiausiai kai pagalba ateina, gydytojams ir seselėms per penkias valandas liepiama evakuoti pacientus, tačiau ne visi gali būti judinami.
Situacija neįtikėtinai sunki ir už skyrių atsakingai gydytojai Anai Pou, vadovaudajantis savo įsitikinimais, pagal kuriuos nė vienas žmogus negali būti paliktas vienas mirti kančioje, tenka priimti nepakeičiamą sprendimą – ar atlikti eutanaziją 45 išsigelbėti negalintiems pacientams?
Maža to, tame pačiame mieste įsikūrusios juodaodžių bendruomenės namai visiškai apsemti, o geriamojo vandens atsargos sparčiai senka. Negaudami visiškai jokios pagalbos iš valstybės, lyg būtų nematomi, jie bando kapstytis patys, tačiau išeina tik šaukti iš nevilties.
Paskutinėse serijose vyksta tyrimas dėl medicinos centre įvykusių įvykių, Pou tyrinėjama po padidinamuoju stiklu, o serialo autoriai kelia klausimą, kas vis dėlto yra tikrasis humaniškumas, kokia yra gydytojo pareiga užklupus sunkiems laikams ir kas buvo iš tikrųjų atsakingas už ligoninėje nutikusią nelaimę.
7. „When They See Us“ (2019)
Tikrais įvykiais paremta keturių dalių drama neabejotinai sukrės kiekvieną. Pasakojimo centre – 1989-ųjų balandžio 19 d. Niujorko Centriniame parke užpulta ir išprievartauta baltaodė moteris. Dėl nusikaltimo apkaltinti penki nepilnamečiai juodaodžiai, kurie iš tikrųjų prie šio užpuolimo neprisidėjo. Prokuroras teismo proceso metu vaikinus padalijo į dvi grupes.
Visiems jiems buvo pateikti skirtingi kaltinimai, susiję su užpuolimu. Keturi iš jų buvo apkaltini išžaginimu. Pasimetę ir nuvargę ilgų tardymų metu, ilgą laiką be kąsnio burnoje, jaunuoliai prisiėmė jiems pateiktus kaltinimus, ir prisipažino nusikaltę. Vaikinams skirtos maksimalios bausmės, įmanomos nepilnamečiams, tačiau vienas iš penketuko, Kevinas, tądien, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, jau buvo sulaukęs šešiolikos, todėl buvo teisiamas kaip suaugusysis, ir savo bausmę atliko kalėjime.
Tik praėjus trylikai metų jaunuoliai žengė į laisvę, o galutinai su miestu atsiteista tik 2014-aisiais, praėjus dvidešimt penkeriems metams. Istorija rodo keturis jaunus vyrus, bandančius iš naujo kurti savo gyvenimus turint seksualinio nusikaltėlio etiketę.
Nuostabus visos kūrybinės komandos darbas, pradedant puikia aktorių vaidyba ir baigiant kokybišku operatorių darbu, dar labiau sustiprina šios dramos keliamą įspūdį. Daug dėmesio skiriama ne tik pagrindiniams įvykiams, bet ir kaltinamųjų šeimoms, visų patiriamiems išgyvenimams.
Skirtingi šeimos narių poelgiai ir požiūriai į susiklosčiusią situaciją priverčia susimąstyti. Istorijos stebėjimas žinant, kad kaltinamieji yra nekalti, galybė vaizduojamų stereotipų ir neteisybės kelia daugybę jausmų, todėl papasakota istorija be abejo sukrės net ir didžiausius skeptikus, ypač turint omeny, kad serialas paremtas tikrais įvykiais.
6. „I Am the Night“ (2019)
Tai amerikietiškas šešių dalių serialas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Chrisas Pine‘as ir India Eisley. Serialą sukūrė ir jam scenarijų parašė Samas Sheridanas. Siužetas paremtas biografine atsiminimų knyga „One Day She‘ll Darken: The Mysterious Beginnings of Fauna Hodel“, kurioje pati Fauna Hodel įamžino savo ryšį su seneliu George‘u Hodeliu – pagrindiniu įtariamuoju liūdnai pagarsėjusioje Elizabeth Short, dar žinomos, kaip „Black Dahila“, nužudymo byloje.
Filme pasakojama jaudinanti Faunos Hodel, paauglės, kurios vos jai gimus atsisakė tėvai, istorija. Nepaisant to, kad merginos kilmė itin mįslinga, ji gyvena įprastą gyvenimą, kol vieną dieną atranda kai ką, kas priverčia ją viskuo suabejoti. Bandydama išsiaiškinti savo praeities paslaptis, Fauna susipažįsta su žlugusiu reporteriu, kurį persekioja bylos, sugriovusios jam karjerą, šešėlis. Kartu jie seka blogą žadančiais pėdsakais, kurie priartina juos prie prastos reputacijos Los Andželo ginekologo Dr. George‘o Hodelo, įsivėlusio į juodžiausias Holivudo ištvirkavimo istorijas.
Kaip jau minėjome serialas įkvėptas nepaprasto Faunos Hodel, baltaodės mergaitės, kuri užaugo Nevadoje, manydama, kad yra „maišytos rasės“, po to, kai turtinga šeima netrukus po gimimo ją atidavė juodaodžiui kazino darbuotojui, gyvenimo. Vėliau ji išsiaiškino giliai nerimą keliančias priežastis, išnarpliodama savo protėvių kilmę ir atskleisdama sąsajas su kai kuriomis ilgametėmis Holivudo paslaptimis.
Tai toks senamadiško stiliaus paslapčių atskleidimo serialas, ir jis tikrai aukščiausio lygio. Tai įspūdinga istorija. Televizijos seriale gausu ryškių romantikos ir detektyvo, šnipinėjimo elementų. Aktorių vaidyba maloni, o siužetas daug žadantis. Panašu, kad šaknų pažinimas gali būti pavojingas tiesos ieškotojams, bet žavus serialo žiūrovams.
5. „Maid“ (2021)
Savo 2019 metų memuaruose „Maid: Hard Work, Low Pay, and a Mother‘s Will to Survive“ Stephanie Land atvirai rašė apie savo pačios bandymą užauginti mažą dukrytę dirbant namų tvarkytoja. O dabar „Netflix“ prikėlė šią istoriją naujam gyvenimui ir sukūrė 10 serijų adaptaciją. Daugelyje televizinių dramų, sukurtų pagal knygas, pradžios titruose nurodoma, jog serialas „paremtas“ vienu ar kitu kūriniu, tačiau serialas „Maid“ yra „įkvėptas“ Land istorija ir jame tikros detalės maišosi su naujų ir išgalvotų elementų gausa, pavyzdžiui, naujais veikėjais, vietos ir įvykių pokyčiais. Tačiau Land suteikė serialui savo pritarimą, o kūrybinė komanda pasistengė, kad istorija būtų įtraukianti ir aktuali.
„Maid“ tai istorija apie jauną moterį Aleks (Margaret Qualley), kuri pačioje pirmoje scenoje pabunda vidury nakties, išsėlina iš lovos, kurioje miega jos vyras Šonas (Nickas Robinsonas) ir, pasiėmusi su savimi dvimetę dukterį Medę (Rylea Nevaeh Whittet), išvažiuoja. Mes nežinome, kur ji važiuoja, tačiau to nežino ir ji pati. Aleks teturi vos kelias galimybes ir dar mažiau pinigų. Ji pradeda su varganais 18 dolerių, kurie matome kaip mažėja su kiekvienu litru degalų ar pirkiniu dukrytei. Galiausiai Aleks gauna galimybę įsidarbinti samdoma namų tvarkytoja valymo įmonėje „Value Maids“. Tačiau, kad galėtų dirbti, ji turi rasti, kas prižiūrės jos dukrą. O be pinigų, kuriuos reikia mokėti auklei, jos vienintelė ir išties rizikinga išeitis yra jos pačios mama (Andie MacDowell) – laisvos sielos menininkė palaidais plaukais, su pašėlusiomis skulptūromis ir piešiniais bei laisvomis, kiek maniakiškomis, akimis.
Pinigų trūkumas, nors ir yra esminė problema, dėl kurios kyla visos kitos bėdos, tėra tik dalis ledkalnio, palyginus su visais nuosmukiais, kuriuos pagrindinei veikėjai Aleks tenka patirti. Seriale nagrinėjamos itin rimtos temos. Pačiame centre yra vienišos mamos gyvenimas, kai kišenėse ir virš galvos švilpia vėjai, o sistema, kuri turėtų padėti į bėdą patekusioms moterims yra dar sudėtingesnė, nei pačios moters gyvenimas. Kur Aleks beeitų, visur atsimuša kaip į sieną: norint gauti darbą, reikia darželio dukrai, norint išsaugoti dukrą, reikia stogo virš galvos, norint stogo virš galvos, reikia darbo.
Ir šis ciklas tęsiasi be galo ir be krašto. Kita itin svarbi serialo tema yra emocinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje, kuris dažnai keliauja iš kartos į kartą, ir dėl kurio dažniausiai tenka kentėti moterims. „Maid“ taip pat nagrinėja tokias temas kaip priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, asmenybės sutrikimas, pavydas, manipuliacijos, artimiausių žmonių apgaulės ir daugybę kitų, todėl kiekvienas ras už ko užsikabinti ir su kuo susitapatinti.
4. „Unbelievable“ (2019)
Tai amerikietiškas tikrų nusikaltimų 8 dalių serialas, kurį sukūrė Susannah Grant, Ayelet Waldman ir Michaelis Chabonas. Serialas paremtas 2015 metų straipsniu „An Unbelievable Story of Rape“, kurį parašė T. Christianas Milleris ir Kenas Armstrongas, ir tų pačių autorių 2018 metų knyga „A False Report“. Seriale vaidina Toni Collette, Merrit Wever ir Katilyn Dever.
Seriale pasakojama apie merginą, kuri po išprievartavimo kreipiasi į policiją, tačiau vietoj pagalbos ir nuraminimo ji sulaukia įtarių žvilgsnių ir nepatiklumo, o galiausiai yra apkaltinama parašiusi melagingą pareiškimą. Po kelių apklausų, kurių metu tyrėjai laikosi pozicijos, jog mergina meluoja, ji nusprendė atsiimti pareiškimą. Vėliau prievartavimai pasikartoja, tačiau kitose vietose ir pradeda aiškėti įvairios intriguojančios detalės, kodėl taip sunku susekti šį nusikaltėlį ir kodėl visi parodymai prieš jį ir įkalčiai ilgainiui dingsta.
Šis serialas itin sukrečiantis ir vaizduoja ne bet kokią, o tikrame gyvenime vykusią jaunos merginos istoriją. Jame nagrinėjamas policijos pajėgų patikimumas, vienišos merginos bejėgiškumas, skausmas ir gėda, kurią dažnai patiria prievartautojų aukos bei teisingumo troškimas.
Pavyzdžiui scenose tarp aktorių Wever ir Collette, kai jie bando sudėlioti tai, ko negali suprasti, jaučiamas tikras detektyvas. Kaip ir Adlerio prisiminimai, jų pačių tyrimo linijos yra miglotos. Tačiau, kitaip nei Adler, jų pusėje yra socialinis statusas. Stebint, kaip šios dvi moterys kovoja už kitas moteris, galima įžvelgti neatsiejamą feminizmą, net jei kartais „ne tik motinos“ tropas per stipriai įkalamas į galvą.
Šis serialas – tai ne programa apie tai, ar Adler sakė tiesą. Tai laida apie tai, kas turi teisę išgirsti savo istoriją ir kuo leidžiama tikėti. Tai serialas apie galios dinamiką, kuria grindžiama baudžiamojo teisingumo sistema ir visuomenė apskritai. „Ar aš patekau į bėdą?“ – klausia Adler policijos pareigūnų, kurie priima pirmuosius jos parodymus. Atsakymas jai ir daugeliui kitų panašių į ją yra tvirtas „taip“.
3. „Under the Banner of Heaven“ (2022)
Serialas paremtas 2003 m. išleista žymaus amerikiečių rašytojo Džono Krakauerio dokumentine knyga, kurioje pristatomas dviejų persipynusių istorijų tyrimas – viena istorija sukasi apie Vėlyvųjų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios evoliuciją (Church of Jesus Christ of Latter-day Saints – LDS Church), o kita – apie šiais laikais fundamentalistų brolių Rono ir Deno Lafertų „Dievo vardu“ įvykdytą dvigubą žmogžudystę. Jų veikla, pasak tyrimo, buvo susijusi su fundamentaliąja mormonizmo atšaka. Seriale motinos ir penkiolikos mėnesių dukters žmogžudystę tiria du detektyvai – Džebas Pairas (Endriu Garfyldas), kuris pats yra mormonas, ir Bilas Tabas (Gilas Birminghamas), kuris nėra mormonas. Televizijos šou iš naujo atvėrė mormonų tikėjimo kontroversiją, tačiau susilaukė pripažinimo iš kritikų.
Nuo pat pirmos akimirkos serijos kelia siaubą – jaučiame jį artėjant nuolat. Ir nors režisierius nedemonstruoja negyvų kūnų, kraujo klanų tikrai negaili – jis blizga ant telefono, durų, virtuvės grindų, vilkdamas žiūrovų sielas į vis baisesnę tamsą, nuo kurios Pairas prašo Dievo jį išgelbėti. 1984 m. 24 metų Brendai Laferti ir jos dukrai buvo žiauriai perpjautos gerklės, tačiau religinės institucijos atsisako pripažinti, kad su tuo gali būti susiję jų konfesijos nariai. Scenarijų serialui parašė Oskarą laimėjęs scenaristas Dastinas Lencas Blekas (Milk).
Seriale driekiasi trys siužeto linijos: pirma pasakoja apie detektyvų tyrimą, kaip jie bando atskleisti daugiau žmogžudystės faktų; antra pristato Brendos gyvenimą, kaip ji nepritapo savo mormonų tikėjimą išpažįstančioje šeimoje ir susidurdavo su toksiškais šeimos nariais, kurie netgi imdavosi smurto; trečioji pasakoja apie mormonų ankstyvąjį gyvavimo laikotarpį, kai jiems vis dar vadovavo mormonizmo įkūrėjas Džozepas Smitas.
Serialas atskleidžia veikėjų vidinius prieštaravimus tarp jų tikėjimo ir moralinių įsitikinimų, tarp instinktų ir taisyklių, kai vidiniai įsitikinimai nesutampa su visuomenės normomis, tačiau intuicija stipresnė už nurodymus, o ir patys vidiniai įsitikinimai laikui bėgant keičiasi. Žiūrėti ne visada bus malonu, tačiau neabejotinai įdomu.
2. „We Own This City“ (2022)
Neišvengiama, kad „We Own This City“ bus lyginamas su „The Wire“. Serialas sukurtas Davido Simono ir George’o Pelecanoso. Jame vaidina keli aktoriai, kurie taip pat vaidino „The Wire“, jo veiksmas taip pat vyksta Baltimorėje. Šis šešių dalių serialas – tai tikra policijos korupcijos istorija, kuri įtraukia į patį veiksmo sūkurį. Jei tai dvasinis serialo „The Wire“ paveldėtojas, tuomet gera sugrįžti.
Kam priklauso šis miestas? Ar tai policininkai, ar nusikaltėliai? O gal riba tokia nusitrynusi ir išblukusi, kad nebeįmanoma pasakyti? Pagal to paties pavadinimo Justino Fentono negrožinę knygą adaptuotas filmas „We Own This City“ prasideda 2017 m., praėjus beveik dvejiems metams po 25-erių juodaodžio Fredžio Grėjaus mirties areštinėje ir šešių su tuo susijusių policijos pareigūnų išteisinimo arba kaltinimų jiems panaikinimo. Baltimorė yra nusikaltimų pilnas miestelis, kuriame aiškinamasi, kas konkrečiai nutiko su policijos veikla, čia įsitraukia FTB, Teisingumo departamentas, išrinkti politikai ir teisėsaugos pareigūnai iš įvairių regionų.
Šie daugybinių sluoksnių nusikaltimai Baltimorėje ima rištis po kelių mirčių nuo narkotikų. Stiprus heroinas „numetė tuziną žmonių“, ir atrodo, kad visi jie atkeliavo iš to paties šaltinio. „Mes juk nesugebėsime išnarplioti šito šūdo, ar ne?“ – sako ciniškas pareigūnas Makdugalas, žinodamas, kad jie užsiima bergždžia veikla. Tačiau kai policija susekė įtariamąjį heroino prekeivį, prie jo automobilio, šalia savojo, rado pritvirtintą dar vieną sekimo įrenginį. Situacija greitai pasikeičia.
Per apklausą FTB netolimoje ateityje vyras, vardu Momodu Gondo, arba G-Money, paaiškina, kad informacija yra raktas, padedantis atrakinti viską Baltimorėje. Svarbu, „kas ją gavo, kas ją gauna“, – sako jis. Seriale per laisvai susijusių personažų tinklą išmetama daug informacijos – nuo akronimų iki procedūrinių terminų ir besikeičiančių laiko linijų. Tačiau ši siaubą kelianti istorija daugiau nei atlygins, kai tik nusiteiksite jos ritmui.
Jei jums patinka kriminalinis pasaulis, šį serialą pamilsite iš karto. Tikrasis šio serialo išskirtinumas – neįtikėtinai talentingas Jonas Bernthalas. Už darbą šiame filme jis turėtų būti nominuotas „Emmy“ apdovanojimui. Davidas Simonas yra vienas iš šio serialo kūrėjų ir scenaristų, jis žinomas dėl savo darbo tokiuose serialuose kaip „The Wire“, „The Deuce“, „Treme“ ir kt. Šis serialas pasižymi tokiu pat realistiškumu ir šiurkštumu, kaip ir šie serialai. Labai rekomenduojame!
1. „Meilė ir mirtis“ (Love & Death, 2023)
Režisierių Leslės Linka Glatter ir Klarko Džonsono kriminalinės dramos HBO Max serialas, kuris privers jaustis nepatogiai.
Serialas, paremtas tikra istorija, kuriame parodoma dar viena Montgomerio žmogžudystės istorijos versija. Aktorė Elizabetė Olsen vaidina paprastą paprasto Vilio miesto Teksase gyventoją. Kendi – pamaldi metodistė, kuri atrodo patenkinta savo bažnyčia ir savo vyru Petu (akt. Patrikas Fugitas), kuris yra malonus, bet neryškus žmogus.
Vienas iš įdomių elementų seriale, tai, kaip legendinis kūrėjas užfiksuoja kasdienybę, kuri vis dar gali teikti pasitenkinimą, t. y. gyvenimus, kurie pažįstami kiekvienam iš mūsų. Net romanas, kuris galiausiai priveda prie žmogžudystės, yra žaviai praktiškas – du žmonės, kurie nusprendžia pradėti mylėtis taip pat, kaip nusprendžia atsinešti bandelių į bažnytinį vakarėlį.
Taigi, žinome, kad Kendi kirviu užmušė Betę. ir visada tvirtino, kad tai buvo savigyna. Betė sužinojusi apie romaną grasino ir Kendi turėjo pasiimti kirvį, kad išgelbėtų savo gyvybę. Bet ar tikrai Betei reikėjo kirviu suduoti 41 kartą? Seriale prie nusikaltimo prieinama septynių epizodų serialo viduryje, o tai leidžia pasinerti į tai, kas kūrėjui, visada rūpėjo labiausiai, tai teismo salė. „Meilė ir mirtis“ perkelia pasakojimą iš bažnyčios ir namų į Kendi Montgomer teismo procesą, o tai leidžia puikiai padirbėti aktoriui Tomui Pelfriui, vaidinančiam jos advokatą Doną Krauderį. Šis puikiai perteikia teisinius spąstus, kurių jis stengiasi išvengti ginčytiname prisipažinusios žudikės teismo procese.
Elizabetė Olsen meistriškai susidoroja su Kendi vaidmeniu, kuri parodo, kaip nusikaltėlė turėjo išgyventi dieną po tokio žiauraus nusikaltimo. „Meilei ir mirčiai“ įsibėgėjant, Olsen tampa vis labiau prikaustanti, verčianti mus suabejoti, kiek turėtume ją pamėgti, atleisti ar suprasti.
