Egzistuoja toks neoficialus populiariosios kultūros terminas „Moraliai pilki“, dažnai vartojamas kalbant apie išgalvotų knygų ar filmų personažus. Šis terminas apibūdina asmenis, kurie balansuoja ant ribos tarp gėrio ir blogio. Jie nėra nei didvyriai, nei visiškai atsidavę piktadariai, na tokie, nei juodi, nei balti. Tai personažai, kurie patenka kažkur į viduriuką, todėl baltą sumaišome su juoda ir gauname – pilkus veikėjus. Tokie personažai dažnai turi dvejopų polinkių, panašių į didvyrių ir piktadarių. Dvilypiai – dar taip juos galima pavadinti, nes niekada nesuprasi kur rodo jų moralinis kompasas: jis ne visada rodo į šiaurę, bet ne visada ir į pietus, o tai parodo, kad jie dar gali būti pataisomi, ne taip kaip piktadariai. Tokie personažai laikosi savo kodekso, kuris dažnai neatitinka visuomenės normų.
Per pastaruosius dešimtmečius filmai bandė žiūrovams pateikti „moraliai pilkų“ personažų, tokių kuriuos būtų galima palaikyti, už juos „sirgti“, su kuriais galima bendrauti ir su kuriais galima palaikyti santykius. Objektyviai mąstant tokie personažai ekrane turėtų vargti, prarasti patrauklumą, tačiau meistriška vaidyba ir atsidavęs rašymas viską atperka. Taigi, susipažinkite su geriausiais XXI a. „moraliai pilkais“ personažais, o jų tikrai yra visur – nuo adaptuotų iš rašytinių kūrinių iki originalių personažų, jie pasirodo įvairių žanrų filmuose, franšizėse ir net „Oskarui“ nominuotose juostose.
10. Lisbeta Salander
„Mergina su drakono tatuiruote“ (The Girl with the Dragon Tattoo, 2011)
Aktorė Rooney Mara suvaidino pirmąją „Oskaro“ nominaciją pelniusią heroję Lisbetą Salander, moraliai sudėtingą „Tūkstantmečio“ kartos „hakerę“. Vaidybinis filmas yra sukurtas pagal švedų rašytojo Stiego Larssono kriminalinius romanus.
Amerikietiška žymiosios švedų istorijos versija sulaukė didžiulio populiarumo visame pasaulyje. 2009-aisiais švedų sukurtas filmas, kuriame remtasi ta pačia Stiego Larssono knyga, pelnė daugybę simpatijų, tad po poros metų sukurta amerikietiška tos pačios istorijos ekranizacija iš pradžių daug kam atrodė tarsi bandymas pakartoti skandinavų sėkmę, tačiau šis bandymas sulaukė savo šlovės – filmus siejo tik istorijos pagrindas. Režisieriaus Davido Fincherio darbas pelnė „Oskarą“ ir buvo nominuotas dešimtims kitų apdovanojimų. Stiprūs aktorių pasirodymai ir itin įtikinamai sukurti personažai nepaliko abejingų – tiek žiūrovai, tiek ir kino kritikai negailėjo geriausių atsiliepimų. Tiesa, tai – tik vienos iš trilogijos knygų ekranizacija, todėl filme matoma ne iki galo papasakota autoriaus istorija.
Siužetas sukasi aplink žurnalistą Mikaelį Bliumkvistą, kurį įkūnija aktorius Danielis Craigas. Jis viešumon iškelia švedų milijardieriaus aferas, tačiau nuo to nukenčia ir pats – patyręs kolegų išdavystę, jis siekia kuo skubiau atsiriboti nuo viso buvusio gyvenimo, tačiau sulaukia nepažįstamo džentelmeno kvietimo susitikti. Jo pasiūlytas solidus honoraras suteikia vilties grįžti į sėkmingą gyvenimą, ir Mikaelis sėda į traukinį neįsivaizduodamas, kokia tiksliai užduotis jo laukia. Atvykęs į atšiaurią ir atokią salą jis sužino apie prieš keturis dešimtmečius dingusią merginą Harietą. Tuo metu buvusios turtingiausios ir įtakingiausios šeimos Švedijoje patriarchas Henrikas Vagneris mano, kad jo produkterėčią nužudė artimas giminaitis. Prieš mirdamas jis siekia galiausiai išsiaiškinti visą tiesą, todėl pasamdo nepriklausomų specialistų, kurie galėtų padėti tiriant dešimtmečių senumo įvykius. Prie Mikaelio prisijungia jauna ir talentinga „hakerė“ Lisbet Salander. Tiesa, pastaroji iš aplinkos išsiskiria ne tik savo pomėgiu. Ji – anoreksikė, daugybę auskarų įsivėrusi, juodus rūbus nešiojanti gudri pankė. Jiedu drąsiai renka įkalčius ir siekia prisikasti iki įtariamų žudikų, kurie galbūt vis dar gyvena šioje privačioje saloje. Filme Lisbeta – emociškai šaltas, bet apskaičiuotas personažas, patenkantis į tiriamojo trilerio žanro „pilkų atspalvių“ grupę.
Prireikus Lisbeta nusimeta drovią išorę ir pakeičia ją keršto agentės išvaizda. Šis personažas leidžia jai žiauriai atkeršyti veikėjams, kurie atspindi tokį pat grobuonišką elgesį, kokį ji patyrė vaikystėje. Jos motyvai ir varomosios jėgos – nubausti tuos, kurie smurtauja prieš moteris. Kaip matote blogis, dėl gėrio. Lisbet patenka į „pilkąją spalvą“, nes eina savo keliu ieškodama atsakymų, pasitelkdama bet kokias priemones, etiškas ar ne. Deja, žiūrovai nepamatė, kaip toli aktorė Mara galėjo nuvesti personažą pilkuoju ir moraliniu keliu po to, kai būsimos filmo dalys buvo nutrauktos dėl mažo kino kasų lankomumo.
9. Tobis Hovardas
„Bet kokia kaina“ (Hell or High Water, 2016)
Banko apiplėšimas, kad grąžintų skolą, yra puikus „ moralės pilkumą“ atskleidžiantis pavyzdys ir tikrai gana įdomus Tobio Hovardo nusikaltimo planas.
Šį režisieriaus Davido Mackenzie filmą pirmą kartą matėme „Kino pavasaryje“, kurio kataloge jis buvo pristatytas taip: „Vakarų Teksase riba tarp dorų žmonių ir įstatymų laužytojų jau seniai yra išnykusi. Du broliai: Tobis – išsiskyręs tėvas, besistengiantis dėl savo sūnų ateities, ir Taneris – ūmaus charakterio buvęs kalinys, kuriam vieni niekai nuspausti šautuvo gaiduką, susivienija, kad apvogtų vieną Vakarų banką, kuris dėl įsiskolinimo nori atimti brolių šeimos žemes. Kai akivaizdu, jog gyvenimas pagal įstatymus nežada šviesios ateities, broliai savo kelią į ateitį skinasi kitaip. Tačiau preciziškas keršto scenarijus sklandžiai pildosi tol, kol bylos imasi neskrupulingas Teksaso reindžeris, prieš išeidamas į pensiją siekiantis įvykdyti paskutinį teisingumą“. (G. J.)
Originalus filmo pavadinimas „Hell or High Water“ yra idioma, paprastai vartojama, kai norima pasakyti „Kas beatsitiktų“ arba „Nepaisant nieko“. „Bet kokia kaina“ – irgi tinkamas variantas filme pasakojamai istorijai, kuri prasideda gana tradiciškai – banko apiplėšimu. Nors pats nusikaltimas iš pirmo žvilgsnio atrodo įvykdytas labai mėgėjiškai, bet kai kurios apiplėšimo detalės liudija apie tai, kad vyrukai turi iki detalių apgalvotą planą. Pavyzdžiui neima stambių banknotų, kurias realizuojant labai lengva įkliūti. (G. J.)
Kita vertus – dėl paties apiplėšimo motyvo nesinori brolių vadinti nusikaltėliais: jiems 43 tūkstančiai dolerių reikalingi tam, kad jie galėtų išpirkti šeimai priklausančią žemę, praskolintą bankui (banko atstovai su brolių motina buvo sudarę išties grobikišką sandorį, atvedusį šeimos rančą prie bankroto). (Gediminas Jankauskas)
Grubus ir tamsus ir pilkas, toks yra visas filmas ir Tobio personažas. Filme žiūrovai susitapatina ne tik su broliais Hovardais, bet ir su viso miestelio likimu.
Išsiskyręs ir darantis viską, kad suteiktų geresnę ateitį savo sūnums, Tobis griebiasi nusikaltimų, kad ištrūktų iš kartos į kartą jo šeimą kamuojančio skurdo. Per apiplėšimus jis aiškiai parodo banko patikėtiniams, kad jiems rūpi tik banko, o ne jų pinigai. Tobio apskaičiuotas ir metodiškas požiūris, kai jis pavagia tik tiek, kad sutvarkytų savo finansus, parodo, kur slypi jo moralė, nepaisant to, kokiomis priemonėmis jis siekia tikslo. Aktoriaus Pine’o vaidyba tikrai verta „Oskaro“, nepaisant to, kad filmas nepateko į pretendavusių sąrašą keturioms nominacijoms.
8. Džonas Vikas
„Džonas Vikas“ (franšizė) (John Wick (Franchise), 2014-)
Tai, kas prasidėjo kaip paprasta veiksmo filmo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko kino legenda Keanu Reevesas, prielaida, greitai virto visaverte franšize. Pirmajame filme pagrindinis veikėjas Džonas Vikas (akt. Reevesas) yra buvęs samdomas žudikas, jau išėjęs į pensiją ir jis pasiryžęs atkeršyti nusikaltėlių grupei, kuri nužudė jo šunį ir pavogė automobilį. Šis filmas sukėlė domino efektą tolesnėse (ir būsimose) dalyse vykstantiems įvykiams.
Veiksmo žanre, kuriame gausu aiškiai vaizduojamų gerų vyrukų, blogų vyrukų, gerų-blogų vyrukų ir blogų-gerų vyrukų Vikas yra savitas „pilkasis“ personažas. Nors žudymas iš prigimties yra blogas dalykas, Vikas žudo turėdamas tikslą prieš tuos, kurie jį nuskriaudė. Džono Viko franšizė klesti dėl to, kad žiūrovai supranta ir palaiko veikėją, kuris nėra nei herojus, nei piktadarys, o „moraliai pilkas“ tarpinis variantas.
Na, o dabar šiek tiek apie pačius Džono Viko filmus. Taigi, jau žinome: Džonas Vikas – buvęs samdomas žudikas, jau senokai pasitraukęs iš aktyvios profesionalios veiklos. Dabar tylų vienišiaus gyvenimą praskaidrina mielo šunelio draugija ir pasivažinėjimai kolekciniu 1969-ųjų metų laidos mustangu. Kartą sustojus pasipildyti degalų atokioje degalinėje, Džono automobilis patraukia kelių įžūlaus elgesio vyrukų dėmesį. Atsisakęs parduoti kolekcinį automobilį Džonas padaro klaidą. Svetimo gero užsigeidusi gauja paseka jį iki namų ir, sulaukę nakties, įsibrauna vidun. Sumušę šeimininką ir pasiėmę automobilio raktelius, chuliganai tuo nepasitenkina – demonstruodami savo galią, jie dar užmuša ir mylimą Džono šunį – brangiausią jau mirusios žmonos dovaną. (G. J.)
Netrukus banditai sužino, kad brutalus naktinis reidas buvo nedovanotina klaida, už kurią teks sumokėti brangią kainą. Nes profesionalai, kaip žinome iš begalės filmų, net ir pasitraukę iš kriminalinio verslo, savo kovinių įgūdžių nepraranda, o jų laikinai paslėptas ginklų arsenalas nespėja surūdyti. Tad, kaip ir reikėjo tikėtis, apsiginklavęs įprastais „darbo įrankiais“ Džonas išsirengia į karo žygį. (G. J.)
Antrojoje dalyje tamsi ir pavojinga Džono Viko praeitis sugrįžta seno pažįstamo pavidalu. Buvęs Džono kolega Santinas, Italijos mafijos atstovas Niujorke, sukuria planą užvaldyti galingą tarptautinę žudikų organizaciją, kuriai vadovauja jo sesuo. Santinui reikalingas vyrukas, kuris be skrupulų atliktų visą kruviną darbą. Atsisakyti nevalia, nes kažkada Džoną ir Santinį susiejo kraujo priesaiką, o jos sulaužyti neišdrįstų net kiečiausias profesionalus žmogžudys pasaulyje. Kai Džonas supranta, jog seną skolą reikia bet kokia kaina apmokėti, prasideda šaudynių ir gaudynių paradas, kuris, kaip ir pirmajame filme, formuojamas ne tokiais atvejais įprastu dinamišku montažu, o realiais triukais, ir juos Keanu Reevesas vis dar atlieka pats. (Gediminas Jankauskas)
Trečiojoje adrenalino kupinos veiksmo franšizės dalyje patyręs žudikas Džonas Vikas grįžta su 14 milijonų dolerių kaina „už jo galvą“ ir armijos už atlygį medžiojančių žudikų pėdsakais. Nužudęs šešėlinės tarptautinės žudikų gildijos „The High Table“ narį, Džonas Vikas yra nušalinamas, tačiau negailestingiausi pasaulio žudikai ir žudikės laukia kiekvieno jo žingsnio ir krustelėjimo, kad jį sugautų. Na, ir ketvirtojoje ir (kol kas) paskutinėje dalyje keršto ir sielvarto skatinama žiauri Džono kelionė galiausiai atveda jį į lemtingą akistatą su buvusiais darbdaviais – nusikaltimų meistrais, kurie privertė jį pasitraukti į tremtį.
Ir toliau tęsiantis kruvinajai vendetai, kuria siekiama sunaikinti tuos, kurie valdžioje ir traukioja kitų likimus už virvučių, seni bendražygiai susiduria su žiauriomis draugystės pasekmėmis, o visagaliai, gerai susiję priešininkai atsiranda tam, kad atneštų Viko galvą ant lėkštutės. Tačiau kalbos yra pigios – dabar lemiamą žodį taria ginklai. Niūrus mirties mesijas, turi pasistengti, kad kiekviena kulka būtų svarbi šioje kruvinoje, kartą ir visiems laikams vykstančioje kovoje už laisvę.
7. Džekas Sparou
„Karibų piratai“ (franšizė) (Pirates of the Caribbean (Franchise), 2003 – 2017)
Tai sudėtinga vyro, kuris visada rūpinasi vieninteliu žmogumi, asmenybė – Džekas Sparou gali būti laikomas savotišku herojumi, tačiau jo moralinis kompasas visada rodo, ko jis nori labiausiai. Liūdnai pagarsėjęs buvęs „Juodojo perlo“ kapitonas Džekas (akt. Johnny Depp) gali būti ir kvailas ir absurdiškas, tačiau jo „išgyvenimo metodai“ – beprotiški, nes franšizės eigoje jis vis įsivelia į bėdas ir iš jų lengvai išsisuka. Nuo pat pradžių Džekas demonstruoja, kad yra pasirengęs pasinaudoti bet kuo, kad gautų tai, ko nori, sudarinėja sandėrius ir nutyli savo mintis, kad galėtų manipuliuoti.
Susipažinkime su franšize: Gražinti „gerą vardą“ jūrų plėšikams ryžtasi Walto Disney’aus studijoje, iš kurios paviljonų į tolimą (ir, kaip rodo finansiniai rodikliai visame pasaulyje, pelningą) plaukiojimą išvyko piratų laivas „Juodasis perlas“. Anksčiau jam vadovavo jaunas ir drąsus jūrų vilkas Džekas Sparou, bet „Juodąjį Perlą“ užgrobė klastingasis plėšikas Barbosa (Geoffrey Rush’as). Pergalės paskatintas piktadarys užpuolė Port Rojalio miestą ir pagrobė gražuolę Elizabetą Svon (Keira Knightley). Tačiau tokiu puikiu grobiu piratai džiaugėsi neilgai. Džekas, žinoma, nesiruošia aukoti savo laivo kažkokiam niekšui. Elizabetos vaikystės draugas Vilas Terneris (Orlando Bloomas) puola gelbėti merginą. O greitai paaiškėja dar vienas netikėtumas – laivas “Juodasis Perlas” yra užkeiktas. Visi jo keleiviai naktimis mėnulio šviesoje virsta gyvais skeletais…(G. J.)
Rizikingas projektas „Karibų piratai: „Juodojo perlo“ prakeiksmas“ (Pirates of the Caribbean: The Curse of the Black Pearl, 2003, rež. Gore Verbinski) buvo nominuotas penkiems Oskarams, tačiau nė vienos paauksuotos statulėlės nelaimėjo. Užtai vien Amerikoje surinko virš 300 mln. dolerių (biudžetas buvo 140 mln. dolerių). Dar tiek į „piratų“ taupyklę įplaukė pajamų iš kitų šalių. Todėl tęsinio ilgai laukti nereikėjo. (G. J.)
2006-aisiais pasaulio ekranuose pasirodė antras filmas „Karibų piratai: Numirėlio skrynia“ (Pirates of the Caribbean: Dead Man’s Chest), kuriame ekscentriškam kapitonui Džekui iškyla prakeikimo ir amžinos vergystės po mirties pavojus. Visa tai atsitiks, jei Džekas laiku neatsiteis su „Skrajojančio Olando“ kapitonu Deiviu Džounsu. Kad galėtų padėti draugui, Vilas Terneris ir Elizabet Svon net atideda savo vestuves. (G. J.)
Trečiajame filme „Karibų piratai: Pasaulio pakrašty“ (Pirates of the Caribbean: At World’s End, 2007) Vilas ir Elizabet priversti sudaryti sąjungą su piratu Barbosa ir vyksta į tolimą kelionę vaduoti kapitono Džeko. Pavojingos misijos maršrutas nusidriekia iki Singapūro, kur savo valdas gina gudrusis kinų piratas Sao Fengas (Chow Yun-Fatas). (G. J.)
Ketvirtajame filme „Karibų piratai: Ant keistų bangų“ (Pirates of the Caribbean: On Stranger Tides, 2011) nebėra „saldžiosios porelės“ – Elizabetos ir Vilo (jie pagaliau susituokė ir beprotiškas avantiūras iškeitė į ramų šeimyninį gyvenimą), užtai pasirodo nemažai naujų ryškių personažų. Pavyzdžiui, temperamentinga pirato Juodabarzdžio dukra Andželika (Penélope Cruz) – karšta, beprotiškai drąsi ir velniškai suktą. Be to, ji, regis, yra ta moteris, kurią, kaip galima suprasti iš J. Deppo herojaus žvilgsnių, Džekas myli jau seniai. O labai margą kompaniją šį kartą vienija vienas bendras tikslas. Visi trokšta surasti magišką Jaunystės fontaną. Užduotis tikrai ne lengvesnė, nei surasti Atlantidą ar Šventąjį Gralį. Misija neįmanoma? Neskubėkime su išvadomis…(G. J.)
Pagaliau, penktajame (kol kas!) filme „Karibų piratai: Salazaro kerštas“ (Pirates of the Caribbean: Dead Men Tell No Tales, 2017, rež. Joachimas Rønning, Espenas Sandbergas) mirtiną kerštą kapitonui Džekui paskelbia jo senas pažįstamas (bet filmuose anksčiau nepasirodęs) – kraupusis kapitonas Salazaras (Javieras Bardemas), padedamas mirtį nešančios piratų vaiduoklių armijos. (Gediminas Jankauskas)
Visoje franšizėje Džeko komiškumas ir didvyriškumas pakreipia žiūrovą į vieną pusę, o atsisakymas prisiimti atsakomybę už savo skolas ir veiksmus – į kitą pusę, todėl galiausiai jis atsiduria „pilkojoje zonoje“, nes jis tik piratas, visi jie tokie. Jo sąžiningumas ir nesąžiningumas visada kelia abejonių, o tai rodo, koks sudėtingas yra šis personažas ir kaip lengvai jis pasirengęs parduoti vieną ar kitą pusę, jei tik pavyksta ištrūkti palyginti sveikam.
6. Nuotaka
„Nužudyti Bilą“ (Pirmoji ir antroji dalys) (Kill Bill Vol. 1 & 2, 2003 – 2004)
Pripažindama, kad jai trūksta gailestingumo, nuotaka vos patenka į „pilkąją“ keršto žanro zoną. Pabudusi iš komos, nuotaka (akt. Uma Thurman) pradeda keršto misiją, ieškodama ją išdavusios žudikų komandos ir buvusio mylimojo. Dviejų dalių serija „Nužudyti Bilą“ rėmėsi ankstesnių samurajų ir spagečių vesternų filmų pavyzdžiais, kad sukurtų antiheroję moterį, kuri gali atkeršyti pati. Iš „žudikės nuotakos“ buvo atimta jos laimė, nes Bilas (akt. Davidas Carradine’as) ją paliko mirti prie altoriaus.
Šis filmas yra pirmoji dalis iš dviejų, kurie buvo nufilmuoti nenutrūkstamai. ,,Kill Bill“ filmas turėjo išeiti kaip viena dalis, tačiau filmo trukmė gavosi daugiau kaip keturios valandos, todėl buvo nuspręsta skelti į dvi dalis. Šio filmo žvaigždė ir pagrindinė aktorė tapo Uma Turman, kuri vaidino Nuotaka, dar vadinama Juodają Mamba. Per jos vestuves, jos buvęs vadas ir meilužis Bilas (D.Carradine) iššaudo visus susirinkusius svečius vestuvėse ir pačią nuotaką. Tačiau netikėtai, po keturių metų komos, nuotaka pasveiksta ir yra pasiryžusi surasti Bilą ir jo komandą, kurie pasidarbavo jos vestuvėse. Umai Turman personažui tenka ir degti iš pykčio ir vaidinti ramią, o jai tai puikiai pavyksta. Ji gavo 3 apdovanojimus kategorijoje geriausia aktorė ir 1 už geriausią kovą su kolege C. Kuriyama, o devintuosiuose ,,Empire“ apdovanojimuose K. Tarantino už šį filmą gavo geriausio režisieriaus apdovanojimą. Filmo idėja yra tampriai susijusi su kovos menais, kitaip sakant duoklė Azijos veiksmo filmams.
Betričė Mišėlė Kido, dar kitaip žinoma kaip nuotaka, kažkada priklausiusi mirtinų gyvačių žudikų būriui, kuriame jos kodinis vardas buvo Juodoji Mamba. Betričę siejo romantiški ryšiai su vienu iš gaujos lyderių – Bilu. Pasibaigus karjerai būryje ji nusprendžia susikurti ramų, šeimyninį gyvenimą su muzikos krautuvėlės savininku, kol visiškai netikėtai vestuvių repeticijos metu pasirodo Bilas ir išžudo visus ten buvusius žmones bei stipriai sužeidžia besilaukiančią Betričę. Herojė atsiduria gilioje komoje, kurios eigoje ji pagimdo, kaip vėliau paaiškės – Bilo kūdikį.
Šis, kaip ir dauguma kitų Qeuntino Tarantino filmų, garsėja savo keistumu, originalumu bei ne visiems įkandamu painumu.Nematę pirmosios filmo dalies nesuprasime antrosios ir atvirkščiai. Didžiąją filmo dalį galime stebėti nuožmios ir atkaklios moters vaizdą. Betričei likimas pasiunčia ne vieną sunkų išbandymą, kuri juos sugeba išlaikyti dėka keršto už artimų žmonių mirtis ir beatodairiško noro nužudyti visus, kurie ją įskaudino. Uma Turmam tiesiog tobulai sugeba įkūnyti kerštingos, stiprios moters atvaizdą. Todėl filmui nereikia nei ypatingų specialiųjų efektų, nei įspūdingų vaizdų ar tobulo garso takelio, visa tai atperka puiki aktorių vaidyba ir nepriekaištingai parašytas scenarijus. Beatričė filme susikauna su begale priešų, netgi atsiduria gyva karste, iš kurio jai pavyksta išsilaisvinti, tik savo nepalenkiamos valios ir ryžto bei atsidavimo dėka. Tad tiems, kas pasiilgo kokybiško bei „kitokio‘‘ kino, šis filmas bus tarsi tyro oro pliūpsnis dulkių pilname mieste.
Nors jos pagrindinis tikslas – nužudyti Bilą, ji taip pat ieško paguodos, ji siekia naujos laimės versijos. Šioje žiaurioje misijoje nuotaka peržengia moralės ribas, retkarčiais „peršokdama atgal į moralę“, pavyzdžiui, kai ji pakviečia keturmetę Nikki (akt. Ambrosia Kelley) ir ragina ją kada nors atkeršyti už jos motinos Vernitos (akt. Vivica A. Fox) nužudymą. Tai nėra labai morališka, bet suteikti Nikki galimybę vieną dieną suvesti savo sąskaitas gana gražu… Žiūrint į visumą nuo pradžios iki pabaigos, nuotakos arka tik brūkšteli „moraliai pilką“ paviršių.
5. Severas Sneipas
„Haris Poteris“ (Franšizė) (Harry Potter (Franchise), 2001 – 2011)
Franšizėje, kurioje herojus ir piktadarys atstovauja poliarinėms priešingybėms, visada yra vietos labai laukiamam „moraliai pilkam“ personažui. Profesorius Severas Sneipas (akt. Alanas Rickmanas), visada kovojantis dėl gynybos nuo tamsiųjų menų pozicijos, iki pat paskutinių franšizės dalių spinduliuoja moraliniu dviprasmiškumu. Neaišku, ar jo ketinimai nukreipti prieš Harį Poterį (akt. Daniel Radcliffe), ar jis nori apsaugoti jį nuo lordo Voldemorto (akt. Ralph Fiennes). Filmo ekranizacijose žiūrovams pateikiamos užuominos, kurios Sneipą vis pakreipia į vieną ar kitą stovyklą.
Fantastinių nuotykių filmai, sukurti pagal britės rašytojos J. K. Rowling parašytą septynių fantastinių romanų seriją. Dabar Haris Poteris yra 15 milijardų JAV dolerių vertės globalus prekinis ženklas, leidžiantis autorei puikuotis turtingiausios rašytojos titulu. Magiška istorija prasidėjo tuomet, kai tamsos valdovas Voldemortas (akt. Ralph Fiennes) nužudė Džeimsą (akt. Adrian Rawlins) ir Lilę (akt. Geraldine Somerville) Poterius. (L. K.)
Deja, kuomet jis pabandė nužudyti jų naujagimį sūnų Harį Poterį (akt. Daniel Radcliffe), žudymo kerai, kuriuos pasiuntė Hariui, atsigręžė prieš jį patį. Haris yra vienintelis žinomas žmogus išgyvenęs žudymo kerus, todėl jis yra ypatingas. Kai Hariui sueina 11 metų, jis pradeda lankyti Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklą. (L. K.)
Kiekviena šių 8 filmų serijos dalis vaizduoja po vienerius Hario gyvenimo metus, kurie daugiausiai yra praleidžiami Hogvartse. Ten jis išmoksta naudotis magija, patiria daugybę nuotykių, susiranda draugų ir kovoja su Voldemortu. Tai nuostabi pasaka, kuri išsiskiria iš daugybės šlamštiškų fantastinių filmų vaikams, leidžiamų šiais laikais. Tai įdomūs, įtraukiantys į magišką pasaulį filmai, kuriuose aktoriai žavi savo charizma bei profesionalia vaidyba. (Laura Kiršytė)
Sneipas ir kiti frančizės personažai sukurti pagal J. K. Rowling bestseleriais tapusius romanus, kuriuose moralė ir teisingas elgesys ne visada tik juoda ir balta. „Morališkai pilkiems“ veikėjams ne visada pavyksta atpirkti kaltę. Sneipo atveju jo istorija ir mėgiamumas priklauso ne nuo klaidų atpirkimo, o nuo jo užkulisinio tikslo atskleidimo, kuris galiausiai nepateisina jo patyčių ir kartais kerštingo elgesio su Hariu.
4. Harlė Kvin
„Plėšriosios paukštės ir fantastiškoji Harlė Kvin“ (Birds of Prey and the Fantabulous Emancipation of One Harley Quinn, 2020)
„Plėšriosios paukštės ir fantastiškoji Harlė Kvin“ – vienareikšmiškai yra šios kultinės komiksų herojės proveržio filmas. Negalima paneigti, Harlė Kvin žaidžia „pilkais atspalviais“. Pirmą kartą ji pasirodė 2016 m. filme „Savižudžių būrys“ (angl. Suicide Squad), kur Margot Robbie puikiai sukūrė Harlės moralinį dviprasmiškumą viduje ir išorėje, kai ji abejoja savo tapatybe ir santykiais su Džokeriu (akt. Jared Leto). Filmas sulaukė kritikų ir DC visatos gerbėjų simpatijų. Tačiau, kai Robbie vėl užsidėjo šukuoseną filme „Plėšriosios paukštės“ (angl. Birds of Prey), žiūrovai suskubo žiūrėti filmo.
Filme matome pačios Harlės Kvin papasakotą suktą istorija: Nors po išsiskyrimo su Džokeriu ji trumpam buvo pametusi gyvenimo prasmę, tamsūs debesys netrunka prasisklaidyti, kai Harlė sutinka jauną merginą Kasandrą.
Į Kasandros rankas patekęs ypatingas deimantas pavertė ją gyvu taikiniu. Šio brangakmenio ieško Romanas Sionis – vienas grėsmingiausių Gotamo nusikaltėlių, dar žinomas slapyvardžiu Juodoji Kaukė ir be gailesčio susidorojantis su visais, stojančiais jam skersai kelio.
Kartu su dar trim Plėšriosiomis Paukštėmis – Medžiotoja, Juodąja Kanarėle ir Renė Montoja – Harlė imasi globoti Kasandrą ir stoja prieš Romano smogikų armiją. Nuo tada prasideda veiksmas ir linksmybės.
Pradėjusi garsinti savo vardą savarankiškame filme, Harlė nusidažo daugybe „pilkų atspalvių“, nes sprendžia, kokiu žmogumi nori būti po Džokerio. Viso filmo metu Harlei nuolat tenka rinktis tarp savęs ir kitų, dažniausiai pasirenkant pirmąjį variantą, o paskui pereinant prie antrojo. Nors ji vis dar mėgaujasi būdama savotiška nusikaltėle, ji įrodo, kad turi silpnybę, kaip ir daugelis jaunų moterų, kurios vis dar ieško savo tikslo arba yra pasimetusios. 2021 m. ji sugrįžo su daugiau išdaigų ir nusikaltėlių, darančių gera, Jameso Gunno filme „Savižudžių būrys 2“,. Čia ji vėl ir vėl įkūnija savo „moraliai pilką“ personažą. Robbie, trijuose filmuose suvaidinusi Harlę, užtikrino, kad ši veikėja išliktų kaip viena stipriausių kino filmų personažų moterų.
3. Kailas Renas
„Žvaigždžių karai ( VII, VIII, IX dalys) (Star Wars (Episodes VII, VIII, IX), 2015-2019)
Franšizėje, kurios centre – kova su Tamsiąja puse, Kailas Renas įnešė daug ir gėrio ir blogio momentų ir tapo nauju antagonistu ištisoms „Žvaigždžių karų“ gerbėjų kartoms, seniems ir naujiems. Kailas (akt. Adam Driver) nuo pat pradžių pasirodė esąs morališkai dviprasmiškas, nes bandė užimti Darto Veiderio (akt. James Earl Jones) paliktą vietą. Kailas yra lyg reinkarnacija į Veiderį, jis kovoja su tapatybės problemomis, suklumpa valdant Pirmajam ordinui ir laikosi ištikimas Snoukui (akt. Andy Serkis). Nepritapdamas nei šešėlio pusėje (arba tamsiojoje pusėje) nei už jo ribų, Kailas tampa antagonisto ir prarastos sielos pilkuma, o tai vis labiau išryškėjo tęsiantis epizodų trilogijai.
„Žvaigždžių karai“ nuo 1977 m. kuriama amerikiečių epinė kosminė opera, kurią parašė ir režisavo Džordžas Lukasas, sukūrė „Lucasfilm“, o platino „20th Century-Fox“. Filmų veiksmas vyksta „seniai seniai“ išgalvotoje visatoje, kurioje visatą valdo tironiška Galaktikos imperija, o pagrindinis dėmesys skiriamas laisvės kovotojų, vadinamų Sukilėlių aljansu, grupei, siekiančiai sunaikinti Imperiją ir jos ginklus. Istorija dažniausiai seka lyderę princesę Lėją, Luką Skaivokerį ir piktadarį Dartą Veiderį. Grupuotės kovoja viena prieš kitą, vis mokosi naujų kovos technikų ir nori į visatą sugrąžinti taiką ir ramybę, ir žinoma, nuversti piktadarius.
Taigi, Kailo charakterio varomoji jėga buvo jo santykiai su Rey (akt. Daisy Ridley). Nepalaužiama Rey ištikimybė herojų pusei ir jos galios naudojimas gėriui leido jai nuolat skaldyti tamsią Kailo išorę, kol jo perspektyva pasikeitė. Kaip tik tada, kai žiūrovai tikėjo, kad jis tampa savimi kaip piktadarys, Kailo moralinis dviprasmiškumas ėmė keistis ir galiausiai lėmė blogio atpirkimo momentą paskutiniame epizode. Franšizės epizodai remiasi nostalgija ir laimingomis pabaigomis, leisdami naujausiam antagonistui savo istoriją baigti aukšta nata.
2. V
„V – tai vendeta“ (V for Vendetta, 2005)
Išskirtiniu atveju V patenka į „pilkąją“ personažų sluoksnį, nes atlieka ir herojaus, ir piktadario vaidmenį. Vaidybinis filmas sukurtas pagal distopinį Alano Moore’o grafinį romaną. V (akt. Hugo Weavingas) – kovotojas už laisvę, šešėlinė figūra, atsakinga už teroristinius išpuolius, nes siekia nuversti dabar jau tironišką Didžiosios Britanijos vyriausybę. Prie jo pastangų prisijungia jauna moteris, vardu Evey (akt. Natalie Portman). Filmo versijoje galutiniai V motyvai grindžiami ne anarchizmu, o išsilaisvinimu, todėl jo žygdarbiai į krypsta herojaus pusę, o jo metodai į piktadario.
Filmo veiksmas vyksta futuristinėje Britanijoje. III-sis Pasaulinis karas atėjo ir praėjo. Po jo liko baisus chaosas. Jame labai greitai įsitvirtino mažos maištaujančios grupelės. Pasinaudodamas baime, jėga ir tikėjimu „Naująja Britanija“ uzurpatorius pavergė visą tautą.
Portman čia atlieka paprastos merginos Evey vaidmenį. Šiame visiškai naujame pasaulyje pasirodo paslaptinga, kaukėta ir revoliucinga asmenybė „V“ kuris išgelbėja jauną švelnią merginą Evey, priglaudžia ją po savo sparnu ir leidžia jai pradėti naują gyvenimą jo „Šešėlių galerijoje“ tuo pačiu įstumdamas ją į didžiulį pavojų. Laikui bėgant Evey atskleis juodžiausias V praeities paslaptis ir taps keisčiausia jo sąjungininke. Portman personažė turi iškentėti tikrą pragarą, jai netgi teko nuskusti galvą plikai. Dažnėjant „V“ akcijoms prieš valdžią Naujosios Britanijos vyriausybė bando įtikinti žmones, kad juos atakuoja vienas baisus „teroristas“ V. Tačiau paslaptingasis V tęsia revoliuciją – sukelia du sprogimus Londono centre ir užima vyriausybės kontroliuojamą radiją.
V kursto visuomenę sukilti prieš vyriausybės tironiją ir priespaudą. Po ilgų dvejonių ir išbandymų galiausiai tai jam padaryti padeda gražioji Evey. Kai kurie kritikai teigė, kad Portman sukurtas vaidmuo pasyvus ir neįdomus, tačiau kiti sako, kad būtent be jos filmas netektų savo jausmingosios dalies, kuri labiausiai yra orientuota paveikti žiūrovus.
Sudėtingas „V – tai vendeta“ siužetas ir socialinės bei politinės temos lemia V, kaip „moraliai pilko“ žmogaus, raidą. Tačiau vienas svarbus pakeitimas, palyginti su grafiniu romanu, yra tas, kad V užmezga romantiškus santykius su Evey. Šie santykiai, nors ir apriboti, dar labiau atitolina V nuo žiauraus antiherojaus ir paverčia jį „pilku“ žmogumi, abejotinomis priemonėmis siekiančiu sukurti geresnę ateitį tiems, kurie jam rūpi.
1. Lokis
Marvel visatos filmai (Marvel Cinematic Universe, 2011-2018)
Piktadarys? Dievas? Ar „moraliai pilkas“ Dievas? Neskaitant jo didelio pasisekimo sulaukusio šuolio į televiziją, Lokis pasirodė esąs vienas geriausių moraliai dviprasmiškų „Marvel Cinematic Universe“ (liet. Marvel visatos) personažų. Nuo pat pirmojo pasirodymo, kultiniu tapusiu personažu, Tomo Hiddlestono įkūnytas Lokio portretas prikaustė žiūrovus 2011 m. filme „Toras“. Turėdamas didelių norų, bet stovėdamas Toro (akt. Chrisas Hemsworthas) ir Odino (akt. Anthony Hopkinsas) šešėlyje, Lokis siekė užvaldyti ne vieną filmą, nes jį slėgė šlovingas tikslas.
Sužinojęs, kad iš tiesų nėra Odino sūnus, Lokis puolė į piktadarišką įniršį, dėl kurio tapo pagrindiniu „Keršytojų“ antagonistu. Plečiantis MCU, Lokis pamažu atsisakė aistros valdyti, nes pradėjo mokytis pasitikėjimo prasmės, kovodamas šalia Toro filmuose „Toras 2. Tamsos pasaulis“ (angl. Thor: The Dark World) ir „Toras: Ragnarokas“ (angl. Thor: Ragnarok). Iki to laiko, kai Lokio personažą ištiko staigus ir netikėtas likimas filme „Keršytojai. Begalybės karas“ (angl. Avengers: Infinity War), jo dinamika, elgesys ir veikla pasikeitė iš grėsmingo į sąjungininko. Tačiau visada išliko tam tikras nerimas dėl to, ar Lokis elgiasi sąžiningai, ar tik manipuliuoja. Norėdami pažiūrėti Lokio išbandymą televizijoje, o ne didžiajame ekrane, siūlome pažiūrėti serialą „Lokis“ (Loki, 2021).
„Loki“ – amerikiečių televizijos serialas, kurį sukūrė Michaelas Waldronas, remiantis „Marvel“ komiksais, kuriuose vaizduojamas to paties vardo personažas. Tai trečiasis „Marvel Cinematic Universe“ (MCU) televizijos serialas, kurį sukūrė „Marvel Studios“ ir kuris turi tęstinumą su franšizės filmais. Serialo veiksmas vyksta po filmo „Keršytojai“ įvykių filme: „Endgame“ (2019) (liet. Keršytojai. Pabaiga), kuriame alternatyvi Lokio versija sukūrė naują laiko liniją. Waldronas buvo pagrindinis scenaristas, Kate Herron režisavo pirmąjį sezoną, Erikas Martinas ir Justino Bensono bei Aarono Moorheado duetas buvo pagrindiniai scenaristai ir vadovavo antrojo sezono režisierių komandai.
Seriale, po „Keršytojų“ (2019) įvykių, alternatyvi Lokio versija patenka į paslaptingą Laiko variacijų tarnybą (trumpiniu TVA) – biurokratinę organizaciją, egzistuojančią už laiko ir erdvės ribų, stebinčią laiko liniją. Jie duoda Lokiui pasirinkti: arba būti ištrintam iš egzistencijos dėl to, kad yra „laiko variantas“, arba padėti pataisyti laiko liniją ir sustabdyti didesnę grėsmę. Lokis galiausiai patenka į savo paties kriminalinį trilerį, keliauja per laiką medžiodamas moterišką savo paties versiją, vardu Silvija.
Po to, kai pirmasis sezonas baigiasi laiko linijos sulaužymu ir daugialypės visatos sukūrimu, antrajame sezone Lokis susivienija su Mobiu, medžiotoju B-15 ir kitais TVA agentais „kovoje už TVA sielą“.
„Marvel Cinematic Universe“ (MCU) filmai – tai amerikiečių superherojų filmų serija, kurią sukūrė „Marvel Studios“, paremta „Marvel Comics“ leidiniuose rodomais personažais. MCU yra bendra visata, kurioje vyksta visų filmų veiksmas. Filmai kuriami nuo 2007 m., per tą laiką „Marvel Studios“ sukūrė ir išleido 33 filmus, ir dar bent 11 filmų yra įvairiose kūrimo stadijose. Tai visų laikų pelningiausia filmų franšizė, pasaulio kino teatrų kasose surinkusi daugiau nei 29,8 mlrd. dolerių.
